Dr. Tomas Vaičiūnas. Maistas gali net iki 50 proc. didinti onkologinių ligų riziką?

Mokslo pagrįstas rekomendacijas ir vėžio riziką mažinančius veiksnius aptariame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvensenos medicinos ekspertu, gyvensenos medicinos kompetencijų ir klinikinių algoritmų pradininku Lietuvoje, biomedicinos mokslo daktaru Tomu Vaičiūnu.

– Išvardinti rizikos veiksniai – vieni pagrindinių ir dažniausiai sutinkami literatūroje, klinikinių ir epidemiologinių tyrimų rezultatuose. Kalbant apie su mitybos įpročiais susijusius rizikos veiksnius, noriu pažymėti, kad Pasaulio sveikatos organizacija, esant pakankamai klinikinių ir epidemiologinių tyrimų, perdirbtus mėsos produktus priskyrė prie pirmos grupės (didžiausios rizikos) kancerogenų žmogaus ląstelėms ir sistemai, o raudoną mėsą – antros grupės kancerogenams.

Perteklinis šių gaminių vartojimas stipriai didina onkologinių ligų riziką, ypač prostatos ir storosios žarnos – vyrams, ir reprodukcinės sistemos ir krūties onkologijos – moterims. Reikėtų paminėti ir vadinamųjų antrinių rizikos veiksnių svarbą onkologinėms ligoms vystytis. Tai lėtinės neinfekcinės ligos, ypač autoimuninės kilmės. Taip pat onkologinių ligų rizika didėja ir poliligotiems pacientams (sergantiesiems keliomis lėtinėmis ligomis).

– Šiandienos informacijos sraute su mityba susijusios informacijos gausa neretai gali suklaidinti. Klasikinės mitybos mokslo ir praktikos kontekste visavertė mityba apibrėžiama kaip subalansuotas iš esmės įvairių maisto grupių vartojimas, siekiant gauti ir papildyti organizmą būtinosiomis maisto medžiagomis energijos apykaitai, homeostazei palaikyti. Homeostazė – tai dinaminis pastovios organizmo vidaus terpės (temperatūros, kraujo pH, druskų, gliukozės kiekio kraujyje, kraujo spaudimo, kt.) palaikymas.

Naujoji mitybos mokslo ir praktikos paradigma kviečia atkreipti dėmesį ne tik į tai, kiek angliavandenių, baltymų, riebalų, kilokalorijų turi maisto produktas ar jų grupė, bet ir skatina atsižvelgti į tai, kas su tuo maistu nutinka jam nukeliavus į virškinimo traktą: į ką jis skyla, kiek ir ko „atiduoda“ į sistemą ir kokius nereikalingus, o neretai ir žalingus skilimo produktus savyje atsineša. Iš daugelio tyrimų ir gerosios klinikinės praktikos žinoma, kad didžiausią maistingumą, pirmapradę energijos formą, sveikuosius angliavandeniu ir geruosius riebalus gauname tik iš pilnos struktūros augalinio pagrindo produktų – vaisių, daržovių, pilnagrūdžių grūdinių kultūrų, ankštinių produktų, šiek tiek sėklų ir riešutų.

Šių maisto produktų vartojimas mažina onkologinių ligų riziką (kaip ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų). Tai kone vienintelė maisto produktų forma ar grupė, savyje nešanti gausą polifenolių, betagliukanų, fitosterolių, mikro-ir makro– elementų, vitaminų, tirpiųjų ir netirpiųjų skaidulų. Svarbu tai, jog šie produktai, palyginti su, pavyzdžiui, gausiai vartojamais gyvulinės kilmės produktais, beveik neturi neigiamo poveikio žmogaus organizmui. Apibendrinant, visavertė mityba galėtų būti apibūdinama kaip tokia, kai kasdienėje mityboje dominuoja pilnos struktūros augalinio pagrindo produktai, o gyvulinės kilmės produktai sudaro 10–15 proc. dienos raciono. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad visavertės mitybos fone reikėtų vengti perdirbtų augalinės ir gyvulinės kilmės produktų, pusfabrikačių.

– Nesinorėtų tarpusavyje lyginti sąvokų, kurios savo turiniu ir forma iš esmės tapačios: visavertė mityba, kurią aptarėme – mažina onkologinių ligų riziką. Šiandien žinome, kad pilnos struktūros augalinio pagrindo produktai mažina onkologinių ligų vystymosi riziką, o perteklinis L-karnitino ir Cholino grupės gaminių vartojimas – gyvulinės kilmės produktai (ypatingai stipriai perdirbti) didina onkologinių ligų riziką. Todėl apibendrinant galima sakyti, kad pilnos struktūros augalinio mitybos raciono vartojimas ne tik užtikrina visavertės mitybos principus, bet ir yra sietini su mažesne lėtinių ligų rizika, taip pat ir onkologinių.

– Be abejonės turi, bet tai labai individualus veiksnys, ypač asmenims, ypač jau susidūrusiems su onkologinėmis ligomis. Norisi tik atkreipti dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, gyvensenos medicinos klinikinėje praktikoje labai didelis dėmesys formuojamas maisto produktų maistingumui, o ne tik kaloringumui. Šiandien susiduriame su realybe, kai maisto gaminiuose dominuoja kalorijos, tačiau mažai maistingumo („tuščias maistas, energija, kalorijos“). Jeigu gebėtumėme sulyg kiekvienu valgymo epizodu užtikrinti patiekalo maistingumą, o ne tik kaloražą – pakaktų valgyti tris kartus per dieną su minimaliu užkandžiavimo poreikiu.

– Atpažinti „tuščią maistą“ pakankamai paprasta. Tai didelį kalorijų kiekį, bet mažai maisto medžiagų turintys produktai ar gaminiai: perdirbti mėsos produktai (dešros, dešrelės, vyniotiniai ir pan.); paprastojo cukraus kupini produktai (baltų miltų kepiniai, bandelės, šokoladukai, saldainiai, perdirbti augaliniai produktai ir pan.); sočiųjų ir hidrintų, tai yra, blogųjų riebalų kupinas maistas (paprastai pridėtiniai riebalai įvairiuose kepiniuose, padažuose, pusgaminiuose, margarinai, sviestas ir pan.).

Kaip atpažinti maistingą produktą? Sąlyginai taip pat labai paprasta – tai didžioji dalis pilnos struktūros augalinio pagrindo produktai, savyje talpinantys geruosius riebalus ir angliavandenius, juose gausu mikro– ir makro– elementų, antioksidacinių medžiagų, tirpiosios ir netirpiosios ląstelienos. Vaisiai, daržovės, įvairios uogos, ankštiniai produktai, lapiniai produktai, pilno grūdo grūdinės kultūros (avižos, žali grikiai, sorų kruopos ir pan.).

Maistas – ne abejotinai vienas didžiausių žmogaus kasdienybės malonumų. Žmogus yra įdomus tuo, kad kol sveikas – į daugelį minėtų rekomendacijų retai atsižvelgia. Kita problema – kultūriniai įpročiai. Jeigu generalizuotai paanalizuotumėme tipinius Lietuvos žmonių mitybos įpročius arba tipinę lietuvišką virtuvę, pamatytume, kad kasdienio pasirinkimo racione dominuoja perdirbti mėsos produktai, raudona mėsa, pieno produktai ir baltų miltų kepiniai. Mūsų minėti teigiamą efektą turintys produktai iš esmės tarnauja tik kaip lėkštės puošmena. Gamta mums siūlo tiek daug skonių, tekstūrų, formų ir turinio – bet neturime įpročių ar gal net stokojame žinių ir gebėjimų kaip tai tinkamai panaudoti. Nemokame skaniai ir neprarandant maistinės vertės gaminti iš pilnos struktūros augalinių produktų, todėl apsiribojame tik labai siaura maisto produktų grupe.

– Kaip ir minėjau anksčiau, gerojoje klinikinėje praktikoje ir įvairiuose tyrimuose didelis dėmesys skiriamas gausiai polifenolių, beta-gliukanų ir ląstelienos turintiems produktams. Tai vaisiai, uogos, spalvotos daržovės, pilnagrūdės grūdinės kultūros, sėklos, riešutai. Riziką didina perteklinis gyvulinės kilmės produktų vartojimas.

Polifenoliai yra fenoliniai junginiai, kurie ne tik suteikia spalvą ar sustiprina vaisių skonį ir aromatą, bet ir dalyvauja augalo augimo bei dauginimosi procesuose ir padeda augalams apsisaugoti nuo negatyvių aplinkos veiksnių: mikrobinių ar grybelinių infekcijų, intensyvių ultravioletinių spindulių. Tikintis tokio pat apsauginio poveikio žmogui, ir buvo susidomėta polifenoliais. Polifenolių poveikis organizmui labai įvairus: teigiama, kad jie apsaugo nuo lėtinio uždegimo, kuris yra itin žalingas ir sukelia daugybę ligų, veikia prieš virusus, bakterijas, onkologinius, aterosklerozinius ir kitus žalingus procesus.

Pastaraisiais dešimtmečiais dėl savo savybių ypač išpopuliarėjo ir intensyviai tyrinėjami du polifenoliai: kurkuminas ir (trans-)resveratrolis. Resveratrolis – vienas stipriausių polifenolių, turintis apsauginį poveikį nuo laisvųjų radikalų. Tyrimų rezultatai patvirtino, kad resveratrolis padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Kurkuminas taip pat padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Kartu padeda palaikyti imuninės, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ir kepenų veiklą, normalų kepenų lipidų kiekį ir cholesterolio lygį kraujyje, padeda palaikyti apetitą ir virškinimą.

Kurkuminas ir resveratrolis – išskirtiniai polifenoliai, tačiau mokslas jau įrodė, kad šie du polifenoliai pasižymi prastu biologiniu prieinamumu (pasisavinimu), t.y. pakliuvę į skrandį ir žarnyną pasisavinami blogai.

Proveržio sprendžiant polifenolių pasisavinimo problemą sulaukta Lietuvos mokslininkų atradimuose: pasitelkus pažangiausią efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol®, sukurta skysta kurkumino ir resveratrolio forma viename. Ši Miosol® technologija suteikia skystiems polifenoliams šiuos privalumus:

Taigi skysta kurkumino ir resveratrolio forma – naujausių mokslo žinių ir pažangiausių medicinos technologijų rezultatas, kurio dėka skystų polifenolių pasisavinimas prilyginamas injekcijoms į veną.