„Džiaugiamės, kad Kompetencijų platforma padės skaitmenizuoti procesus, svarbius kiekvienam sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistui, mažins administracinę naštą ne tik Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai (VASPVT), Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT), gydymo įstaigoms, bet ir sveikatos priežiūros bei farmacijos specialistams, palengvins sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo planavimą, vykdymą ir vertinimą“, – sako SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė.
Pagrindinė priežastis, kodėl iškilo poreikis sukurti Kompetencijų platformą – vieningos informacinės sistemos stygius, kurioje būtų kaupiama visa aktuali informacija apie specialistų įgytas kompetencijas, atliktą profesinį tobulinimąsi ir vykdomus mokymus, praneša ministerija.
Iki šiol nebuvo galimybės identifikuoti ir stebėti specialistų kompetencijų tobulinimą, todėl buvo sunku nustatyti ir trūkstamus gebėjimus bei planuoti įgūdžių tobulinimą.
Kompetencijų platformos kūrimą pastūmėjo ir dar viena problema – tai specialisto VASPVT ar VVKT, vykdančioms licencijavimo sąlygų laikymosi priežiūrą, privalomi pateikti praktiką patvirtinantys dokumentai.
„Kadangi specialistai neretai keičia darbovietę ar dirba keliose, jiems tenka kreiptis į skirtingų įstaigų administracijas bei prašyti išduoti darbo trukmę patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodyta, nuo kada ir iki kada, kokiu juridiniu pagrindu, pagal kokią profesinę kvalifikaciją jie dirbo“, – pažymi ministerija.
Tai didino administracinę naštą įstaigoms, sukeldavo nepatogumų specialistams, o SAM sudarydavo sunkumų tinkamai ir laiku užtikrinti specialistų apskaitą, nacionaliniu lygmeniu stebėti ir planuoti kvalifikacijos tobulinimo prioritetines sritis.
Kompetencijų platformoje automatizuoti duomenys apie specialistų vykdomą praktinę veiklą leis minėtų problemų išvengti.
Sukūrus Kompetencijų platformą, pasak VASPVT Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo Dariaus Girucko, joje specialistų licencijavimas bus susietas su privalomu kvalifikacijos tobulinimu.
„Svarbu ir tai, kad sukūrus Kompetencijų platformą, ji būtų integruota su atitinkamomis valstybės informacinėmis sistemomis bei registrais. Švietimo įstaigos ir tobulinimo organizatoriai į platformą teiks duomenis apie vykdomas ir su ministerija suderintas tobulinimo programas bei apie kiekvieno specialisto išklausytus profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginius“, – teigia D. Giruckas.
„Visas tobulinimo programų, vienkartinių renginių derinimo procesas vyks Kompetencijų platformoje. Lietuvoje dirbančių specialistų darbdaviai duomenis apie savo darbuotojų profesinę veiklą teiks į Kompetencijų platformą. O vykdant specialisto licencijavimo sąlygų laikymosi priežiūrą, praktiką patvirtinantys duomenys bus imami iš Kompetencijų platformos“, – pažymi jis.
Kompetencijų platforma pasitarnaus ir ekstremaliosios situacijos atveju. Esant poreikiui, pasitelkiant inovatyvią informacinę sistemą, bus galima greitai bei efektyviai identifikuoti reikiamas kompetencijas turinčius specialistus arba organizuoti mokymus ir pakviesti į juos specialistus, siekiant jiems padėti įgyti naujų įgūdžių ar tobulinti turimus. Planuojama, kad Kompetencijų platformos informacinė sistema bus sukurta dar iki 2024 m. antros pusės.
Projektas, kurio numatoma vertė – daugiau nei 2,1 mln. eurų, yra finansuojamas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.
