„Slaugytojai greta paciento būna 24 valandas per parą, tenka išgirsti skundus, matyti kenčiančius. Tai sunku, esant dideliam krūviui, gali prisidėti ir prie profesinio perdegimo.
Pasitaiko ir ydingų santykių tarpusavio komandose, kai kolegos nebendradarbiauja, o žemina. Tokia bendravimo kultūra, kad slaugytojas labiau nukenčia nuo negatyvių apraiškų darbo vietoje – mobingo ir psichologinio spaudimo“, – pasakoja Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė.
– Valstybės kontrolė šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje pažymi, kad sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir savivaldybių pateikti 2022 m. slaugytojų trūkumą apibūdinantys duomenys skiriasi 5, o slaugytojo padėjėjų – 36 kartus. Kodėl institucijos nesutaria dėl slaugytojų poreikio?, – lrytas.lt paklausė A.Volodkaitės.
– Jau ne vienerius metus kalbame, kad Lietuvoje yra slaugytojų trūkumas. COVID-19 pandemija tą problemą labai išryškino, nes dalis pensinio amžiaus sulaukusių slaugytojų išėjo į pensiją, o jaunų specialistų, kurie ateitų į sveikatos priežiūros įstaigas, nėra pakankamai.
Problema ir tai, kad slaugytojų poreikis nėra objektyviai įvertintas. SAM vertina, kiek yra darbo skelbimų, tačiau įstaiga ministerijai apie slaugytojų trūkumą pranešti neprivalo.
Savivaldybės galbūt mato platesnį vaizdą, nes yra dalies sveikatos priežiūros įstaigų regionuose steigėjos.
STRATA duomenimis, prognozuojama, kad slaugytojų trūkumas iki dešimtmečio pabaigos gali pasiekti 6–7 tūkst.
Tai siečiau ir su visuomenės senėjimo nulemtu slaugos paslaugų poreikio didėjimu.
Egzistuoja ir kita problema: trūkstant slaugytojų, esamiems darbuotojams išauga darbo krūvis. Negali pasakyti, kad kažkas nebus padaryta, nes nėra specialistų. Darbas paskirstomas tiems, kurie yra darbo vietose.
– SAM pernai parengė slaugytojų pritraukimo priemonių plano projektą ir numatė tam skirti 14 mln. eurų finansavimą, planas vis dar yra nepatvirtintas, rodo ataskaita. Jaučiate, kad pinigai vėluoja?
– Labai norėtųsi, kad tos lėšos pasiektų žmones kuo greičiau, būtų panaudotos pritraukimo priemones, kurias SAM galbūt numato.
Tų priemonių nežinau, bet norėčiau tikėti, kad artimiausiu metu jos bus pristatytos visuomenei ir finansuojamos.
– Audito metu taip pat nustatyta, kad tik 16 proc. dirbančių slaugos specialistų mano, jog slaugytojo profesija yra patraukli. Tai atspindi, kad slaugytojai savo darbu nesidžiaugia?
– Taip, deja, turime tokių situacijų, kai slaugytojas gali teigti, kad jo profesija nėra patraukli. Nepaisant to, yra žmonių, kurie stoja į tą profesiją. Tai susiję ir su specialybės paklausa – žinai, kad darbą visada rasi, nes tų darbuotojų reikia. Žmonės užtikrinti, kad susiras darbą.
Be abejo, tai yra tam tikras pašaukimas. Ne kiekvienas gali būti slaugytoju, o tik tas, kuris tikrai pasiruošęs rūpintis sergančiais ir blogai besijaučiančiais.
Jei artimųjų tarpe yra slaugytojų, tai žmonėms tampa papildoma motyvacija sekti jų pėdomis.
Tačiau visi žino, kad slaugytojo darbas yra labai sunkus, atsakingas ir ne visada deramai įvertinamas. Kalbu ne tik apie finansinę pusę, bet ir tai, kad jo pastangas visuomenė mato ne visada.
Slaugytojai greta paciento būna 24 valandas per parą, tenka išgirsti skundus, matyti kenčiančius. Tai sunku, esant dideliam krūviui, gali prisidėti ir prie profesinio perdegimo.
Pasitaiko ir ydingų santykių tarpusavio komandose, kai kolegos nebendradarbiauja, o žemina. Tokia bendravimo kultūra, kad slaugytojas labiau nukenčia nuo negatyvių apraiškų darbo vietoje – mobingo ir psichologinio spaudimo.
– Nuo kitų metų slaugytojams planuojama suteikti daugiau atsakomybių, bet stebima, jog mažėja stojančių į slaugos magistrantūros studijas...
– Šalyje yra nemažas išplėstinės praktikos slaugytojų poreikis. Universitetai yra apskaičiavę, kad tie specialistai reikalingi ir galėtų nudirbti nemenką darbo dalį profilaktikos srityje ir prižiūrint lėtinėmis ligomis sergančius pacientus.
Tačiau studijuojančių skaičius, ko gero, greitu metu padidintas nebus. Sakyčiau, reikėtų priimti daugiau žmonių ir į slaugos bakalauro studijas, nes jas baigusių nepakanka, kad būtų pakeisti į pensiją išėję specialistai.
– SAM akcentuoja, jog vidutinis slaugytojo atlyginimas jau viršijo šalies vidutinį darbo užmokestį, kai tuo tarpu visai neseniai stipriai atsiliko. Slaugytojus algos tenkina?
– Slaugytojų bendruomenėje išgirstume daug nepritariančių balsų. Statistika parodo vidurkį. Tikrovėje slaugytojo darbo užmokestis skiriasi priklausomai nuo miesto, rajono ir nuo pačių įstaigų.
Neseniai buvo pradėti didinti darbo užmokesčiai slaugos ligoninėse dirbantiems specialistams. Galbūt dėl to susidarė reikšmingesnis augimas.
Tačiau yra įstaigų, kur slaugytojų darbo užmokestis nesiekia ar vos viršija 1 tūkst. eurų. Turint omenyje dabartines ekonomines sąlygas, kainų augimą – išgyventi sunku.
Todėl slaugytojai dirba didesniu krūviu, naktimis ir savaitgaliais, kad galėtų sau užtikrinti pragyvenimą.
Ministerija: slaugytojai gaus daugiau savarankiškumo
Į Valstybės kontrolės sureagavo ministerija. SAM suskubo praešti, kad siekia ir toliau gerinti slaugytojų darbo sąlygas, kelti šios profesijos prestižą bei gerinti paslaugų kokybę, norint užtikrinti slaugos kokybės gerinimą, slaugytojų poreikio planavimą ir jų kompetencijų tobulinimą.
„Šiais mokslo metais norinčiųjų studijuoti valstybės finansuojamose (VF) slaugos studijose panoro daugiau nei numatyta finansuojamų vietų. Sutarus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, slaugos studijos buvo išskirtos kaip prioritetinės – atsižvelgus į stojančiųjų skaičių, VF vietų skaičius buvo maksimaliai padidintas“, – pranešime žiniasklaidai cituota sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Ministerija praneša atlikusi gydymo įstaigų apklausą ir sudariusi sąrašą, kurios įstaigos, siekiant pritraukti būsimus specialistus, planuoja apmokėti studijų kainą ir taikyti kitas skatinamąsias priemones. Taip pat pastebima tendencija, jog nemažai būsimų studentų stoja į valstybės nefinansuojamas (VnF) studijų vietas (jau išnaudoję VF studijų vietą, neatitinka minimalių priėmimo reikalavimų ir kt.), todėl SAM ragina gydymo įstaigas prisidėti prie studijų kainos finansavimo.
Pasak SAM, slaugytojams nuo 2024 metų bus suteikiama daugiau teisių, atsakomybės ir savarankiškumo – ministerija įteisina savarankiškas slaugytojo konsultacijas.
„Dirbdamas šeimos gydytojo komandoje, slaugytojas ir iki šiol atlikdavo daug panašių funkcijų, tačiau jos nebuvo vertinamos kaip savarankiška slaugytojo veikla, o kaip šeimos gydytojo konsultacijos dalis“, – pažymima pranešime.
Ministerijos teigimu, sveikatos priežiūros specialistų, tarp kurių – ir slaugos specialistų, profesinės kvalifikacijos tobulinimui numatytas 27,55 mln. eurų finansavimas iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos.
„Ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrai numatoma skirti daugiau nei 100 mln. eurų, kurie bus nukreipti į infrastruktūros gerinimą ir slaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimą. Planuojama parengti slaugytojų kvalifikacijos tobulinimo programas ir apmokyti 4 tūkst. slaugos specialistų, teiksiančių ilgalaikės priežiūros paslaugas“, – skelbia SAM ir pažymi, kad, siekiant užtikrinti paslaugų kokybę, į slaugos studijų krypties programas numatoma įtraukti ilgalaikės priežiūros elementus – senatvine demencija sergančių asmenų priežiūrą ir slaugą.
Pabrėžiama, kad iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos, papildomai sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms suplanuota 14 mln. eurų. Ministerijos teigimu, šiuo metu peržiūrimi ir jau pakeisti slaugos paslaugas reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose nustatomi konkretūs galimi darbo krūviai slaugos specialistams.
„Tai leis išvengti iki šiol slaugytojų darbą lydėjusių pernelyg didelių krūvių. Pavyzdžiui, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų teikimo tvarka numato, kad vienas bendrosios praktikos arba išplėstinės praktikos slaugytojas dienos metu paslaugą teikia ne daugiau kaip 20 pacientų, nakties metu – ne daugiau kaip 30 pacientų. Šiuo metu praktikoje pasitaiko ir po 60 pacientų vienam slaugytojui“, – praneša ministerija.
Pastaruoju metu didinamas ir darbo užmokestis slaugytojams, praneša SAM. Paskutinis sutarties atnaujinimas, pasirašytas 2022 m. spalio 18 d., bei PSDF finansinės galimybės leido numatyti 8 proc. darbo užmokesčio augimą viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo 2023 m. sausio 1 d.
„Slaugytojo atlyginimas dėl to turėjo padidėti vidutiniškai 85–100 eurų. Naujausiais VLK duomenimis, vidutinis slaugytojo atlyginimas jau viršijo šalies vidutinį darbo užmokestį, kai tuo tarpu visai neseniai stipriai atsiliko“, – skelbia SAM.
