„Pirmiausia diskutavome apie medikamentų saugą, – pasakoja Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė. – Pasaulyje daug kalbama šia tema, bet anksčiau maniau, kad Lietuvoje tai nėra aktuali problema. Visgi, daugėjant registracijų apie netinkamai paskirtus, ne taip suleistus medikamentus, įsitikinau, kad tinkamą dėmesį šiai temai turime skirti ir mes.“
Plačiau apie medikamentų saugą Kauno klinikose rasite čia.
Atsakomybė už gydymą tenka ir pacientui
Antrąją savaitę Kauno klinikos paskyrė aptarti pacientų įsitraukimą į pacientų saugos kultūros kūrimo procesus.
Šiais metais pasaulinės pacientų saugos dienos (rugsėjo 17 d.) proga Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina išgirsti pacientų balsą, skatinti jų įsitraukimą ir bendradarbiavimą.
„Šiemet mes daug kalbame apie pacientų, jų artimųjų ir šeimos narių bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais. Manau, daug mokytis bei tobulėti reikia ir medikams, ir pacientams“, – teigia V.Traškaitė-Juškevičienė.
Ji paaiškina, kad gydytojams būtina tinkamai perteikti informaciją pacientams suprantama kalba, o pacientams – rodyti norą ir iniciatyvą dalyvauti sprendimų dėl gydymo priėmime bei pasidalinti atsakomybe už savo gerovę.
„Nesmagu prisipažinti, kad pasitaiko situacijų, kai pacientai ne tik nepadeda, bet ir trukdo gydymo procesui: nesilaiko gydytojo nurodymų, meluoja ar neatskleidžia visos informacijos apie save, kliudo medikams atlikti įvairias procedūras, nepagarbiai bendrauja, grasina ir pan.
Tokis elgesys neprisideda prie niekieno gerovės, sukelia didelį stresą medikams ir tikrai neužtikrina pacientų saugos“, – apgailestauja V.Traškaitė-Juškevičienė.
Atvirumas padeda užkirsti kelią klaidoms
Gydytoja paaiškina, kad pacientų saugos tikslas nėra geresnių medicinos statistikos rodiklių vaikymąsis. Kartais net priešingai – pavyzdžiui, siekiama, kad apie nepageidaujamus įvykius būtų pranešama kuo daugiau.
„Ilgą laiką visuomenėje buvo gaji mintis, kad gydytojai neklysta, sveikatos priežiūros sistemoje neįvyksta komplikacijos ir nepageidaujami įvykiai. Tai tik sukėlė nepagrįstai aukštus pacientų lūkesčius.
Realybė yra kitokia. Medikai yra žmonės, o suklysti gali pasitaikyti kiekvienam. Kas nedirba – tas neklysta. Kur kas blogiau suklydus tai nuslėpti, meluoti, neprisipažinti. Tai neužkerta kelio tokiai pat klaidai įvykti dar kartą“, – pabrėžia V.Traškaitė-Juškevičienė.
Pasak jos, dėl šios priežasties, specialistai raginami registruoti viską, kas nutinka ne taip, kaip turėjo.
„Tam Kauno klinikose yra sukurtos bent kelios skirtingų lygių sistemos. Taigi, siekiame, kad registracijų būtų kuo daugiau ir tai yra vertinama kaip pacientų saugos didėjimas ir gerėjimas.
Kai mes nežinome, nieko negalime pakeisti, bet kai sužinome, nelieka nieko kito, tik tai pakeisti ir sutvarkyti, sakė žymi rašytoja, knygų autorė ir vadovė Sheryl Sandberg“, – pasakoja gydytoja.
V.Traškaitė-Juškevičienė džiaugiasi, kad dėmesys pacientų saugai Kauno klinikose jau duoda teigiamų pokyčių – apie nepageidaujamus įvykius pranešama vis dažniau.
Gydytoja mini ir dar vieną iniciatyvą – saugios chirurgijos klausimyną, kuris, nors ir sutiktas nepalankiai, ima vis labiau pasiteisinti kasdienėje medicinos praktikoje.
„Žinoma, yra ką tobulinti, tačiau pamažu mes judame link tikslo ir įprantame kritinius momentus aptarti dar prieš operaciją, taip dar labiau užtikrindami pacientų saugą“, – paaiškina V.Traškaitė-Juškevičienė.
Kauno klinikose tęsiasi pacientų saugos mėnuo. Trečioji jo savaitė skirta medikų ir sveikatos priežiūros specialistų gerovės klausimams aptarti, paskutinioji – ketvirtoji – saugiai chirurgijai ir teisingam pacientų identifikavimui.
Pacientų saugos mėnesio vinis – rugsėjo 14 d. įvykusi tarptautinė konferencija „Pacientų sauga Kauno klinikose ir Lietuvoje: išgirskime pacientų balsą“. Stambus renginys tampa Kauno klinikų tradicija – konferencija pasaulinei pacientų saugos dienai paminėti surengta jau trečiąjį kartą.
