Atsižvelgiant į jo amžių, lytį ir šeimos istoriją, tai buvo tikėtinas paaiškinimas, kodėl vyras jautė stiprų pilvo skausmą, pykininimą ir staiga neteko daug svorio. Šiuos simptomus į pensiją išėjęs chirurgas pajautė dar 2021 m. liepą.
Vyrui nuo krūtinės nukrito akmuo, nes tyrimas neparodė jokių vėžio požymių. Jo vidaus ligų gydytojas įtarė, kad simptomai yra galima reakcija į grūdus, o po kompiuterinės tomografijos atlikti kraujo tyrimai iškėlė įtarimų, kad vyras gali sirgti reta virškinimo trakto liga.
T.P.Trezonos sekinančių simptomų priežastis, patvirtinta praėjus beveik dviem mėnesiams po operacijos, pasirodė esą nė vienas iš šių dalykų. Chirurgo atkaklus ir metodiškas požiūris į savo ligą, ištobulintas per ilgą mediko karjerą, leido atrasti neįprastą, bet lengvai išvengiamą ir pagydomą šio nerimą keliančio sveikatos sutrikimo priežastį.
Neseniai 72-ejų sulaukęs T.P.Trezona pasveiko, tačiau patirtis smarkiai sukrėtė. Dabar jis nori perspėti kitus apie dažnai nepastebimą pavojų ir taip išgelbėti juos nuo panašių ligų.
„Aš žinau, kad turiu išskirtinę prieigą prie medikų bendruomenės bei žinias, kurių daugelis neturi, – sakė T.P.Trenoza, gyvenantis Oregono valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). – Dauguma žmonių būtų kentėję daug ilgiau.“
Galimas parazitas
Neaiškus skausmas viršutinėje pilvo dalyje prasidėjo liepos 13 d., praėjus kelioms dienoms po to, kai vyras grįžo iš dviejų savaičių kelionės baidarėmis po Didįjį kanjoną. Po kelių dienų skausmas sustiprėjo, pilvas atrodė išsipūtęs, vyrą pykino, jam buvo sunku valgyti.
Į pensiją 2020 m. išėjęs T.P.Trezona pažymėjo, kad skausmas nebuvo pastovus – rytais jis būdavo silpnesnis, o dienai bėgant sustiprėdavo. Vyras pradėjo kurti diferencinę diagnozę – galimų ligų, kurioms būdingi jo jaučiami simptomai, sąrašą – vieną svarbiausių gydytojų įrankių.
„Tai daro chirurgai, – sakė jis. – Mes esame tie specialistai, kurie yra kviečiami į skubios pagalbos skyrių konsultuoti žmones, patiriančius stiprų pilvo skausmą.“ T.P.Trezona taip pat pradėjo pildyti simptomų dienoraštį, kad galėtų lengviau sekti savo ligos istoriją.
Pirminė hipotezė – kad jis susirgo parazito sukelta infekcine liga – buvo greitai paneigta. T.P.Trezona ir jo žmona Amy kelionės metu gėrė tą patį filtruotą vandenį, bet ji jautėsi puikiai. Be to, vyras neviduriavo, o šis simptomas yra kone pagrindinis tokių infekcijų rodiklis.
Kita hipotezė buvo daug pavojingesnė. T.P.Trezona per savo karjerą gydė daugybę pacientų, kurių virškinimo trakte buvo aptikti piktybiniai navikai. Negana to, jo paties motina mirė nuo kasos vėžio praėjus vos keliems mėnesiams nuo diagnozės. Moteriai tuomet buvo 74-eri.
T.P.Trezona buvo įsitikinęs, kad nedingstantis pilvo skausmas ir svorio kritimas – bent jau kol to nepaneigė tyrimai – buvo neabejotinas vėžio požymis. Kuo greičiau reikėjo atlikti kompiuterinę tomografiją, tačiau jo vidaus ligų gydytojas buvo užimtas iki pat rugpjūčio 2 d.
Giliai sunerimęs, jis išsiuntė žinutę savo draugui gastroenterologui Jonathanui Gonenne‘ui, kuris tuo metu atostogavo Naujojoje Anglijoje.
Kitą dieną jie kalbėjosi telefonu apie T.P.Trezonos patiriamus simptomus. Gastroenterologas paskambino į ligoninę ir užsakė tyrimą, kuris turėjo įvykti rugpjūčio pradžioje.
J.Gonenne‘as pamena nerimą dėl draugo: „Jis nėra vienas iš tų vyrukų, kurie mėgsta skųstis ar perdėti.“
Likus savaitei iki tyrimo, T.P.Trezoną staiga pradėjo kamuoti ypač skausmingi pilvo spazmai. Prasidėjus vienam tokių priepuolių, vyras suklupo ir nebesugebėjo atsikelti nuo vonios grindų. Vyras buvo nusilpęs, pilvas išsipūtęs ir nors pykino, jis negalėjo vemti. T.P.Trezonos žmona nusprendė kuo skubiau nuvežti vyrą į skubios pagalbos skyrių. Chirurgas tikėjosi, kad ten jam pavyks gauti būtiną tyrimą kiek greičiau.
T.P.Trezona prisimena slaugytoją ir gydytojo padėjėją, kurie paėmė kraujo mėginį ir užsakė laboratorinius tyrimus. Po daugiau nei keturių valandų priimamajame, kol prie jo vis dar nebuvo priėjęs nei vienas gydytojas, jis telefonu gavo savo kraujo tyrimo rezultatus. Visi rodikliai buvo geri, išskyrus vieną. Kraujyje buvo gerokai išaugęs eozinofilų, su ligomis kovojančių baltųjų kraujo kūnelių, skaičius. Tai gali reikšti alergiją, parazitinę infekciją arba vėžį.
Sužinojęs, kad gydytojo jam reikės palaukti dar kokias keturias ar penkias valandas, T.P.Trezona nusprendė grįžti namo. „Pamaniau, kad per artimiausias 24 valandas tikrai nemirsiu“, – sakė vyras. Jis nekarščiavo, skausmas silpnėjo, o bendras baltųjų kraujo kūnelių skaičius buvo normos ribose – visa tai leido paneigti didelės infekcijos ar žarnos perforacijos tikimybę.
Kitą savaitę jis apsilankė pas savo šeimos gydytoją, kuris nekreipė dėmesio į padidėjusį eozinofilų kiekį ir liepė T.P.Trezonai pasidomėti apie mitybą be grūdų.
Garsiai to nepasakė, bet vyrui nepatiko toks pasiūlymas: „Pats kvailiausias dalykas, kokį esu girdėjęs savo gyvenime.“
Jis vėl susisiekė su J.Gonenne‘u, kuris išrašė žarnyno susitraukimus sulėtinantį vaistą ir opijaus turinčių nuskausminamųjų. Nei vienas iš šių preparatų vyrui nepadėjo.
T.P.Trezona buvo labai susirūpinęs, nes skausmas, pilvo pūtimas ir pykinimas stiprėjo – per mažiau nei mėnesį jis numetė maždaug septynis kilogramus. Tačiau apžiūrėjus vyro pilvą, gydytojai nepastebėjo nieko įtartina, o prieš šešis mėnesius atlikta kolonoskopija taip pat nerodė jokių pavojaus ženklų.
Rugpjūčio 2 d. T.P.Trezonai buvo atlikta kompiuterinė tomografija, o tyrimo vaizdus vyras apžiūrėjo kartu su radiologu. „Buvau visai laimingas“, – komentuodamas gerus tyrimo rezultatus sakė vyras. Tačiau jis nepajuto visiško palengvėjimo, nes jis žinojo, kad kai kuriems pacientams vėžys yra aptinkamas tik operacijos metu.
Tuomet jis atkreipė dėmesį į kitą sutrikimą, kuris vis labiau atrodė kaip galimas jo būklės paaiškinimas. Tai buvo Eozinofilinis gastroenteritas – reta lėtinė virškinimo liga, kurią sukelia eozinofilų kaupimasis virškinimo trakte, o tai gali lemti malabsorbciją, skausmą ir žarnyno nepraeinamumą. „Aš tikrai to nenorėjau“, – prisiminė T.P.Trezona.
J.Gonenne‘as suplanavo endoskopiją, kad apžiūrėtų viršutinį T.P.Trezonos virškinimo traktą ir paimtų biopsijos mėginius. Bet šie tyrimai taip pat neparodė jokių sutrikimų. Tyrimo ir biopsijos rezultatai buvo normalūs, todėl buvo atmesta ir eozinofilinio gastroenterito diagnozė. „Iš dalies pajutau palengvėjimą, bet vis tiek negalėjau suprasti, kas vyksta“, – prisimena J.Gonnene‘as.
T.P.Trezona jautėsi sutrikęs. Skausmas vis stiprėjo, svoris ir toliau krito, bet niekas nieko negalėjo aptikti. Jis nerimavo, kad gydytojai laiko jį „lengvai išprotėjusiu“.
J.Gonnene‘as paskambino savo kolegoms iš „Mayo Clinic“, kur jis mokėsi, norėdamas gauti pasiūlymų, ką daryti toliau. Jie rekomendavo kompiuterinės tomografijos enterografiją – vaizdinį tyrimą, kurio metu yra apžiūrima plonoji žarna.
Būtent šis tyrimas pagaliau atskleidė netikėtą simptomų priežastį.
Keistas atradimas
Rugpjūčio pabaigoje, likus savaitei iki magnetinio rezonanso tomografijos, T.P.Trezona staiga pasijuto: „Daug, daug geriau. Skausmas, pilvo pūtimas ir pykinimas staiga išnyko, aš vėl pradėjau valgyti.“ T.P.Trezona jau norėjo atšaukti tyrimą, bet J.Gonenne‘as įtikino savo draugą vis tiek jį atlikti.
Iškart po procedūros J.Gonnene‘as paskambino T.P.Trezonai ir pasakė, kad nors jie neaptiko nieko, kas paaiškintų patiriamą skausmą, radiologas, visgi, pastebėjo kai ką neįprasto – nežinomą metalinį objektą kairėje viršutinėje vyro pilvo dalyje. Ar jam buvo atlikta kokia nors pilvo procedūra, kurios metu būtų naudojamas metalinis segtukas?
T.P.Trezona atsakė, kad ne, bet 2020 m. jam buvo atlikta prostatos procedūra, kurios metu yra naudojama viela. Galbūt dalis jos sugebėjo nukeliauti nuo vyro prostatos iki pilvo? Tokia galimybė atrodė mažai tikėtina, bet ji nebuvo neįmanoma.
T.P.Trezona paskambino savo radiologui ir susitarė jau kitą rytą susitikti su juo, siekiant palyginti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos vaizdus. Jie suprato, kad šis metalinis objektas buvo matomas ir kompiuterinėje tomografijoje, bet jis buvo paaiškintas kaip įprasta kalcifikacija ant arterijos sienelės.
Nepaisant to, vyras greitai suprato, kad metalo gabalėlis į jo kūną pateko ne per prostatos procedūrą: jos metu yra naudojama nemagnetinė nerūdijančio plieno viela.
Viela T.P.Trezonos kūne buvo magnetinė.
„Buvome visiškai sutrikę“, – tikino T.P.Trezona.
Liko du neišspręsti klausimai: iš kur atsirado ši viela ir kaip ji ten pateko?
„Įdomu, ar ji juda?“, – paklausė radiologas ir pasiūlė T.P.Trezonai atlikti dar vieną tyrimą. Jis atskleidė, kad viela pajudėjo kelis centimetrus. Negana to, vyro tulžies pūslėje buvo aptiktas mažas, kalcifikuotas tulžies akmuo, kuris anksčiau nebuvo pastebėtas.
„Dabar buvome tikrai priblokšti“, – prisiminė T.P.Trezona, kuris anksčiau neturėjo jokių tulžies pūslės problemų.
Kitą naktį, praėjus kelioms valandoms po vakarienės, T.P.Trezona vėl pradėjo justi stiprų pilvo skausmą, pykinimą – vyras beveik dvi valandas vėmė be sustojimo.
Tačiau šįkart jis puikiai žinojo, kas vyksta. Jo tulžyje susidarė uždegimas. Ūminį cholecistitą – tulžies pūslės uždegimą – dažnai sukelia tulžies akmenys, o ši liga paprastai yra gydoma pašalinant juos chirurginiu būdu.
„Esu tai daręs šimtą kartų“, – sakė T.P.Trezona. Vyro amžius ir greitas svorio kritimas – maždaug 10 kilogramų per mažiau nei du mėnesius – pastūmėjo jį į aukštos rizikos susirgti šia liga grupę. T.P.Trezona nustojo valgyti riebalus, kad išvengtų skausmo pasikartojimo, ir užsiregistravo konsultacijai pas chirurgą.
Jau tada J.Gonenne‘as jautėsi ramus. Pagaliau rastas jo negalavimų kaltininkas.
Tobulas atitikmuo
Prieš kelerius metus J.Gonenne‘as gydė pacientą, kuriam buvo nustatyta mikroskopinė stemplės perforacija: vyras netyčia prarijo vielos šerį nuo metalinio šepečio, naudojamo kepsninių grotelėms valyti. Nulūžęs vielos gabalėlis prilipo prie maisto ir liko nepastebėtas.
Manoma, kad tokie susižalojimai yra nedažni, tačiau kartu retai kada diagnozuojami. 2012 m. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė, kad vienoje Rod Ailando valstijos ligoninėje per 15 mėnesių buvo užfiksuoti šeši tokie atvejai. Visi jie buvo susiję su ant grotelių keptos mėsos vartojimu. Dviem pacientams netgi prireikė skubios operacijos.
2014 m. gydytojai pranešė apie atvejį, kai vyras mirė nuo peritonito, kurį sukėlė skrodimo metu aptikta grilio šepečio viela. 2016 m. atliktame tyrime buvo apskaičiuota, kad 2002–2014 m. dėl tokių sužalojimų į medikus kreipėsi 1700 amerikiečių (vaikų ir suaugusiųjų), o vienas iš keturių tokių pacientų buvo paguldyti į ligoninę.
Po dvejų metų apie vielinių šepečių keliamą pavojų perspėjo ir „Consumer Reports“, o JAV Vartotojų prekių saugos komisija rekomenduoja groteles valyti nailoniniais šepečiais arba aliuminio folija.
J.Gonenne‘as įtarė, kad T.P.Trezona netyčia prarijo prie jo kepsnio prilipusią vielą, kuri nukeliavo žemyn stemple ir į skrandį, kur ji, migruodama per storą skrandžio sienelę, sukėlė skausmingus spazmus. Tulžies akmenys greičiausiai atsirado dėl staigaus svorio kritimo.
„Prieš operaciją mes nežinojome, kad tai yra grotelių šepečio šerys“, – sakė J.Gonenne‘as. Pats T.P.Trezona, kuris teigė niekada negirdėjęs, jog grilio šepečiai gali kelti pavojų, buvo pasiryžęs išsiaiškinti, ar būtent tai buvo jo ligos kaltininkas. Jam pavyko pirštu lengvai nutraukti vieną iš šepečio vielų.
Rugsėjo 13 d. chirurgui, pašalinusiam T.P.Trezonos tulžies pūslę, pavyko ištraukti ir nedidelę pilvo audinio dalį, kurioje buvo įstrigusi ši dviejų centimetrų ilgio viela.
Praėjus kelioms dienoms po operacijos, T.P.Trezona nunešė vielą, kurią jis nutraukė nuo savo grilio šepečio, į patologijos laboratoriją, kur ji buvo palyginta su iš jo skrandžio ištrauktu objektu. Ištyrus juos mikroskopu, buvo nustatyta, kad abu objektai yra tobulas vienas kito atitikmuo – ant abiejų netgi buvo aptikta sudegusio barbekiu padažo dalelių.
„Tai buvo tiesiog neįtikėtina“, – sakė T.P.Trezona, kuris jau buvo spėjęs išmesti savo kepsninės šepetį.
Dabar jau pilnai pasveikęs T.P.Trezona tikino, kad šis du mėnesius trukęs išbandymas priminė jam apie kai kuriuos jo gydytus pacientus, sirgusius onkologinėmis ligomis. Jo išgyvenimai padėjo jam suprasti, kad skausmas, kurio šaltinio gydytojai nesugeba diagnozuoti, priverčia žmogų ne tik pasijausti vienišu, bet ir kelia baimę bei neviltį.
„Prisimenu, kad vienu metu galvojau: „Tai mane pražudys, bet niekas nesugeba išsiaiškinti, kas man yra“, – pasakojo vyras. Tiesa, jis pridūrė, kad J.Gonenne‘o parama ir pagalba jam buvo neįkainojama.
J.Gonenne‘o nuomone, T.P.Trezonos atvejis parodė jam, kaip svarbu pačiam peržiūrėti tyrimų rezultatus ir kitus pirminius duomenis, o ne aklai priimti kitų gydytojų išvadas. „Tai labai svarbu, kai atvejai nėra tokie aiškūs“, – pažymėjo jis.
„Thomasas tai daro genialiai, – sakė J.Gonenne‘as. – Jis visuomet atkreipia dėmesį į detales.“
J.Gonenne‘o teigimu, T.P.Trezonos ryžtas skatino jį toliau ieškoti atsakymo. „Tai tikrai nėra pirmas dalykas, apie kurį pagalvoji, kai sulauki paciento, kuris skundžiasi pilvo skausmu ir staiga mažėjančiu svoriu, – pastebėjo gastroenterologas. – Tikrai paklausčiau žmogaus, ar jis vartoja aspiriną ar kokius nors kitus vaistus, bet abejoju, ar užduočiau jam klausimą: „Ar jūs neseniai kepėte ką nors ant grotelių?“
Tačiau jis pridūrė: „Tai atvejis, kurio niekada nepamiršiu.“
Parengta pagal „The Washington Post“ inf.
