Politikė pirštu bedė į prastus Kretingos ligoninės rezultatus ir esą nepakankamą dėmesį ligų prevencijai.
„Kretinga yra miestas, kuriame hospitalizacijos rodiklis yra vienas aukščiausių, vienas iš didžiausių išvengiamo mirtingumo rodiklių ir yra 15 kilometrų nuo Klaipėdos – regione, kur socialinė pagalba išvystyta labiausiai iš visų.
Labai keista matyti ir girdėti ligoninės direktoriaus ir mero pastovų kalbėjimą, kad tik stacionarinė pagalba išgelbės gyventojus, kai profilaktinių programų aprėptis yra viena mažiausių. Pakviesčiau užsiimti pirmine sveikatos priežiūra“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SSRK) posėdyje sakė D.Jankauskienė.
Viceministrės teigimu, rajono valdžia ministeriją kaltina dėl savo neatliktų darbų. Pasak jos, savivaldybei nepavyko Kartenos ir Salantų pirminės sveikatos priežiūros centrų (PSPC) sujungti į vieną įstaigą.
„Dėl to jie kaltina visą reformą. Bet yra kitokių būdų tam (sujungimui, – aut. pastaba) padaryti. Nelabai suprantu, kodėl ministrė pirmininkė kviečiama pasiaiškinti, kodėl nepavyko su bendruomene sutarti tokių dalykų.
Tai yra tiesioginė mero funkcija“, – pabrėžė D.Jankauskienė.
Kretingos rajono valdžia taip pat skundėsi, kad ligoninėje dulka kompiuterinis tomografas, kainavęs apie pusę milijono eurų.
Kretingos ligoninė jų turi nuo Naujųjų metų. Apie tokį pirkinį Sveikatos apsaugos ministerija žinojo ir tam neprieštaravo. O po kurio laiko paaiškėjo, kad teks vieną kitą skyrių ligoninėje uždaryti, ir jos pozicija pasikeitė.
„Buvo sakoma, jeigu turėsime kompiuterinį tomografą, galėsime daryti ir chirurgines operacijas, turėti reanimacijos skyrių. Bet dabar iškelti kiti kriterijai, kurių negalime įgyvendinti. Mums neleidžiama daryti chirurginių operacijų. Suprantu, jeigu tai būtų taikoma itin sudėtingoms operacijoms, bet atlikti paprasčiausias chirurgines procedūras Kretingoje tikrai galima“, – anksčiau sakė A.Kalnius.
Viceministrė dėstė, kad Kretingos ligoninė, kaip ir kitos gydymo įstaigos, galės turėti kompiuterinės tomografijos aparatą, tačiau jį galima naudoti tik stacionarinėms reikmėms.
„Ambulatorinėms reikmėms jį naudoti mums trukdo tam tikri įstatyminiai reguliavimai“, – sakė D.Jankauskienė.
Pasak jos, brangi medicinos įranga Klaipėdos regione naudojama dažnai. Tai kliudo įstaigoms sudaryti sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK) ir gauti apmokėjimą iš valstybės lėšų.
„Negaliu liepti Ligonių kasai liepti pažeisti teisės aktus. Gerbiamam Kretingos direktoriui šitą sakėme daugybę kartu, tik nenorima šito suprasti. Ką aš galiu padaryti?“, – retoriškai klausė D.Jankauskienė.
Lrytas.lt primena, kad prieš kelias savaites Kretingos rajono valdžia ir ligoninės vadovybė surengė spaudos konferencija, kurioje skundėsi, kad ministerija negirdi jų problemų ir dėl reformos išsakomų pastabų.
