„Sveikatos priežiūros paslaugų kaštuose darbo užmokestis sudaro mažiausiai apie 65 proc., kai kuriose – virš 80 proc. Neperskaičiuojant darbo įkainių, žmonės, kurie dirba, savo būdais amortizuoja šį neadekvatumą. Jeigu tu žmogui moki mažą atlyginimą, jis pradeda dirbti daugiau valandų, kad surinktų tuos pinigus, kuriais padengtų poreikius. Žmonės pradeda dirbti vis didesnę etato dalį“, – susitikime su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) antradienį kalbėjo R. Adomaitis.
„Tie sprogimai (išėjimai iš darbo – ELTA) susiję su detonuojančia situacija, kai sistemoje esantys žmonės dirba fiziškai maksimalų darbo valandų skaičių. Pavyzdžiui, Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dirbantis žmogus padengia minimum dviejų žmonių darbo krūvį“, – pridūrė LMS valdybos narys.
Pasak R. Adomaičio, jei visi darbuotojai gydymo įstaigoje turi maksimalų darbo krūvį ir bent vienas žmogus nebetoleruoja tokių darbo sąlygų, suveikia domino efektas.
„Jeigu įstaigos direktorius turi maksimalų apkrovimą personalo ir bent vienas žmogus pasako „viso gero“, reiškia sekantiems reikia pasidalinti darbo krūvį arba tu turi priimti du darbuotojus, bet tų dviejų nėraׅ“, – kalbėjo LMS valdybos narys.
„Tada sekantys trys sistemoje pasižiūri, kad kol direktorius ieškos tų dviejų, jiems bus ragas. Tada penkiese ar šešiese pasako „viso gero“, – teigė gydytojas urologas R. Adomaitis.
Gydytojas įspėjo, kad dėl dvigubo darbo krūvio sunku į įstaigas pritraukti ir naujus specialistus.
„Kai sistemoje dirba minimalus skaičius maksimaliai apkrautų darbuotojų, sistema nebepatraukli naujai ateinantiems darbuotojams. Nauja karta nebeateis dirbti už du“, – akcentavo R. Adomaitis.
Anot jo, už masinį medikų išėjimą iš darbo yra atsakinga Valstybinė ligonių kasa, kontroliuojanti sveikatos sistemai skiriamus finansus ir neperskaičiuojanti gydytojų darbo įkainių.
„Mano galva už tai atsakinga institucija, kuri neskaičiavo įkainių struktūros. Tai yra tam tikra atsakomybės stoka iš valstybės institucijų, šiuo atveju ligonių kasos, kuri kontroliavo finansų išlaidas, bet nekontroliavo finansų struktūros ir poreikių“, – teigė R. Adomaitis.
„Deja, bet tai yra labai svarbi įstaiga, kuri mūsų lūkesčių jau ne mažiau kaip 5 metus neatitinka“, – pridūrė jis.
Sveikatos reformos Achilo kulnas – sveikatos centrų kūrimas
LMS valdybos narys R. Adomaitis atkreipė dėmesį, kad kilęs nepasitenkinimas kuriamais sveikatos centrais savivaldybėse užgožia teigiamus sveikatos reformos aspektus. Pavyzdžiui, anot gydytojo, pavėžėjimo projektas bei Greitosios medicinos pagalbos (GMP) centralizavimas yra vykdomi teisingai.
„Reforma turi daug sričių, bet daugiausia diskusijų kyla dėl savivaldybės sveikatos centrų. Šitas kipišas dėl sveikatos centrų užgožia teigiamas reformos dalis – pavėžėjimą, Greitosios medicinos pagalbos centralizavimą – visas šitas okey, teisingai daroma“, – susitikime su LSDP frakcijos nariais kalbėjo R. Adomaitis.
„Bet vienintelė dalis – savivaldybių sveikatos centrų kūrimas – stringa, nes būtent ji yra niekaip nepamatuota, nemotyvuota, kad čia koks nors poveikis bus apart popierinio“, – pridūrė gydytojas urologas.
Vis dėlto, su R. Adomaičiu negalėjo sutikti bendražygė, LMS valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė. Ji negailėjo kritikos ir pavėžėjimo projektui, pradėtam įgyvendinti rugpjūčio pradžioje.
„Aš manau, kad šita reformos dalis nėra atidirbta todėl, kad neaišku, net koks bus skiriamas finansavimas. Pažadėta skirti 5–6 milijonus, bet, mano manymu, tai yra niekinis finansavimas“, – sakė A. Gerliakienė.
„Šios dienos Greitosios medicinos pagalbos poreikiams dar reikia papildomai 15 milijonų eurų“, – pabrėžė ji.
LMS valdybos pirmininkės teigimu, nebuvo įvertinti savivaldybių pajėgumai finansuoti ir rūpintis pavėžėjimo paslauga.
„Kuo neturtingesnė savivaldybė, tuo labiau ji turi rūpintis, kad jos pacientai būtų vežami į stambesnę savivaldybę, o stambesnė turi rūpintis savais. Tai čia tas neatitikimas finansinių pajėgumų nėra įvertinamas“, – sakė A. Gerliakienė.
ELTA primena, kad sveikatos reforma dažniausiai yra vadinamas rugpjūčio mėnesį prasidėjęs sveikatos centrų kūrimas. Lietuvos savivaldybės šiuo metu turi nuspręsti, ar steigs sveikatos centrus, kuriuose būtų suteikiama bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo, jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas, turės priimti iki šių metų pabaigos.
Sveikatos centre bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.
Liepos 1 dieną oficialiai darbą pradėjo naujoji nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. Atskirai veikusios 48 GMP stotys sujungtos į vieną tarnybą su būstine Kaune.
Rugpjūčio pradžioje pradėtas pilotinis pavėžėjimo projektas, vykdomas 20-yje šalies savivaldybių. Projektu siekiama užtikrinti paslaugų prieinamumą. Paslauga prieinama pacientams, kurie dėl socialinių arba ekonominių priežasčių negali naudotis asmeniniu arba viešuoju transportu. Nuo 2024 m. liepos šios paslaugos taps prieinamos visoje Lietuvoje.
