Virusologas prof. Saulius Čaplinskas akcentuoja, kad COVID-19 diagnostinių tyrimų apimtys Lietuvoje yra ypač mažos. Tačiau vasarai pasibaigus testavimas taps intensyvesnis.
„Puikiai žinome, kad koronavirusai globaliai cirkuliuoja visus metus, tačiau aktyvesni tampa šaltuoju metų laikotarpiu, kuriam atėjus į Šiaurės pusrutulį, į Lietuvą, neabejotina, kad koronaviruso, gripo ir kitų peršalimo ligas sukeliančių virusų plitimas išaugs“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė S.Čaplinskas.
Ragina atidžiau stebėti virusą
Paklaustas, ar Lietuvoje jau gali cirkuliuoti naujoji koronaviruso atmaina, virusologas pabrėžė, kad tam žinoti reikalingi nuoseklūs sekoskaitos tyrimai. Tačiau Lietuvoje jis pasigenda informacijos apie tai.
„Man neteko matyti jokių pranešimų apie tai, kokios šiuo metu viruso atmainos yra aptinkamos Lietuvoje“, – teigė S.Čaplinskas.
Jo teigimu, tik laiko klausimas, kada kuri nors COVID-19 atmaina įgis didesnį pagreitį Lietuvoje. Neaišku, ir kuris koronaviruso variantas įsivyraus šaltuoju laikotarpiu.
„Į šitą klausimą, bijau, kol kas niekas konkrečiai atsakyti negali. Užtat, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina visas šalis vykdyti aktyvią viruso plitimo ir genoskaitos stebėseną, kad būtų galima įvertinti, kokie štamai (atmainos, red. pastaba) kokiose šalyse plinta ir atitinkamai imtis galimų prevencijos veiksmų“, – aiškino S.Čaplinskas.
Pasak jo, COVID-19 prevencijos srityje, per mažai dėmesio skirta patalpų vėdinimo svarbai, koncentruotasi į kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą, rankų ir paviršių higieną, skiepus.
„Ydingas ratas“
Virusologas pasakojo, kad koronavirusas sparčiai kinta. Pasaulinės bendruomenės dėmesio sulaukusi atmaina – omikron „palikuonys“, kurio genome nustatyti net 98 pokyčiai.
„Didžiausią susirūpinimą mokslininkams kelia tai, kokiu mastu šie pokyčiai padės virusui išvengti vakcinos sukurtų antikūnų poveikio arba po ligos persirgimo sukurto imunineto galimybes pasipriešinti šitam virusui.
Viename tyrime parodyta, kad 76 proc. kanadiečių turi imunitetą, nes buvo susidūrę su virusu arba paskiepyti, bet vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems virš 60 metų, liekamasis imunitetas buvo daug silpnesnis nei jaunų žmonių.
Turime ydingą ratą: žmonės, kuriems virusas sukelia sunkiausią klinikinę eigą, imunitetas išsilaiko pas juos silpniausiai“, – sakė S.Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad dar nėra duomenų, kokio sunkumo ligą sukelia nauji COVID-19 variantai.
Nauji duomenys apie COVID-19 pasekmes
Realu, kad koronaviruso vakcinas bus siekiama pritaikyti prie naujų COVID-19 atmainų. Artėjant naujam skiepų sezonui, profesorius ragino pasitikėti oficialių šaltinių informacija.
„(Raginčiau, red. pastaba) nepasiduoti abejonių ar sąmokslo teorijų virusui. Kuo toliau, tuo daugiau žinome apie vakcinų teigiamą apsauginį poveikį. Lygiai taip pat ir apie jų galimas neigiamas pašalines reakcijas“, – akcentavo S.Čaplinskas.
Anot jo, turime vis daugiau duomenų apie ilgalaikius padarinius sveikatai, liekančius po persirgimo COVID-19 infekcija.
Persirgus koronavirusu yra daug didesnė tikimybė susirgti net keliomis autoimuninėmis ligomis – anemija, reumatoidiniu artritu, psoriaze, išsėtine skleroze, teigia profesorius.
„Šiuo metu labai išaugo cukrinio diabeto atvejų, kurie siejami su persirgtu kovidu. Pirmas keturias savaites po užsikrėtimo kovidu, tikimybė susirgti diabetu yra beveik 5 kartus didesnė.
O tiems žmonėms, kuriems reikėjo hospitalizacijos, antro tipo diabeto pasireiškimas per pirmas 4 savaites padidėja net 21 kartą.
Šiais pavyzdžiais noriu pabrėžti, kad mokslas vis daugiau žino apie patį virusą ir jo daromą žalą mūsų sveikatai“, – įspėjo S.Čaplinskas.
