Skaudžią valandą, po žinios apie netektį, pasak gydytojų, abejonės virsta atsisakymu. Organų donorystė – duobėje, iš kurios išlipti gali prireikti kelių metų.
Medikai gerbia artimųjų valią
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo projektą Seime užregistravo konservatorių frakcijos narė Jurgita Sejonienė.
Numanomo sutikimo organų donorystės modelio esmė – kiekvienas gyventojas tampa potencialiu donoru, išskyrus tuos, kurie išreiškė nesutikimą.
Tačiau realūs pokyčiai procese – kosmetiniai. Kaip ir dabar, pasipriešinus mirusiojo artimiesiems, donorystės procesas nebūtų galimas. Medikai pabrėžia, kad velionio šeimos valia visada gerbiama.
Deja, panašu, kad galimi pokyčiai įkvėpė dezinformacijos kampaniją. Pavasarį ėmė sklisti melagingi gandai, kad donorystės modelis bus keičiamas nuo liepos 1 d.
Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) darbuotojų telefonai tuomet skambėjo be atvangos. Apgauti gyventojai suskubo pareikšti savo nesutikimą.
„Per 20 metų buvo 600 nesutikimų, o per metus pasidarė virš 5 tūkstančių“, – lrytas.lt vasarą sakė NTB direktorė Audronė Būziuvienė.
Seimo sveikatos reikalų komitete (SRK) trečiadienį ji pasakojo, kad ryškiai sumažėjo ir atliekamų transplantacijų skaičius.
Visgi, J.Sejonienė įtikinusi, kad pokyčių reikia, nes dabartinė organų donorystės sistema nėra efektyvi.
„Donoro kortelę turiu, bet dabartinis įstatyminis reguliavimas iš esmės neveikia.
Žinau, kad jei mane ištiktų smegenų mirtis arba širdies sustojimas, gydytojai visada atsiklaustų mano artimųjų, kaip numatyta įstatyme“, – trečiadienį sakė J.Sejonienė.
„Iš esmės modelis, kurį siūlau aš, nieko nekeistų dabartiniame reguliavime. Bet kuriuo atveju gydytojai turėtų atsiklausti artimųjų“, – pabrėžė J.Sejonienė.
Ragina susilaikyti nuo pokyčių
Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Evaldas Padervinskis teigė nemanantis, kad J.Sejonienės siūlomi pokyčiai būtini.
„Pradėjus kalbėti apie donorystės modelio pokyčius (…) mes labai aiškiai pajutome tendenciją – pacientų artimųjų atsisakymus.
Mes, gydymo įstaigos, įgyvendinsime visuomenės lūkesčius, bet pokyčius šioje vietoje reiktų daryti labai atsargiai. Tie pokyčiai nuvilnyja ir sunkiomis akimirkomis kalbantis su pacientų artimaisiais tai eskaluojasi ir tampa labai sudėtinga“, – Seimo SRK posėdžio metu sakė E.Padervinskis.
Pasak jo, pasaulinė patirtis rodo, kad statistiškai reikšmingo skirtumo tarp dviejų pagrindinių organų donorystės modelių rezultatų nėra.
„Reikėtų investuoti į infrastruktūrą, kurią mes šiandien turime su organų donorų koordinatoriais“, – sakė E.Padervinskis.
Pasak jo, bet kokios aštresnės diskusijos organų donorystės tema pasėja abejones tarp gyventojų.
„Tas neramumas sunkią valandą, kai reikia priimti sprendimus dėl artimojo, žmonėms yra pakankamai sudėtinga padaryti. Tą jaučiame pokalbio metu“, – pasakojo E.Padervinskis.
Sumažėjo aktyvių donorų
Organų donorystės reikalui padarytą žalą regi ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė Jelena Kutkauskienė.
Ji pastebėjo, kad RVUL per metus įprastai turi kiek daugiau nei 20 efektyvių organų donorų. Stabilumas išlaikytas net COVID-19 pandemijos laikotarpiu. O šiemet per 8 mėnesius fiksuota tik 11 sutikimų.
„Galime labai aiškiai pasakyti, kad buvusių skaičių tikrai nepasieksime (…) Ryškus potencialių donorų skaičiaus sumažėjimas demonstruoja, kad ta sistema (numanomo sutikimo, – aut. pastaba) pasitikima mažiau, bendrauti su artimaisiais darosi vis sudėtingiau. Tas mus labai nuvilia“, – sakė J.Kutkauskienė.
Ji pabrėžė, kad artimųjų valia visada gerbiama. Pasitaiko atvejų, kai dėl donorystės bendraujama su keliais mirusiojo giminaičiais. Jeigu bent vienas iš jų išreiškia kategorišką nesutikimą – organų donorystė neįmanoma.
Asociacijos „Gyvastis“ prezidentė prognozavo, kad organų donorystei iš duobės išlipti ir grįžti į buvusį lygį prireiks bent 2–3 metų.
„Skuboti ir neapgalvoti sprendimai padaro tokius dalykus, kurie atsiliepia pacientams, laukiantiems transplantacijos“, – sakė A.Degutytė.
„Taip, numanomo sutikimo donorystės modelis yra gerai, bet ne šiuo metu. Turime įvertinti ne tik dokumento struktūrą, bet ir visą situaciją, kas vyksta Lietuvoje ir aplink“, – teigė asociacijos „Gyvastis“ prezidentė.
Eilėje – daugiau nei pusė tūkstančio
A.Būziuvienė pabrėžė organų donorystės misijos svarbą. Transplantacija – viltis sergantiesiems.
„Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, laukiančių recipientų yra žymiai daugiau nei donorų ir atliekama transplantacijų“, – sakė NTB direktorė.
Pasak jos, donoro organų laukiančiųjų sąraše šiuo metu yra 508 žmonės, 47 iš jų – vaikai.
Lietuvoje per metus nustatoma apie 115 smegenų mirčių – asmenų, kurie potencialiai galėtų tapti organų donorais po mirties. Tačiau dažnai nepavyksta gauti artimųjų sutikimo.
A.Būziuvienės teigimu, efektyviais donorais kasmet tampa maždaug 45 mirusieji.
„Mūsų įdirbis ir visos jėgos turi būti skirtos visuomenės informavimui – kad šeima žinotų ir nebijotų pasakyti „taip“ donorystei“, – pabrėžė A.Būziuvienė.
