2021-ųjų rugsėjį įvykusi nelaimė jau tapo istorija – RŠL medikų klaidos ir darbo brokas oficialiai pripažinti, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija paskyrė mirusiojo artimiesiems kompensaciją.
Tačiau daugiau kaip 20 tūkstančių eurų išmoką gavusi šeima neslepia, kad ne pinigų buvo siekiama.
„Mūsų tikslas buvo parodyti, kaip iš tikrųjų elgiamasi su pacientais, ir užkardyti kelią galimiems kitiems atvejams“, – „Lietuvos rytui“ sakė šiaulietė Regina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi. – Aut.).
Tėvo netekusi moteris iki šiol stebisi RŠL medikų elgesiu, nes šią tragediją tyrusioms komisijoms jaunas gydytojas liete liejo gailestį, bet artimojo netekusiai šeimai iki šiol neištarė nė vieno žodžio „atsiprašau“ ar „atleiskite“.
Tėvas neprisiminė nieko
Nuo šeimą ištikusios tragedijos praėjo nemažai laiko, bet šiaulietė Regina iki šiol mena to lemtingo vakaro ir nakties menkiausias smulkmenas. Jos taip įsirėžė į atmintį, nes su tokiu medikų abejingumu ji dar nebuvo susidūrusi.
Vakare į Šiaulių rajone esantį tėvo butą atvažiavusi šiaulietė jį išvydo sukniubusį prie stalo. 82 metų vyriškis sunkiai įstengė kalbėti, nors iki pat to vakaro pats, be aplinkinių pagalbos įstengdavo savimi pasirūpinti.
Tądien guvus pensininkas pats nusileido laiptais iš ketvirtajame aukšte esančio buto, po porą valandų trukusio įprasto pasivaikščiojimo sugrįžo į namus. Kad vyriškis tądien jautėsi puikiai, artimiesiems paliudijo kaimynai.
Bet po kelių valandų tas pats vyras vos įstengė kalbėti ir neprisiminė, kaip neteko sąmonės. Apie nelaimę liudijo ant grindų likę kraujo pėdsakai ir sumušimo žymė prie antakio.
Kalbėjosi per langą
Iškviestas greitosios pagalbos ekipažas bandė pamatuoti senjorui kraujospūdį, bet jis buvo toks žemas, kad prietaisas jo net nefiksavo.
Lašelinę prijungę greitosios pagalbos medikai pacientą nugabeno į RŠL, bet atskubėjusios dukters dėl pandemijos suvaržymų į Priėmimo skyrių neįleido.
Šiaulietė savo tėvą išvydo pro vieną langą – jis gulėjo prijungtas prie kažkokio aparato ir kretėjo nuo šalčio.
Vienai ligoninės darbuotojai pagailo verkiančios moters ir ją per tarnybinį įėjimą įleido į vidų.
Šiaulietė paprašė, kad drebantį tėvą užklotų antklode. Ligoniui prireikė ir sausų drabužių, nes niekas nepasirūpino, kad jis galėtų atlikti gamtinius reikalus.
Prieš vidurnaktį Regina išvydo ateinantį gydytoją Deividą Daugėlą. Sužinojęs, kad lauke laukia paciento dukra, medikas pravėrė langą ir paaiškino, jog ligonis yra netekęs skysčių.
Medikas pasakė, kad baigus lašinti lašelines pacientą išleis į namus. Moteris paklausė, ar negalavimų negalėjo sukelti krešulys, o D.Daugėla tik papurtė galvą: „Nemanau.“
Ligonį rado gulintį
Regina iki paryčių laukė, kol baigs lašėti lašelinės ir tėvą išleis. Moteris matė, kaip po vidurnakčio į palatą užėjo gydytoja, tėvas buvo išgabentas tyrimams, o po keliolikos minučių parvežtas atgal.
Po vidurnakčio į Priėmimo skyriaus laukiamąjį įėjusi šiaulietė lūkuriavo iki 3 val. 30 min. Per plyšį ji matė, kad į palatą kelis kartus įėjo slaugytoja, o gydytojas nebesirodė.
Galiausiai priėjusi slaugytoja patarė ligonio dukrai važiuoti namo: „Dabar tikrai niekas neišleis. Rytą paskambinkite.“
Išvydusi, kad tėvas pagaliau užmigo, moteris kiek nusiramino ir išvažiavo namo. Kelias valandas numigusi ji paskambino telefonu ir išgirdo tą patį – pacientą tuoj išleis į namus.
Atskubėjusi į ligoninę moteris tikėjosi tėvą išvysti sėdintį. Tačiau vyriškis gulėjo lovoje, o jam į nosį įstatytais vamzdeliais buvo tiekiamas deguonis.
Pribloškė gydytojo žodžiai
Ligonis buvo labai silpnas – neįstengė net pats nuleisti kojų. Tai išvydusi duktė pamanė, kad jam tik reikia kiek išsijudinti.
Tačiau nerimą kėlė smarkiai sukepusios lūpos – akivaizdu, kad pensininkas buvo seniai gėręs vandens.
Į palatą įėjęs gydytojas D.Daugėla rėžė be užuolankų – moteriai liepė labiau rūpintis „krūvą lėtinių ligų“ turinčiu tėvu ir kreiptis į šeimos gydytoją.
Šiaulietė mediką patikino, kad šeimai žinoma ir tėvui diagnozuota obstrukcinė plaučių liga, ir širdies angina – ligonis kasdien vartoja skirtus vaistus.
„Su tokia liga reikia kas mėnesį lankytis pas pulmonologą“, – tepasakė jaunas gydytojas ir išėjo.
Tokius mediko žodžius Regina suprato kaip tiesioginį priekaištą dėl prastos priežiūros: „Bet tėtis visada buvo smulkaus sudėjimo, o po mamos mirties dar labiau sulyso.
Mes rūpinomės juo, vežiojome pas specialistus. Pas pulmonologą kas mėnesį netgi neįmanoma patekti – juk niekas nebeduos siuntimo.“
Mirė namiškių akivaizdoje
Ligonį buvo apleidusios jėgos – dukteriai teko tėvą pasodinti, aprengti, o po to tempti iki automobilio, nes jis pats neįstengė eiti. Ligonį įsodinti į mašiną padėjo pro šalį ėjusi moteris.
Prieš išeinant iš ligoninės Reginai įsiminė slaugytojos žodžiai: „Jei matysite, kad blogai, nedelskite ir kvieskite greitąją.“
Pakeliui į namus moteriai kirbėjo mintis apsisukti ir grįžti, bet ji tikėjo mediko žodžiais, kad viskas gerai.
Optimizmo įkvėpė ir ištarti tėvo žodžiai, kad išgėrus daugiau vandens netruks pagerėti.
Šiaulietė parsivežė ligonį iki namų, o į butą jį teko nunešti.
Sunkiai kvėpuojantį senjorą į ketvirtajame aukšte esantį butą užnešė kieme lūkuriavęs žentas.
Prie laukujų durų ligonį visiškai apleido jėgos – nuo kojų nukrito šlepetės.
Ant sofos pasodintas tėvas net nebeatmerkė akių, todėl namiškiai išsyk paskambino pagalbos telefonu. Atskubėję medikai bandė vyriškį reanimuoti, bet jo gyvybė užgeso.
Ligoninė kaltų nesurado
Moteriai buvo akivaizdu, kad ligoninėje nebuvo tinkamai įvertinta tėvo būklė – namo išsiųstas ligonis po pusvalandžio mirė: „Kur duota Hipokrato priesaika? Kodėl taip atsainiai žiūrima į pagalbos ieškantį žmogų?“
Regina skambino į ligoninę, norėjo išgirsti paaiškinimą, bet išgirdo tiktai apgailestavimą dėl netekties.
Tiesa, skyriaus vedėja prisistačiusi medikė pripažino, kad gydytojas yra „jaunas, nepatyręs ir dar neturi įgūdžių“.
Nieko daugiau nepadėjo ir raštu surašyta pretenzija – atsiųstame atsakyme buvo tik išvardytos lėtinės ligos, o apie galimą medikų kaltę neužsiminta nė žodžiu.
Tiesa, rašte paminėta apie įvykusį pokalbį su RŠL Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus gydytoju D.Daugėla, kuris „nuoširdžiai apgailestauja dėl paciento mirties, šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą“.
Tėvo netekusi šiaulietė apstulbo perskaičiusi atsakymą: „Negi nedarbingumo pažymėjimą turintis medikas gali išvengti atsakomybės už savo klaidas?
Kiek dar reikės mirčių, kad jis įgautų patirties?“
Net neįvertino tyrimų
Gauto atsakymo priblokšta šiaulietė nusprendė nenuleisti rankų ir kovoti dėl teisybės – kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (VASPVT), kad būtų atliktas tyrimas ir įvertintas tragedija pasibaigęs atvejis.
Įvertinęs šią istoriją konsultaciją teikęs vidaus ligų gydytojas pažymėjo, kad į RŠL atvežtam sunkios būklės pacientui pagalba teikta pavėluotai ir ne visa apimtimi, nesudarytas gydymo planas, neatlikta jo korekcija, netinkamai pildyti net medicininiai dokumentai.
Paaiškėjo ir skandalingų faktų – medicinos tyrimai buvo atlikti, bet pacientą stebintis gydytojas kai kurių jų net neįvertino.
Konstatuota, kad liko nevertinti elektrokardiograma, kraujo, radiologinis tyrimai, neatsižvelgta į gydytojo radiologo teiktą konsultaciją ir rekomendacijas.
Taip pat nurodyta, kad greitosios pagalbos atvežtam ligoniui būtinoji pagalba privalo būti pradėta teikti per pusvalandį, o šiuo atveju simptominis gydymas paskirtas pavėluotai: deguonies tiekimas pajungtas po dviejų valandų, lašelinė – po trijų.
Maža to, konsultanto išvadose teigiama, kad pagal sveikatos būklę šis pacientas išvis negalėjo būti išleistas į namus: „Po kompiuterinio tomografinio tyrimo aprašymo gavimo visų tyrimų rezultatai turėjo būti įvertinti kompleksiškai.
Nustačius gyvybei grėsmingus sindromus pacientą reikėjo perkelti į stacionarą.“
Šios išvados patvirtino mirusio senjoro namiškių nuogąstavimus, kad gydytojas dirbo aplaidžiai.
„Akivaizdu, jog tyrimai buvo atlikti, kad įstaiga gautų išmoką iš ligonių kasų už procedūrą, o pacientas nerūpėjo niekam“, – karčiai kalbėjo tėvo netekusi Regina.
Pateikė skandalingą išvadą
VASPVT atliktas tyrimas ir išvados buvo pateikti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai.
Jai paaiškinimą teikė ir gydytojas D.Daugėla – jis apgailestavo, kad plačiau neapklausė dukters dėl tėvo sveikatos, tikino norįs atsiprašyti ir paaiškinti savo veiksmus.
Bet tokie mediko paaiškinimai Reginos nei nuramino, nei paguodė: „Tariama atgaila buvo siekta vieno – kuo mažesnės bausmės.“
Komisija kreipėsi konsultacijos į klaipėdietę vidaus ligų gydytoją Laimą Kniaževienę, bet ji pateikė pribloškiančią išvadą.
Joje tvirtinama, kad RŠL medikai esą nesuklydo ir žalos nepadarė: „Buvo nustatyta teisinga darbinė diagnozė ir ją atitinkantis gydymas.
Paciento letalią išeitį didžiąja dalimi lėmė liga ir jos komplikacijos.“
Visas aplinkybes ir dokumentus įvertinusi VASPVT šios ekspertės skandalingos išvados savo sprendime net nepaminėjo.
Nutarta, kad žalos paciento sveikatai buvo galima išvengti „laiku nustačius diagnozę, įvertinus būklės pokyčius, tyrimus, sudarius ligonio stebėjimo planą, atlikus kraujo krešėjimo tyrimus ir laiku pradėjus antibakterinį ar kitą patogeninį tyrimą, kuris galėjo išgelbėti paciento gyvybę“.
Komisija tiria šimtus pacientų skundų
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos per 2022 m. gavo 246 prašymus atlyginti medikų padarytą žalą.
43 prašymai nebuvo priimti nagrinėti, nes neatitiko turiniui bei formai keliamų reikalavimų ir per šiuos metus nebuvo patikslinti.
Iš viso posėdžiuose nagrinėti 239 prašymai, gauti per 2020–2022 m. 39 atvejais sprendimo priimti nespėta – bylos perkeltos į 2023 m.
Dažniausiai nusiskundimų pateikta dėl odontologijos (42), chirurgijos (39), šeimos medicinos (21), ortopedijos ir traumatologijos (20), skubiosios pagalbos ir akušerijos-ginekologijos (po 16), vidaus ligų gydymo (12) ir oftalmologijos (11) paslaugų.
Daugiausia skundų sulaukta dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (22), Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (po 13), Respublikinės Šiaulių ligoninės (11) ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (10).
Komisija priėmė 38 teigiamus sprendimus dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo.
Pareiškėjai patirtą neturtinę žalą buvo įvertinę kone 2,4 mln. eurų, o paskirta išmokėti beveik 415 tūkst. eurų.
Komisija nustatė, kad daugiausia žalos pacientams padaryta teikiant skubiosios pagalbos (93,8 tūkst. eurų), vidaus ligų gydymo (65,1), chirurgijos (43,95), kardiologijos (42,3), akušerijos-ginekologijos (41,7 tūkst. eurų) paslaugas.
25 atvejais pareiškėjai nebuvo patenkinti priimtu sprendimu ir kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Iš jų 4 atvejais į teismą kreiptasi, nes netenkino nustatyta padarytos žalos suma.
