Skaičiuojama, kad apie penktadalis 65 metų ir vyresnių Europos šalyse gyvenančių, funkcinių sutrikimų turinčių, senjorų gauna ilgalaikę priežiūrą medicinos įstaigose, o apie 30 proc. – oficialią priežiūrą namuose.
Liūdnoji statistikos pusė, kad likę 50 proc. garbaus amžiaus žmonių, turinčių sveikatos sutrikimų, negauna jokios oficialios priežiūros. Prognozuojama, kad per ateinančius kelis dešimtmečius žmonių, kuriems reikalinga slauga, skaičius išaugs daugiau nei dvigubai.
Artimojo slauga apima platų spektrą atsakomybių. Dažnai rūpinamasi ne tik fizine stiprybe, maitinimu, higiena, bet ir ir dvasinės gerovės palaikymu. Vaistininkė G. Ivanavičienė įvardija, kad neturint slaugymo patirties, susiduriama su gausybe įvairių iššūkių: atsiranda sunkumų keičiant patalynę ar sauskelnes lovoje gulinčiam žmogui, sunku ir nepatogu jį vartyti, tinkamu laiku paduoti vaistus bei vykdyti kitus gydytojų nurodymus.
Anot vaistininkės, šiandien jau galima atrasti ir nemažai priemonių, palengvinančių artimųjų slaugą namuose: funkcines lovas, specialius čiužinius pragulų profilaktikai, ligonio pozicionavimo pagalves, alkūnių, kulnų apsaugas, vaikštynes, įvairias dušo, tualeto kėdes bei higienos priemones (šampūno kepures, drėgnas servetėles, prausiamuosius kremus ar putas, kurių nereikia nuplauti vandeniu ir kt.).
Dažniausia problema – pragulos
Bene dažniausias iššūkis, kylantis slaugant sunkiai judančius artimuosius, – pragulos. G. Ivanavičienė sako, kad pagrindine jų prevencijos priemone išlieka kūno padėties keitimas: gulintį ligonį būtina vartyti bent kas 2 val., sėdinčiam – keisti padėtį kas 15–20 min.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į slaugomo ligonio patalynę ir drabužius – audinys turėtų būti natūralaus pluošto, minkštas, puikiai praleidžiantis orą bei sugeriantis prakaitą.
„Siekiant išvengti pragulų, svarbu užtikrinti ir tinkamą asmens higieną. Tiek patalynę, tiek sauskelnes ar įklotus privaloma dažnai keisti. Sausos ligonio odos priežiūrai rekomenduoju naudoti emolientus, intensyviai drėkinančius kūno kremus, padedančius atkurti odos barjerinę funkciją, iššutimams – cinko tepalus arba pataisų sporų miltelius.
Pragulų profilaktikai gali būti naudingi ir specialūs apsauginiai, kraujotaką aktyvinantys kremai arba poliuretano putų, silikoniniai tvarsčiai, atliekantys apsauginę ir amortizacinę funkciją“, – sako vaistininkė.
Kraujotaką taip pat aktyvina ir masažai, juos rekomenduojama atlikti naudojant masažinius aliejus. Manoma, kad pragulos greičiau atsiranda tiems žmonėms, kurių organizme trūksta vitamino C ir cinko, todėl labai svarbu pasirūpinti subalansuota slaugomo žmogaus mityba arba pasitarti su gydytoju dėl papildomų vitaminų ir mikroelementų vartojimo.
Namuose ir sienos gydo
Net ir nusilpę žmonės dažnai nenori palikti savo namų, nes juose jaučiasi saugiausiai. Prie geresnės savijautos nemenkai prisideda ir pažįstama aplinka, todėl jos, siekiant išsaugoti gerą emocinę būklę, nereikėtų paversti ligonine.
Vaistininkė primena, kad tiek slaugomiems ligoniams, tiek juos prižiūrintiems asmenims namuose svarbu jaustis ne tik patogiai, bet ir emociškai gerai, todėl reikėtų puoselėti jaukumą, neapkrauti erdvės, pašalinti visus galimus dirgiklius.
„Geriausiu variantu, ligoniui turėtų būti skirtas atskiras kambarys, tačiau ne visi žmonės gali sau tai leisti. Šią erdvę būtina kasdien drėgnai valyti panaudojant dezinfekuojančias priemones, reguliariai vėdinti ir palaikyti optimalią 18–20 laipsnių temperatūrą, vengti skersvėjų“, – pataria vaistininkė G. Ivanavičienė.
Jeigu namų oras yra sausas, jį svarbu drėkinti specialiais tam skirtais prietaisais arba paprasčiausiai kambaryje pastačius indus su vandeniu, ant radiatorių palikus drėgnus rankšluosčius. Tiek į oro drėkintuvą, tiek į naudojamą vandens indą ar ant rankšluosčių galima įlašinti kelis lašus arbatmedžio aliejaus, kuris dezinfekuoja patalpų orą, padeda imuninei sistemai bei saugo nuo virusų ir bakterijų.
„Atsižvelgiant į slaugomo ligonio būklę, vertėtų pasirūpinti ir jo mėgstama veikla. Jei slaugomas žmogus mėgsta skaityti – palikite prie jo lovos knygų, laikraščių ar žurnalų, įjunkite radiją, televizorių, kalbėkitės. Taip pat galite pasirūpinti ir keliais jam mielais, teigiamas emocijas keliančiais daiktais – nuotraukomis, atvirukais, gėlėmis. Prie lovos vertėtų nepamiršti palikti telefono, skambančio varpelio ar švilpuko, kad esant reikalui ligonis galėtų jus pakviesti“, – rekomendacijomis dalijasi vaistininkė.
Būtina rūpintis ir savimi
Artimojo slauga dažnai gali tapti pagrindine žmogaus veikla, kuri reikalauja labai daug švelnumo, jautrumo, kantrybės, jėgų, ištvermės. Tačiau atiduodant tiek daug emocijų ir rūpesčio, vaistininkė ragina nepamiršti ir asmeninių poreikių: tik patys jausdamiesi gerai, galėsite pasirūpinti brangiu žmogumi.
„Rekomenduočiau nebijoti prašyti artimųjų pagalbos ir bent porai valandų per savaitę išeiti pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu, paskaityti knygą, pažiūrėti mėgstamą serialą ar ramiai išgerti arbatos su seniai matytu draugu. Nuo jūsų psichinės būsenos labai priklauso slaugomo žmogaus nuotaika, ramybė, pasitikėjimas. Juk kiekvienas neatsargiai ištartas žodis ar grubesnis veiksmas gali paskatinti neigiamas ligonio emocijas, o tai – nepadeda ir fizinei sveikatai“, – sako G. Ivanavičienė.
Pradedant ligonį slaugyti namuose, naudinga apsvarstyti, kam galėsite paskambinti, kai jums reikės pagalbos, norėsite išvykti ar paprasčiausiai pailsėti. Pasak vaistininkės, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl prisiimant atsakomybę rūpintis sunkiai sergančiu artimuoju, svarbu pasiruošti įvairiems galimiems scenarijams, įvertinti, ar turite pakankamai žinių, įgūdžių ir fizinių jėgų.
Apie lengvatas, taikomas slaugant ligonį namuose, galite sužinoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto puslapyje, o sveikatos klausimais galite pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
