Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė paaiškino, kad įvertinimo sulaukęs atradimas ilgą laiką atrodė, kaip nepasiekiamas tikslas.
„Technologija ypatinga tuo, kad ribonukleotidai, kurie sudaro RNR molekulę buvo modifikuoti. Kol tos modifikacijos nebuvo atliekamos, atrodė, kad tos technologijos nebus įmanoma panaudoti“, – lrytas.lt sakė A.Žvirblienė.
Pasak jos, mokslininkai turėjo išspręsti itin priešiškos organizmo reakcijos į RNR molekulę problemą. Imuninė sistema RNR molekulę suprato kaip virusinę infekciją.
„Modifikacija sumažino nepageidaujamą ląstelių reakciją į RNR molekulę“, – Nobelio premija įvertinto atradimo reikšmę komentavo A.Žvirblienė.
Tai atvėrė kelią iRNR technologijos pritaikymui kuriant vakcinas nuo COVID-19. Tai pabrėžė ir Nobelio premijos skyrimo komisija.
„Savo novatoriškais atradimais, kurie iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kaip iRNR sąveikauja su mūsų imunine sistema, laureatai prisidėjo prie precendento neturinčio vakcinų kūrimo spartos vienos didžiausių šiuolaikinių grėsmių žmonių sveikatai metu“, – nurodė Nobelio premijos teikėjai.
Pritaikymas vėžio gydymui
Tiesa, K.Karikó ir D.Weissmano atradimas taip pat siejamas su galimu proveržiu onkologinių ligų gydyme.
„Yra tokios dendritinių ląstelių vakcinos, kai imuninės ląstelės aktyvinamos vėžiniais antigenais. RNR technologiją pradžioje labiau galvota pritaikyti vėžio imunoterapijai, bet paraleliai mąstyta ir apie prevencinių vakcinų kūrimą.
Virusinės vakcinos veikia prevenciniu principu – turi pasiskiepyti, kol dar nesi susirgęs. O terapinės vakcinos veikia kitaip: jos suaktyvina imuninę sistemą, pavyzdžiui, prieš vėžinį antigeną“, – pasakojo A.Žvirblienė.
Profesorė paaiškino, kad iRNR technologija padeda imunitetui atpažinti grėsmės sukėlėją ir leidžia sukurti veiksmingą apsaugą.
Žmogaus ląstelėse genetinė informacija, užkoduota DNR, perkeliama į informacinę RNR (iRNR), kuri naudojama kaip šablonas baltymų gamybai.
„Informacinės RNR molekulė yra naudojama tam, kad ląstelė pradėtų gaminti tikslinį baltymą. RNR – tai matrica, nuo kurios nurašomos baltymų sekos.
Įvedus tokią seką į ląstelę, ji pradeda gaminti baltymą, kuris tą RNR koduoja“, – paaiškino profesorė.
Taupo brangų laiką
Svarbus technologijos privalumas – greitas pritaikymas. RNR sekos yra susintetinamos laboratorijoje, šis procesas trunka daug trumpiau nei tradicinių vakcinų kūrimas, kai virusą reikia užsiauginti, o vėliau „užmušti“.
„RNR molekulės sintezę įmanoma padaryti labai greitai“, – sakė A.Žvirblienė.
„Būtent dėl pandemijos tos technologijos, kurios egzistavo tik laboratorijoje, buvo pritaikytos praktiškai. COVID-19 vakciną sukurti pavyko labai greitai ir tai patvirtino tos technologijos veiksmingumą“, – pabrėžė profesorė.
„Jeigu mes prisimintume, pirmosios vakcinos buvo užregistruotos 2020 metų gruodžio mėnesį, t.y. praėjus vos metams nuo tada, kai pirmą kartą identifikuotas SARS-CoV-2 virusas. Istorijoje nėra buvę, kad pavyktų taip greitai sukurti ir išbandyti vakcinas.
Buvo patvirtinta, kad iRNR technologija veikia, kas paskatino daugybės kitų vakcinų kūrimą. Visame pasaulyje labai intensyviai vykdomi tyrimai“, – sakė A.Žvirblienė.
