Kiti sužeidimai – nubrozdinimas prie akies, keli veido patinimai – taip pat nepuošia moters. Bet didžiausią nepatogumą ji jaučia dėl to, kad sustojo visi darbai, mat įtvarą teks nešioti bent du mėnesius, dar mėnesį negalės kramtyti, o skystą maistą teks siurbti per šiaudelį. Tokia pauzė veikliai moteriai nė iš tolo nepanaši į atostogas.
Dainų autorę ir atlikėją, televizijos laidų vedėją R.Naujanytę-Bjelle gerbėjai yra įsiminę dėl plačios šypsenos. Tačiau pastarosios dienos jai yra liūdnos.
Nors Raminta nėra didelio greičio mėgėja, patirta trauma vis tiek privertė susimąstyti. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ji prisipažino: „Buvau didžioji paspirtukų gerbėja ir porą metų važinėdama jais gyriausi, kokia rami ir pavyzdinga vairuotoja esu. Dabar jau galiu drąsiai teigti, kad esu buvusi paspirtukininkė.“
Elektrinį paspirtuką ji nutarė parduoti. Prabildama apie tai, kas nutiko, Raminta siekė paskatinti kitus naudotis apsaugos priemonėmis, nes pasivažinėjimas paspirtuku gali kainuoti daug sveikatos, o traumos padariniai likti visam gyvenimui.
„Joks atsargumas ar pasitikėjimas savimi neapsaugo jūsų nuo didelių sužalojimų. Vairuojant paspirtuką refleksas saugoti galvą dengiantis rankomis nelabai veikia“, – aiškino dainininkė.
Po patirtos nelaimės pasivažinėjimą paspirtuku ji vadino klaikiu pomėgiu ir ragino visus, kurie dar nemetė šios pramogos, nusipirkti šalmą, rankų ir kelio apsaugas.
Sveikdama dainininkė sužinojo ir daugiau siaubingų istorijų apie paspirtukininkų patiriamas traumas. Moteris juokavo, kad dabar jai puikiai tiktų pravardė RamEnta, nes turi naudotis ramentais.
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Priėmimo skyriaus vedėjas, veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius daug galėtų papasakoti apie nukentėjusiuosius dėl važiavimo paspirtukais.
„Šiemet paspirtukininkai jau tapo įprasti mūsų pacientai, beveik nebūna dienos, kad jų neturėtume. Per pirmuosius devynis mėnesius tokių atvejų buvo daugiau kaip 500“, – tikino D.Matkevičius.
Susižalojusiųjų nuolat daugėja, o medikai ramiau galės atsikvėpti nebent tada, kai atšals orai ir kelio dangą sukaustys plikledis.
Į eismo įvykį patekusio paspirtuko vairuotojo portretą būtų galima nupiešti tokį – nutrūktgalvis, bet išsilavinęs žmogus, mėgstantis aktyvų gyvenimą, pasisakantis už gamtos tausojimą ir ekologišką aplinką.
Taip pat dažniausiai tai – veido traumą patyręs vidutiniškai 34,4 metų vyras, kuriam reikalingas operacinis gydymas, o ligoninėje tenka praleisti 7–9 paras.
Didžiausias nukentėjusiųjų srautas buvo per karantiną, kai daugelis žmonių stengėsi aktyviai leisti laiką gryname ore.
Pavyzdžiui, 2019-aisiais į Žalgirio klinikos Priėmimo skyrių patekusių paspirtukininkų buvo 120, o 2020-aisiais – daugiau nei 400.
Tai buvo ne tik mažamečiai, kuriuos vežė paspirtuku jų tėvai, bet ir paaugliai, studentai, netgi garbaus amžiaus žmonės, kurie neįvertinę rizikos rinkosi kelionę paspirtuku.
Neretai žmonės patiria ne vien nubrozdinimų, bet ir veido kaulų, žandikaulių daugybinių lūžių, netenka priekinių dantų, atvyksta su muštinėmis ir plėštinėmis žaizdomis, net daline nosies amputacija.
„Visi sudėtingas veido traumas patyrę pacientai nedėvėjo šalmo“, – apgailestavo chirurgas.
Rizikuodami sveikata paspirtukininkai neretai sužaloja praeivius. Į medicinos statistiką patenka ir pėstieji, kurie susiduria su neatsargiai vairuojamais paspirtukais. Iš eismo įvykio vietos jie taip pat gabenami į sostinėje įsikūrusią Žalgirio kliniką. Tokių atvejų pernai buvo apie 50, nors nukentėjusieji patys nevairavo šios elektrinės priemonės.
Laimė, pėsčiųjų traumos buvo kur kas lengvesnės – veido nubrozdinimai, įvairūs sužeidimai. Užsiuvus siūlę jie galėdavo tą pačią dieną keliauti iš ligoninės į namus. O štai paspirtukus vairavę asmenys lengvai neatsiperka. Jų traumos kur kas sudėtingesnės, prireikia specializuotos pagalbos.
D.Matkevičius įspėjo, kad nukentėjusiųjų laukia ilgas gydymas, nes dažnai pasitaiko ne tik minkštųjų, bet ir kietųjų audinių traumų, todėl nedarbingumo pažymėjimą tenka tęsti net kelis mėnesius.
Pavyzdžiui, jei lūžta viršutinė žandikaulio dalis, ji dažnai atskyla ir nuo kaukolės pamato, o tai sukelia ir galvos smegenų pažeidimus, smegenų sukrėtimą ar net kraujo išsiliejimą į smegenis, todėl išsivysto gyvybei pavojinga būklė.
Tokiu atveju būtinas daugiaprofilis gydymas, kviečiami į talką neurochirurgai, neurologai ir kitų sričių specialistai.
Kai lūžta veido kaulai, nukentėjęs žmogus nerimauja, kad liks defektas. D.Matkevičiaus praktikoje pasitaikė ir tokių skaudžių nelaimių, kai medikams teko kovoti dėl susižeidusiojo gyvybės.
„Sunkias traumas neretai lydi pavojus, kad žmogus mirtinai nukraujuos, jei, pavyzdžiui, pažeista miego arterija ar prasidėjo vidinis kraujavimas.
Pasitaikė ir tokių atvejų, kai reikėjo perpilti kraujo komponentus. Dėl sudėtingų galvos traumų teko kviesti į pagalbą ir neurochirurgus. Su tokiais pacientais mes iki šiol bendraujame, nes reikia atlikti ne vieną rekonstrukcinę operaciją“, – pasakojo D.Matkevičius.
Jei yra veido dalies ar minkštųjų audinių trūkumas, reikia persodinti audinius iš kitų kūno vietų, netgi perkelti raumenis, o atkuriant veido dalį – skolintis paciento šonkaulio fragmentą.
Būta, kad į Priėmimo skyrių pateko paspirtuką vairavęs žmogus ir dėl pažeistos išorinės miego arterijos taip smarkiai nukraujavo, kad neteko sąmonės. Tai gyvybei pavojinga būklė.
Kadangi galvos trauma dažnai būna susijusi su smegenų sukrėtimu, padariniai gali būti jaučiamos net ir pasveikus. Tokių atvejų per metus Žalgirio klinikoje pasitaiko apie 12–14.
Nustačius veido ir žandikaulių traumą taikomos sudėtingos rekonstrukcinės ir plastinės operacijos. Bėda ta, kad žaizdos dažnai būna nesterilios.
Kad ir kaip medikai stengtųsi, neretai nepavyksta žaizdų taip išvalyti ir dezinfekuoti, kad neliktų iš aplinkos patekusių bakterijų.
Dėl šios priežasties po sudėtingos operacijos kyla įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, pūlingas uždegimas, o tai apsunkina ligonio sveikimą.
Gera žinia ta, kad paspirtukininkai ėmė dažniau dėvėti šalmus ir kitas apsaugos priemones, todėl traumų, susijusių su gyvybei pavojinga būkle, Žalgirio klinikoje šiemet dar nebuvo, o pasivažinėjimas paspirtuku dažniausiai baigiasi veido lūžiais ir dantų netekimu.
Ką nukentėjusieji pasakoja apie nelaimę? Bendraudami su medikais daugelis jų tikino, kad negalvojo apie gresiančią nelaimę.
„Mačiau jus kalbantį per televizorių, maniau, kad moku vairuoti paspirtuką, man taip neatsitiks“, – tai žodžiai, kuriuos D.Matkevičius neretai išgirsta iš nukentėjusiųjų.
Jei važiavimas paspirtuku yra vakarinė ar naktinė pramoga, rizikuoti mėgstantys jaunuoliai kartais lekia net 70 kilometrų per valandą greičiu.
Nors didžioji dalis nukentėjusiųjų rieda paspirtuku kur kas lėčiau – maždaug 20–25 kilometrų per valandą greičiu, jie neįvertina gresiančio pavojaus.
Kadangi elektrinio paspirtuko ratai yra mažo skersmens, kinetinė jėga yra tokia didelė, kad atsitrenkus į stulpą, atitvarą, medį ar kelkraštį sunkiai susižalojama.
„Didžiausia bėda ta, kad Lietuvoje nėra paspirtukams pritaikytos infrastruktūros. Paspirtukų pasiūla didelė, o kur gali jais saugiai važiuoti?
Jei daug pėsčiųjų, negerai, jei suklypusios šaligatvio plytelės, parko taką vagoja medžių šaknys, vėl nesaugu. Riedėti gatve, kur automobilių spūstis, taip pat nesaugu, o dviračių takų turime pernelyg mažai“, – svarstė gydytojas D.Matkevičius.
Nukentėjusiuosius medikai vadina naktinėtojais, nes dažnai traumos įvyksta tamsiuoju paros metu. Kai kurie jų patenka į medikų rankas apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių medžiagų.
Nors medikai negali patikrintų jų apsvaigimo, kol nėra policijos sprendimo, tokie įtarimai dažnai kyla iš pacientų nerišlios kalbos, sutrikusios reakcijos ar sklindančio burnos kvapo.
Vieną atvejį, kuris giliai įstrigo į atmintį, veido ir žandikaulių chirurgas D.Matkevičius vadino stebuklingu išgijimu. Kartą jaunas vyras važiavo paspirtuku viena Vilniaus gatve, kurioje buvo daug žmonių. Stengdamasis išvengti susidūrimo jis manevravo, bet nepastebėjo, kaip praeivė nusikabino rankinę nuo peties.
Tuo metu lenkdamas moterį vyras užkabino paspirtuko rankena krepšį ir krito. Jis trenkėsi į nuotekų metalines groteles ir nusipjovė nosį.
„Kol grąžinome nukentėjusįjį į gyvenimą, buvo visos nakties įvykis. Pirmiausia reikėjo sustabdyti kraujavimą ir išvalyti žaizdą“, – prisiminė D.Matkevičius.
Vėliau nukentėjusiojo laukė trys rekonstrukcinės operacijos. Kad susižalojęs vyras galėtų normaliai kvėpuoti pro nosį, buvo daug darbo ir kitiems medikams.
Kadangi buvo sutrikusi audinių mityba, reikėjo papildomų kraujagyslių, kurios maitintų atkurtą nosį, taip pat kaulinio audinio, kuris buvo paimtas iš paciento šonkaulio.
Praėjus beveik dvejiems metams nuo nelaimės kritimo žymių nebeliko nė ženklo. Po šios nelaimės jis jau nevažinėja paspirtuku.
Pasakodamas apie vieną sunkiausių atvejų savo praktikoje veido ir žandikaulių chirurgas D.Matkevičius džiaugėsi, kad tai Holivudo filmo verta istorija, kuri gerai baigėsi.
Nesivadovauja Kelių eismo taisyklėmis
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) tyrimai rodo, kad kas šeštas paspirtukininkas nelaiko savęs eismo dalyviu, o 37 proc. jų nežino, kuriai transporto priemonių kategorijai priklauso paspirtukas.
Didelė dalis jų nėra skaitę jiems skirtų Kelių eismo taisyklių (KET) ir vadovaujasi savisaugos instinktu.
Elektrinių paspirtukų vairuotojai dažnai pamiršta arba net nežino, kad KET juos priskiria prie dviračių vairuotojų ir jiems galioja dviratininkams taikomos taisyklės.
Visiems, kurie svajoja stoti ant paspirtuko, pirmiausia reikėtų atsiversti Kelių eismo taisykles. Jie turi žinoti, kaip turi elgtis, kad nesukeltų pavojingų situacijų, užtikrintų savo ir kitų eismo dalyvių saugumą.
2021 metais šalyje su elektriniais paspirtukais įvyko 202 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti 209 žmonės. 2022 metais eismo įvykių būta daugiau: užfiksuoti 208 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti 223 žmonės.
