„Mus pačius ir, manau, daugelį tai nustebino“, – trečiadienį Seime surengtoje diskusijoje sakė Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė dr. Vaiva Bražinskienė.
Tuo metu vaistinių atstovai ginasi esą vaistininkai įtakos klientų pasirinkimui neturi, nes jie dažniausiai perka tai, ką paskyrė gydytojas.
Skandalą sukėlęs atvirumas
Remiantis vaistininkų apklausos rezultatais, darbdavio dažniausiai taikoma priemonė – priedas prie atlyginimo, priklausantis nuo prekių pardavimo.
„Spaudžiamas toks finansinis mygtukas. Tie priedai priklauso nuo tinklo, bet kai kur jie yra ganėtinai ženklūs, sudaro ne vieną šimtą eurų“, – paaiškino V.Bražinskienė.
Absoliuti dauguma vaistininkų atskleidė ir tai, kad skaičiuojami įvairūs asmeniniai rodikliai nuo nuosavų prekių ženklų pardavimų.
„Dauguma vaistinių tinklų turi ir savus prekinius ženklus, įvairiais būdais nori skatinti jų pardavimą“, – pastebėjo V.Bražinskienė.
Pasak jos, sekami ne tik asmeniniai, bet ir konkrečių vaistinių rezultatai. Tai esą sukuria tokią aplinką, kai atsiranda ne tik asmeninis, bet ir kolektyvinis spaudimas.
„Jeigu vaistininkas nesutinka su žaidimo taisyklėmis, jis yra įspraudžiamas į kampą, nes, jei kolektyvas nepasiekia bendrų rezultatų, nukenčia ne tik tas vaistininkas, bet ir visas kolektyvas“, – apie vaistininkų darbdavių spaudimą kalbėjo V.Bražinskienė.
Apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad vertinamas ir prekių skaičius viename čekyje, tai ar vaistininkui pavyko sėkmingai sudominti klientą įsigyti papildomą prekę, taip pat skaičiuojamas lojalumo kortelių panaudojimo procentas.
„Kai kur, jeigu viename čekyje nėra trijų prekių, pardavimas neužskaitomas, kaip tas už kurį skaičiuojasi visokie rodikliai“, – pasakojo V.Bražinskienė.
Pasak jos, tai, jog vaistinės proteguoja konkrečių gamintojų prekes, sukuria nesąžiningos konkurencijos sąlygas, o dalis gamintojų taip priverčiami pasitraukti iš šalies.
96 proc. apklaustų vaistininkų teigė manantys, kad Lietuvoje paplitusi neracionalaus vaistų vartojimo problema, o tai esą lemti gali ir vaistų reklama bei joms taikomos nuolaidos.
V.Bražinskienės nuomone, problemą reikia spręsti, ieškoti būdų, kad farmacijos specialistai nebūtų tik pardavėjais.
Viršų paėmė verslo principai?
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė teigė, kad ir vėžiu sergančių žmonių apklausa leidžia įtarti, jog jiems įsiūlomos nebūtinai labiausiai reikalingos priemonės.
Pavyzdžiui, onkologinės ligos gydymo pašaliniams poveikiams palengvinti žmonės dažniausiai naudoja priemones nuo nerimo, nemigos, nuovargio.
Skausmas – tik ketvirtoje vietoje.
„Šitie duomenys verčia susimąstyti, nes tai yra tos pozicijos, kur galima labai lengvai pasiūlyti tam tikrų priemonių, žinant, kad asmenys labai dažnai nuo to kenčia.
Kita vertus, tai pašaliniai poveikiai, kuriuos slopinti galima ne tik vaistais, yra kitų, daug veiksmingesnių priemonių: terapijos, fizinio aktyvumo ir kitokios priemonės“, – trečiadienį sakė N.Čiakienė.
Ji pabrėžė, kad vaistinės klientas į jos darbuotoją žiūri kaip į sveikatos priežiūros specialistą, pasitiki jo patarimais ir neįtaria, kad vaistininko pasiūlymams įtakos turi pašaliniai veiksniai.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Miglė Domeikienė dėstė, kad vaistinės neturėtų vadovautis bendrais verslo principais.
„Vaistinės nėra įprastas verslas. Tai – sveikatinimo sistemos dalis. Suprantame, kad verslas turi uždirbti, bet jis, kaip ir privačios gydymo įstaigos, dirba ypatingai jautrioje srityje.
Jiems reikia balansuoti tarp paciento ir pelno. Tai yra sunku, mes suprantame, bet pacientas turi būti pirmoje vietoje“, – patikino M.Domeikienė.
Vaistinių atstovai: pacientas remiasi gydytoju
Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė skundėsi, kad paskata farmacijos specialistų apklausa, pasak jos, tapo politiniai motyvai.
Lrytas.lt primena, kad rugsėjo viduryje spaudos konferenciją surengė Seimo narys Aurelijus Veryga.
„Vaistininkas yra verčiamas neskirti to, ko iš tikrųjų pacientui reikia ir kiek jam reikia, bet yra verčiamas parduoti kiek galima daugiau ir, aišku, parduoti prekės ženklus, kurie susiję su vaistinių tinklu“, – tuomet teigė „valstietis“. „Tai yra norėjimas prieš rinkimus susirinkti daugiau politinių taškų“, – aiškino K.Nemaniūtė-Gagė.
Ji kėlė abejonių ir dėl Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atliktos apklausos metodikos.
„Aš asmeniškai jos (apklausos, aut. pastaba) nemačiau. Kiek kalbėjau su vaistininkais, irgi negirdėjau, kad jie ją būtų pildę“, – sakė K.Nemaniūtė-Gagė.
Pasak jos, tai paskatino LVA užsakyti vaistinių tinkluose dirbančių farmacijos specialistų nuomonės tyrimą. „Sprinter tyrimai“ apklausė 985 farmacininkai.
Tik klausimus nuspręsta formuluoti kitokius. Pavyzdžiui, teirautasi, kaip farmacijos specialistai apibūdintų savo kasdienes funkcijas vaistinėje?
84 proc. nurodė save laikantys sveikatos priežiūros specialistais, galinčiais patarti pacientams įvairiais sveikatos klausimais.
Apklausa taip pat atskleidė, kad pacientai dažniausiai perka tą vaistą, kurį rekomenduoja gydytojas.
„Matome, kad vaistininko įtaka pasirenkant receptinį vaistą yra tik 5 proc. Žmogus, ateidamas į vaistinę, jau žino kokį vaistą jis pasirinks“, – tikino K.Nemaniūtė-Gagė.
Pasak jos, vaistininkais žmonės pasitiki, bet jų pasiūlomų vaistų aklai neperka.
K.Nemaniūtė-Gagė taip pat pabrėžė, kad vaistininkai nurodė, jog didžiausią įtaką jų sprendimui siūlant nereceptinius vaistus pacientui turi jų žinios ir kompetencijos.
Taip į klausimą atsakė 77 proc. respondentų.
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjunga trečiadienį taip pat išplatino pranešimą, kuriame jos pirmininkė Lina Ganatauskienė tvirtino esą viešojoje erdvėje kilęs skandalas keliamas dirtinai.
Jos teigimu, tai yra pavojingas žaidimas, skatinamas politinių interesų artėjant rinkimams, mažinantis pasitikėjimą vaistininkų kompetencija ir keliantis priešpriešą tarp šios profesijos atstovų.
„Dažniausiai pacientai ateina į vaistinę prašydami savo vartojamo vaistinio preparato, tad vaistininkas paprastai tik pataria dėl jų vartojimo ir suderinamumo su kitais jau vartojamais vaistiniais preparatais. Tikrai nebūna, kad atėjęs vaistų nuo galvos skausmo pacientas išeina su tabletėmis nuo pilvo pūtimo. Natūralu, jei vartojami antibiotikai, tai vaistininko pareiga pasiūlyti ir probiotikų, o jei skundžiamasi tam tikrais negalavimais, rekomenduojame keisti mitybą,pavartoti tinkančius maisto papildus.
Visi vaistininkai stengiasi suteikti kuo išsamesnę farmacinę paslaugą pacientui, todėl tikrai pikta dėl keliamo sąmyšio ir bandymo vaistininkus visuomenės akyse pateikti kaip pardavėjus“, – pranešima cituota L. Ganatauskienė.
