Šią aktualiją „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ su laidos vedėju Rimvydu Paleckiu aptarė Seimo Sveikatos komiteto narys, konservatorius Linas Slušnys. Anot jo, problema ne ligoninių jungime.
Pirmiausia R.Paleckis pašnekovo paklausė apie situaciją, kai vykstant sveikatos reformai kai kuriuose rajonuose – Raseiniuose, Zarasuose – medikai dešimtimis palieka darbo vietas, yra ir atvejis Vilniuje, kai Centro polikliniką paliko keliasdešimt darbuotojų. Kaip šiuos medikų išėjimus vertina L.Slušnys?
Pasak jo, čia yra skirtingi dalykai – viena, kai medikai išeina iš darbo Vilniuje, kita – Klaipėdoje, Raseiniuose ar Zarasuose. Kalbant apie sostinės Centro polikliniką, taip pat ir Raseinius, akivaizdu, kad tai yra pasitikėjimo vadovybe krizė ir tai nesusiję su reforma ar Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nurodymais. Kalbama apie vadovų veiksmus, kuriais gydytojai nepasitiki, nemato garantijos, kad toliau turės darbą – tad jie eina ten, kur juos kviečia ir laukia, kur, tikėtina, turės normalias galimybes tęsti darbą.
„Nematau čia labai didelės dramos, nematau, kad medikų išėjimai būtų susiję su reforma – tai santykių klausimas. Matau tame gerų dalykų – visi, ir mokytojai, ir medikai – pradeda suprasti, kad įdarbinimo fakto neužtenka, visur reikalingas kalbėjimas. Be pinigų, reikalingas pasitikėjimas ir tikėjimas ateitimi, perspektyva. Kai Zarasuose ar Raseiniuose atėjęs meras medikams negali paaiškinti, kokios perspektyvos, už kokias paslaugas bus mokama papildomai, jie pasirenka kitą darbo vietą“, – aiškino L.Slušnys.
Jis pridūrė, kad Lietuva 3 milijardus Eur išleidžia sveikatos apsaugai, ir šiame krepšyje visi turime išsitekti, norime to ar ne. Tad visi turime ieškoti, kaip su tais 3 milijardais gyvensime.
R.Paleckis pastebėjo, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras A.Veryga sako, kad tai, kas vyksta, tik pradžia – jo supratimu, tai yra medicinos stūmimas į privatų sektorių taip, kaip kažkada atsitiko su farmacija ir odontologija.
L.Slušnys pakomentavo: „Čia Aurelijus labai klysta, nes privačios įstaigos sako, kad per mažai jas įtraukiame į nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą. Privatus sektorius mus tarkuoja, kad jiems daug draudžiame, neleisime teikti kai kurių paslaugų ir imti priemokų. Mūsų tikslas yra ne ką nors kur nors nustumti, visos reformos tikslas – kad dabartiniai medikai turėtų galimybę ir uždirbtų šioje sistemoje, kad žmonės gautų paslaugas, ir tada koncentruojamės ten, kur paslaugos gali būti teikiamos – tą gali daryti bet kuris rajonas, bet kuri savivaldybė.
Vienintelis atsakymas – mes turime kartu, sveikatos apsaugos sistema ir savivalda, įdėti pastangų. Jei atėjus manoma, kad aš pasakiau – ir tu dirbsi, neuždavinėk klausimų – medikai tikrai su tokiu bendravimu nesitaikstys, jie išsilavinę ir puikiai žino, kad darbą Lietuvoje gaus – ir ne tik Lietuvoje.“
Ar verta įstaigas jungti?
R.Paleckis dar kartą pacitavo A.Verygą, sakiusį, kad Zarasų ligoninės atveju medikų sprendimai palikti įstaigą susiję su ligoninės ir poliklinikos jungimu, ir tai vyksta ne tik Zarasuose. Kaip į jungimą žiūri L.Slušnys?
„Sunku įvertinti, kol tai neįvykę... Jungimo logika tokia, kad paslaugos nesidubliuotų ir pacientas nebūtų siuntinėjamas iš vienos vietos į kitą. Mes einame tuo keliu, kai paslaugos viename sektoriuje bus žmogui užtikrintos, o ar jos stacionare, ar ambulatoriškai, jau mažiau svarbu, ambulatorijoje negali būti padaryti visi tyrimai. Šis jungimas turi prasmę, tad turime šiuos dalykus optimizuoti. Tad jungimas nėra problema, problema kiekvienoje reformoje atsiranda, kai jungimo metu kažkas su kažkuo nesusikalba, įžiūri dramą ir dar kyla grasinimų – kad visus išmėtys ar viską uždarys, o tada kyla nerimas“, – sakė pašnekovas.
Tiesa, pasak L.Slušnio, yra taškų Lietuvoje, kurių teks atsisakyti, ir jei savivalda jų papildomai nerems, gali būti, kad kai kurios gydymo įstaigos natūraliai užsidarys – bet tai susiję su gyventojų skaičiaus mažėjimu, paslaugų optimizavimu, o ne tiesiogiai su jungimu.
Atlyginimus teks didinti
R.Paleckis pastebėjo, kad kai įstaigos jungiamos, neišvengiamai kažkiek žmonių lieka be darbo.
„Sutinku, bet turime turėti galvoje, kad kartais gydytojas laksto per kelis rajonus, kelias įstaigas, tad jei jo darbas bus optimizuotas tiek, kad jis vienoje vietoje galės dirbti nuo ryto iki vakaro – matau tame tik privalumą. Mūsų kelias ir yra link to, dar neiname link prancūziško kelio, kur manoma, kad medikas negali dirbti daugiau nei 40 val. per savaitę, bet faktas, kad gydytojai neturi lakstyti per penkias įstaigas“, – sakė L.Slušnys.
Jis pridūrė, kad per 2–3 metus pamatytume, kiek realiai taškų galime aptarnauti, kokią pyrago dalį kam skirti. Juk reikės gydytojams, slaugytojams mokėti pakankamai didelius pinigus, kad jie nevažiuotų į Europą – Europa juos iš mūsų ir atima. 1500 Eur atlyginimas, seniau galbūt tenkinęs, tikrai nebetenkins, nes jie žinos, kad Vokietijoje, Danijoje ir kt. gautų 3000–5000 Eur. Panašiai yra ne tik su gydytojais, bet ir su slaugytojais.
R.Paleckis dar paklausė, apie Raseinių atvejį, kai konkursą laimėjo gal prieš 10 m. teistas, bausmę atlikęs asmuo. Ką apie tai mano L.Slušnys?
„Manau, kad viskas įmanoma. Teistumas pats savaime gal ir nėra didžiausia drama, žmogus atliko bausmę – turėtume žiūrėti, kas vyksta toliau ir kaip jis elgiasi. Aš tikrai nepažįstu to žmogaus, bet, mano manymu, Raseiniuose įvyko pasitikėjimo krizė – pasikeitė meras, keičiasi ir ligoninės vadovas. Žmonės netiki, kad sistema normaliai funkcionuos, ir pakelia sparnus, skrieja į kitas ligonines, kur jiems sakoma, kad jie laukiami ir svarbūs“, – laidoje „Nauja diena“ teigė L.Slušnys.
