Pacientų atstovų teigimu, dėl prasto inovatyvių vaistų prieinamumo kalta per sudėtinga kompensavimo sistema. Visgi, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įvardija ir kitą problemą – Lietuva nėra tiek ekonomiškai pažengusi, kad galėtų skirti didesnį finansavimą inovatyviems medikamentams.
Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje – nepakankamas
Inovatyvių vaistų prieinamumo tyrimo „W.A.I.T.“ duomenimis, iš 168 vaistų, kurie per 2018–2021 m. tyrimo periodą buvo registruoti Europos Sąjungoje, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio 1 d. buvo 21 vaistas. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad Lietuva smarkiai atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos, bet ir nuo kaimyninių šalių.
„Ketverių metų laikotarpyje Europos Sąjungoje iš viso registruoti 168 inovatyvūs vaistai, Lietuva kompensuoja 21 vaistą – tik 13 proc. vaistų yra prieinamų iš 168. Pavyzdžiui, toje pačioje Lenkijoje yra 59 vaistai iš 168 prieinamų, Latvijoje – 32, Estijoje – 31“, – Eltai statistiką lygino N. Čiakienė.
„Tai rodo, kad pas mus yra labai didžiulis atotrūkis tarp naujų vaistų atsiradimo bei registravimo rinkoje ir jų prieinamumo mūsų pacientams“, – teigė POLA vadovė.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės teigimu, Europos Sąjungos šalių vidurkis šiuo metu yra 76 kompensuojami inovatyvūs vaistai, o daugiausia inovatyvių vaistų – 147 – yra kompensuojami Vokietijos pacientams.
„Mažiau nei Lietuvoje į kompensuojamųjų vaistų sąrašą inovatyvius vaistus įtraukė tik viena ES šalis – Malta“, – Eltai perduotame komentare pažymėjo I. Segalovičienė.
Anot jos, Lietuva nuo Europos šalių atsilieka ir sprendimų dėl naujų vaistų kompensavimo priėmime. Lietuva užtrunka 536 dienas, kol priima sprendimą kompensuoti naujai rinkoje atsiradusį vaistą.
„Kalbant apie laukimo laiką iki kompensavimo sprendimo, duomenys rodo, kad vidutiniškai naujas vaistas pacientus greičiausiai pasiekia Vokietijoje – vos per 47 dienas. Palyginimui, Europos vidurkis yra 442 dienos, būtent tiek laiko procesas užtrunka Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje vidutinis vaisto laukimo laikas yra 382, o Lietuvoje – 536 dienos“, – pažymėjo I. Segalovičienė.
Pasak prezidento patarėjos, statistika rodo, kad inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra nepakankamas.
„O prieinamumas – pamatinė teisė į adekvačią sveikatos priežiūrą. Kaip ir laikas, kuris sveikatos apsaugoje reiškia išsaugotas mūsų žmonių gyvybes“, – pabrėžė I. Segalovičienė. Vis dėlto, sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas pabrėžia, kad 168 vaistų kompensavimas nėra siekiamybė. Anot jo, nei viena Europos šalis ir negalėtų kompensuoti tokio kiekio medikamentų.
„Reikėtų suprasti tai, kad 168 nėra siekiamybė ir nėra galimybių jokioje Europos šalyje pasiekti tokio skaičiaus. Supraskime, kad naujai registruoti vaistai tikrai ne visi yra darantys stebuklus ar perversmus sveikatos sistemoje, kalbant apie rezultatus ir tų pačių pacientų išgyvenamumą bei kitas dedamąsias. Tai tas 168 vaistai nėra galutinis tikslas“, – Eltai sakė A. Pečkauskas.
Visgi jis pripažino, kad naujai registruojamų vaistų prieinamumo eilėje Lietuva užima gana prastą poziciją.
„Tenka pripažinti, kad Lietuvoje skaičiai, kai kalbame apie naujai registruotus vaistus, tikrai nėra tarp Europos Sąjungos šalių aukščiausi ir ta problema egzistuoja“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras.
Lietuva naujų vaistų paraiškų vertinimo termino nesilaiko jau treti metai
A. Pečkausko teigimu, viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje kompensuojama santykinai mažai inovatyvių vaistų, yra per menkas šalies ekonominis pajėgumas.
„Lietuva ekonomiškai nėra taip smarkiai pažengusi kaip mūsų vakarų kaimynės – Olandija, Vokietija, Prancūzija. Suprantame, kad tiek ir dalis nuo bendrojo vidaus produkto, skiriama sveikatos sistemai, tiek ir apskritai prieinamumas inovacijoms, kalbant apie rinkos dydį“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras.
„Užsienio šalys tikrai yra patrauklesnės ir patiems gamintojams, ir tiekėjams, sąlygos į jas atvesti vaistus yra gerokai skirtingos. Todėl mes, kaip šalis, ir esame tokioje situacijoje“, – aiškino A. Pečkauskas.
Vis dėlto, tiek ministerijos, tiek pacientų atstovai kaip didžiausią kliūtį greitesniam naujoviškų vaistų patvirtinimui mato ilgai trunkantį kompensavimo procesą.
„Kiekvienas medikamentas, dėl kurio yra pateikiama paraiška Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, turi praeiti labai kruopštų procesą. Yra vertinamas jo klinikinis efektyvumas ir veiksmingumas – kokią pridėtinę naudą jis kuria pacientui, kuris jį gautų“, – paaiškino A. Pečkauskas.
„Vertinamas ir ekonominis jo efektyvumas – ar šio vaisto atėjimas į rinką leistų mums sutaupyti kitų vaistų sąskaita, jeigu jis būtų naudojamas, kokia jo kaina būtų lyginant su kitais vaistais, ir ar šalis galėtų jį ekonomiškai pakelti“, – pridūrė jis.
Įvertinus šiuos naujo vaisto aspektus, sprendimą kompensuoti priima speciali komisija, analizuojanti ir šalies finansines galimybes. Visgi, A. Pečkauskas pripažino, kad šis naujų vaistų patekimo į kompensavimo sistemą mechanizmas susidūrė su veikimo problemomis.
„Per pastaruosius metus mes tikrai identifikavome nemažai problemų, susijusių su proceso veikimu, turėjome problemų ir su ekspertinėmis kompetencijomis, ir su žmogiškaisiais ištekliais, ir su pačio proceso trukme“, – teigė viceministras.
Į per ilgą proceso trukmę dėmesį atkreipia ir POLA vadovė N. Čiakienė. Anot jos, Lietuva nustatyto naujų vaistų paraiškų vertinimo termino nesilaiko jau treti metai. Per pirmuosius šio mechanizmo metus buvo apsvarstyta tik 10 naujų vaistų paraiškų.
„Yra apibrėžta, kad procedūra nuo vaisto paraiškos pateikimo iki jos pateikimo svarstymo komisijai turi būti 90 dienų. Pas mus šio termino yra daugiau kaip 3 metus nesilaikoma, nes yra labai sudėtinga procedūra“, – kalbėjo N. Čiakienė.
„Per pirmus metus buvo apsvarstyta 10 paraiškų, kai sąraše – 80 vaistų. Šiemet yra apie 30 paraiškų apsvarstyta, tačiau kompensavimo komisijos sprendimo vis dar laukia 67 vaistai. O rezerviniame sąraše, kurie laukia tik pinigų, yra 6 vaistiniai preparatai. Tai rodo, kad situacija yra probleminė“, – pabrėžė POLA vadovė.
Prezidento patarėjos I. Segalovičienės nuomone, inovatyvių vaistų kompensavimo procesas būtų efektyvesnis, jei būtų užsibrėžtas tikslas, kiek naujų vaistų turi būti įtraukta į sistemą kiekvienais metais.
„Labai svarbu ir efektyviai naudoti jau turimus įrankius – kompensuoti tik veiksmingus ir ekonomiškai efektyvius vaistus bei užsibrėžti aiškius tikslus, kiek naujų vaistų turi būti įtraukta į kompensavimo sistemą kiekvienais metais. Aiškių tikslų turėjimas, o ne veikimas ad hoc, rodytų pačios sistemos brandumą ir aiškumą tiek pacientams, tiek farmacijos industrijai“, – pabrėžia ji.
Problemą padėtų išspręsti didesnis finansavimas
POLA vadovės N. Čiakienės teigimu, dėl vis brangstančių inovacijų turėtų didėti ir finansavimas naujoviškų vaistų kompensavimui. Anot jos, reikalingos didelės investicijos, kad nauji vaistai pasiektų pacientus.
„Inovacijos kainuoja vis brangiau. Pavyzdžiui, rezerviniame vaistų sąraše yra 6 preparatai, iš jų 4 yra skirti onkologinėms ligoms gydyti – iš viso jiems reikia apie 12 milijonų eurų ateinantiems metams, kad jie galėtų patekti į realų gyvenimą, juos gautų pacientai“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Anot jos, valstybė neturėtų į lėšas, reikalingas naujiems vaistams, žiūrėti kaip į išlaidas.
„Tai yra investicija į žmonių gyvenimus, o žmonės yra pagrindinė valstybės varomoji jėga. Jeigu į tai būtų žiūrima ne kaip į išlaidas, o kaip į investiciją į žmones, tai ir situacija būtų kita“, – pabrėžė POLA vadovė.
Visgi, viceministras A. Pečkauskas atkreipia dėmesį, jog Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas kiekvienais metais auga, todėl didėja ir vaistų kompensavimui skiriamos lėšos. Jis pastebi, kad didinamos ir išlaidos onkologinių ligų gydymui skirtiems vaistams.
„Geroji žinutė yra ta, kad kaip ir kasmet, privalomasis sveikatos draudimo fondas didėja, atitinkamai didėja ir visiems vaistams skiriamų lėšų suma“, – teigė A. Pečkauskas.
„Jeigu žiūrėti atskirai į onkologinių vaistų sektorių, tai reikėtų atkreipti dėmesį, kad per pastaruosius keletą metų kiekvienais metais turime kone 20–25 proc. augimą išlaidoms, kurios yra skiriamos būtent onkologinių ligų gydymui per vaistus, tai reiškia vaistams, skirtiems onkologinėms ligoms gydyti. Tai parodo, kad mes turime vis daugiau ir daugiau naujų vaistų, kurie ateina į schemą onkologinių pacientų gydymui“, – akcentavo viceministras.
Vyriausybės parengtame kitų metų valstybės biudžeto projekte numatytas išlaidų vaistams, medicinos pagalbos ir ortopedinėms priemonėms bei labai retų ligų gydymui didėjimas. Skiriamų lėšų suma turėtų didėti 62 milijonais eurų.
Vis dėlto, prezidento patarėja I. Segalovičienė ragina neapsiriboti PSDF biudžetu ir ieškoti kitų finansavimo šaltinių.
„Raginame aktyviau ieškoti naujesnių efektyvaus finansavimo užtikrinimo modelių, kurie leistų didinti būtent inovatyvių vaistų prieinamumo finansavimą“, – sakė ji.
Be to, I. Segalovičienė pastebi, jog Lietuva sveikatos priežiūrai skiria vis dar nepakankamai lėšų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Nepaisant to, jog sveikatos biudžetas pastaruosius metus auga, Lietuvos viešojo sektoriaus išlaidos sveikatos priežiūrai yra vienos mažiausių ES. Esame tarp šalių, skiriančių mažiausią dalį nuo bendrojo vidaus produkto sveikatos priežiūrai“, – pažymėjo prezidento patarėja.
„Todėl būtinos didesnės pastangos auginti valstybės pajamas ir didinti perskirstymą sveikatos apsaugai, taip pat ir inovatyvaus gydymo prieinamumui“, – pabrėžė I. Segalovičienė.
