Kaip teigiama paskelbtoje atvejo ataskaitoje, Australijoje gyvenanti moteris tapo trečiuoju žinomu žmogumi, kuris užsikrėtė bakterine „juodosios kojos“ liga. Ši infekcija įprastai būdinga galvijams ir avims.
Kraujo tyrime – mirtinos bakterijos
48-erių metų moteris dirbo sode ir nenaudojo pirštinių. Po trijų dienų atsirado vėmimas ir pykinimas, australė taip pat pajuto vis stiprėjantį skausmą pilvo dešinėje apatinėje dalyje. Tuomet moteris nuvyko į ligoninę.
Kraujo tyrimai parodė, kad sutriko jos inkstų ir kepenų veikla, o kraujyje susikaupė pieno rūgšties – medžiagos, kuri susidaro raumenyse atliekant didelio intensyvumo fizinius pratimus. Tai gali būti sepsinio šoko požymis.
Atlikus pilvo kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimą nebuvo jokių uždegimo ar infekcijos ženklų, tačiau gydytojai atsargumo sumetimais skyrė pacientei antibiotikų.
Po penkių valandų pilvo skausmas ligoninėje tapo toks stiprus, kad gydytojai atliko dar vieną KT tyrimą. Šį kartą paaiškėjo, kad ten, kur plonoji žarna jungiasi su storąja žarna, buvo uždegimas, todėl pacientė paguldyta į intensyviosios terapijos skyrių.
Kraujo tyrimai po dviejų dienų padėjo išaiškinti uždegimo kaltininką – mirtiną bakterijų rūšį Clostridium chauvoei.
Šios bakterijos paprastai gyvena dirvožemyje sporų pavidalu. Per odos pažeidimus ar kvėpavimo takus jos gali patekti į kraujotaką ir pasiekti raumeninį audinį. Kai deguonies kiekis raumenyse sumažėja, pavyzdžiui, fizinio krūvio metu, sporos sudygsta ir gamina toksinus, kurie naikina kraujo ląsteles ir fermentus, skaidančius DNR.
Užsikrėtė dirbdama sode?
Galvijams, įprastiems C. chauvoei šeimininkams, šis ląstelių naikinimas ir sukelia būdingą „juodosios kojos“ požymį.
Paaiškėjo, kad sode dirbusios australės rankas buvo subraižęs mylimas augintinis – katė. Moteris nenaudojo pirštinių, tad bakterijos per pažeistą odą galėjo patekti tiesiai į kraują. Tikėtina, kad taip ji ir užsikrėtė, rašo atvejo ataskaitos autoriai.
Medikai ypatingai pacientei išrašė antibiotikų, kurios naikintų pavojingas bakterija, taip pat skyrė hiperbarinę deguonies terapiją (HBOT) – šios procedūros metu pacientas patalpinamas į aukšto slėgio kamerą, kurioje yra tik deguonis.
Tikslas – kad bakterijos nustotų augti, nes mikrobai įprastai gyvena aplinkoje be deguonies. Po gydymo moters inkstai ir kepenys vėl pradėjo veikti, o pieno rūgšties kiekis raumenyse sumažėjo tiek, kad ji galėjo būti išrašyta iš ligoninės.
Pirmoji pacientė, kuri išgyveno
Tačiau po kelių dienų simptomai grįžo. Dėl pilvo skausmo ir viduriavimo moteris vėl kreipėsi į medikus. Naujas KT tyrimas parodė, kad storojoje žarnoje atsirado skylutės. Tai audinių žūtis, kuri mediciniškai vadinama nekroziniu enterokolitu.
Todėl gydytojai pašalino dešinę storosios žarnos pusę ir įstatė stomą, t. y. nukreipė storąją žarną per skylę pilvo ertmėje, kad išmatos ir toliau galėtų pasišalinti iš organizmo.
Po dviejų su puse savaitės moters sveikata pagerėjo, o po trijų mėnesių jai buvo pašalinta stoma.
Iki šiol C. chauvoei buvo užsikrėtę tik dar du žmonės, ir abu dėl to mirė. Vieno asmens imuninė sistema buvo nusilpusi, o kitas susirgo sunkia minkštųjų audinių infekcija, vadinamąja „dujų gangrena“, kurios nebuvo galima veiksmingai gydyti.
Atvejo ataskaitos autoriai teigia, kad australė išgyveno, nes buvo anksti pagydyta antibiotikais, skubiai operuota ir neturėjo jokių kitų „reikšmingų“ sveikatos sutrikimų. HBOT taip pat galėjo padėti, nors gydytojai rašė, kad neturi pakankamai įrodymų, kad tai patvirtintų.
Atvejo ataskaita buvo paskelbta 2023 metų rugpjūčio mėnesį žurnale „The Medical Journal of Australia“.
Parengta pagal „Live Science“ inf.
