„Šaltasis sezonas prasidėjo, bet mirties atvejų ir Europoje nėra fiksuojama daug (…) praėjusią savaitę buvo apie 150 mirčių, o savaitę prieš tai buvo apie 50. Atvejų augimas yra, bet situacija kardinaliai pasikeitusi nuo to, ką turėjome prieš metus, ypač prieš dvejus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo A.Žvirblienė.
Pasak jos, natūralu, kad rudenį auga sergamumas įvairiomis kvėpavimo takų ligomis. Tačiau COVID-19 atveju situaciją lengvina aukštas visuomenės imunizacijos lygis.
„Šį pavasarį antikūnų tyrimas buvo atliktas ir Lietuvoje, gaila, nedaug žmonių atsiliepė, bet pavyko surinkti 517 asmenų. Galiu pasakyti, kad tik 5 iš jų neturėjo jokių antikūnų prieš virusą“, – sakė profesorė.
„Faktas, kad esame pasiekę tai, ką vadiname kolektyviniu imunitetu. Tai keičia situaciją“, – pridūrė A.Žvirblienė.
Ilgalaikės koronaviruso pasekmės
Radijo laidoje taip pat dalyvavęs virusologas prof. Saulius Čaplinskas patikino, kad kolektyvinis imunitetas nereiškia, kad nebereikia visai saugotis užsikrėtimo koronavirusu.
„Profesorė turi omenyje tai, kad imuninė atmintis išliko. Jei antikūnų bus mažiau, gavęs infekcinę dozę, žmogus pajaus klinikinius simptomus, virusas pradės daugintis, jis bus užkrečiamas, bet įsijungs imuninės atminties ląstelės.
Galbūt, jei nebūtų imuninės atminties, žmogus atsidurtų ligoninėje, o šiuo atveju nereikės, klinikinė liga bus lengvesnė“, – dėstė S.Čaplinskas.
Tačiau jis įspėjo, kad vis daugiau kalbama apie koronaviruso baltymų ilgalaikį poveikį žmogaus organizmui.
„Matome, kad labai padaugėjo chroninių ligų. Iš kitos pusės, įvairios publikacijos atskleidžia mechanizmus, kurie vyksta molekuliniame lygmenyje net ir persirgus ar po vakcinacijos.
Kovido pasekmės neščiosioms gali būti daug skaudesnės nei bendrai populiacijai. Lygiai taip pat, kaip ir žmonėms, turintiems įvairių chroninių ligų ar nusilpusį imunitetą“, – akcentavo S.Čaplinskas.
Pasak jo, artėjant peršalimo ligų sezonui, gyventojai turėtų įvertinti, kokią riziką jų sveikatai kelia ne tik COVID-19 infekcijas, bet ir gripas, respiracinis sincitinis virusas, pneumokokas.
„Čia ir bus iššūkis, kaip į medikų rekomendacijas įsiklausys ypač pažeidžiami žmonės“, – pabrėžė profesorius.
Ar nuo COVID-19 skiepysis profesoriai?
A.Žvirblienė pasakojo, kad Europos vaistų agentūra jau patvirtino vakciną, kuri pritaikyta kovoti prieš šiuo metu plintančius COVID-19 variantus.
„Ta nauja vakcina netrukus turi būti Lietuvoje. Kalbama, kad apie revakcinaciją labiausiai susimąstyti turėtų rizikos grupės asmenys. Tai yra vyresnio amžiaus ir turintys įvairių lėtinių ligų“, – sakė A.Žvirblienė.
O ką daryti jauniems ir lėtinių ligų neturintiems? Profesorės teigimu, tai – individualus pasirinkimas.
„Žmonės, kurie nori, tikrai gali pasiskiepyti. Yra aiškios rekomendacijos, kad tą pačią dieną galima gauti skiepo dozę ir nuo COVID-19, ir nuo gripo. Pernai šeimos gydytojai patardavo palaukti 2–3 savaites, o dabar yra rekomendacija, kad galima tą pačią dieną“, – pastebėjo A.Žvirblienė.
Ar nuo COVID-19 skiepysis S.Čaplinskas?
„Kol kas nežinau. Bus matyti, kokia bus vakcina ir situacija. Dėl gripo abejonių nekyla, taip. O kalbant apie kovidą, jei skiepysiuos, tai būtinai į tą pačią ranką. Pakanka mokslinių duomenų, kad „būsterinis“ kovido skiepas į tą pačią ranką yra efektyvesnis nei į skirtingas rankas“, – pasakojo S.Čaplinskas.
A.Žvirblienė taip pat sakė dar nežinanti, ar skiepysis nuo COVID-19. Profesorė paaiškino gavusi tris vakcinos dozes ir nesunkiai persirgusi.
„Negaliu 100 proc. pasakyti, kad skiepysiuosi. Reikia pasižiūrėti, kaip atrodys tie nauji variantai, kurie galbūt atkeliaus. Ar jie bus pavojingesni? Labiau plintantys?“, – į ateitį žvelgė profesorė.
Ji pridūrė, kad spalį į Lietuvą atkeliaus vienvalentė vakcina nuo COVID-19, t.y. nukreipta tik prieš konkretų koronaviruso variantą.
„Gera žinia, kad šiuolaikinės technologijos leidžia labai greitai pasivyti virusą, nes yra labai nesunku susintetinti RNR molekulę, žymiai lengviau nei padaryti, pavyzdžiui, susilpnintą virusą ar pagaminti jo baltymus“, – paaiškino A.Žvirblienė.
