Apie tai, kad chirurgas G.Pikūnas kiek daugiau nei prieš dešimtmetį buvo teistas, Raseinių rajono meras, buvęs Seimo vicepirmininkas valstietis Arvydas Nekrošius tikino nežinojęs.
Pasak mero, šio fakto nežinojusi ir konkurso komisija, kuriai vadovavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas.
Raseinių rajono savivaldybė yra vienintelė šios ligoninės steigėja. Todėl po šią savaitę pasibaigusio konkurso A.Nekrošius nugalėtoju paskelbė G.Pikūną. Su juo antrajame ture varžėsi dabartinis ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas. Iš viso konkurse rungėsi šeši kandidatai.
A.Nekrošiaus teigimu, po to, kai iš žiniasklaidos sužinojo, kad G.Pikūnas buvo teistas, jis kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydamas įvertinti šią aplinkybę: „Kol negausime STT išvadų, negali būti nė kalbos, kad su G.Pikūnu būtų pasirašyta sutartis užimti ligoninės vadovo vietą.“
Ar buvo atlikta bausmė?
G.Pikūnas ir R.D. buvo nuteisti už tai, kad 2009 m. Alytuje gyvenančiam vyrui pasiūlė išsinuomoti žemės ūkio bendrovei priklausantį namelį ant ratų, pasikviesti merginų ir važiuoti į gamtą pasilinksminti. Alytiškiui sutikus ir išsinuomojus automobilį „Fiat Ducato“ R.D. paprašė leisti jį pavairuoti.
Tačiau sėdęs prie vairo jis išvyko nenustatyta kryptimi.
Teismas nustatė, kad visi surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog G.Pikūnas ir R.D. dalyvavo nusikalstamoje veikoje apgaulės būdu įgyjant žemės ūkio bendrovei priklausantį automobilį, aiškiai suprato savo veikos nusikalstamą pobūdį ir tikslingai rinkosi elgesio variantą – įkalbėjo vyrą savo vardu išsinuomoti automobilį, davė pinigų nuomai, po to, žadėdami kartu vykti papramogauti, perėmė automobilį ir jo negrąžino.
Nuteistieji skundė teismo sprendimą aukštesnei instancijai, bet nieko nelaimėjo – buvo palikta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, tik sumažintas priteistos turtinės žalos dydis nuo 138 tūkst. litų (39,9 tūkst. eurų) iki 74 tūkst. litų (maždaug 21,4 tūkst. eurų).
Ar G.Pikūnas atliko jam skirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neaišku. Iš pradžių apie savo teistumą žadėjęs pasikalbėti su „Lietuvos rytu“ chirurgas vėliau telefonu neatsiliepė.
Anksčiau medikas yra tvirtinęs, kad jo teistumas yra išnykęs ir tai galėtų įrodyti turima pažyma.
Medikų balso neišgirdo
Neramumai Raseinių ligoninėje prasidėjo dar gerokai prieš konkursą. Dalis medikų teigė, kad jo nugalėtojas jau žinomas, o meras A.Nekrošius proteguoja G.Pikūną.
Raminti medikų ir aiškintis, dėl ko įsižiebė konfliktas, į Raseinius buvo nuvykęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Tačiau šis vizitas padėties neatšaldė. Septyni ligoninės medikai neapsigalvojo ir prašymų atleisti iš darbo neatsiėmė.
„Padėtis ligoninėje dėl vietos politikų veiksmų jau buvo destabilizuota beveik metus.
Paskutinis lašas kantrybės taurėje buvo tas neskaidrus konkursas, kai iš anksto žinojome, kas proteguojamas į ligoninės vadovo vietą. Todėl ir sukilome.
Ėjome pas merą pasikalbėti. Aiškinome, kad dar iki konkurso visa ligoninė žinojo, kam ruošiama vadovo vieta ir kas bus nugalėtojas.
Apie tai plačiai buvo kalbama ir visame mieste. Tačiau mūsų prašymus stabdyti konkursą ir organizuoti jį skaidriai A.Nekrošius ignoravo“, – „Lietuvos rytui“ teigė Raseinių ligoninės šeimos gydytoja Dovilė Furmanavičienė.
Informacijos, kad G.Pikūnas buvo teistas, medikė teigė nežinojusi. Pats chirurgas kolegoms irgi apie tai nebuvo prasitaręs.
„Šį faktą mes sužinojome iš žiniasklaidos.
Tai, kaip jį vertiname, liudija mūsų sprendimas palikti darbą ligoninėje. Išeina šeši medikai. Tikrai neprapulsime, nes šiuo metu Lietuvoje terapeutai yra paklausiausi.
Kaip sakė vienos ligoninės vadovas, nebūsime rinkoje palikti, mus tuoj pagriebs“, – kalbėjo D.Furmanavičienė, aštuonerius metus važinėjusi į darbą Raseiniuose iš Kauno.
Pasidalijo įtarimais
„Raseiniai – nedidelis miestas. Kalbos apie tai, kad G.Pikūnas buvo teistas, ligoninėje išplito dar birželio ar liepos mėnesį.
Jei jis būtų mūsų ligoninėje skiriamas kokio nors padalinio vadovu, būtų buvę privalu gauti specialiųjų tarnybų leidimą, bet kadangi dirbo eiliniu chirurgu, neprireikė atsiklausti jokių tarnybų.
Ar žinia apie G.Pikūno teistumą buvo pasiekusi ir savivaldybę, nežinau. Tačiau visi kiti procesai, susiję su padėtimi ligoninėje, vyko ne be savivaldybės žinios.
Nežinau, ar chirurgas G.Pikūnas buvo proteguojamas A.Nekrošiaus. Manau, labiau rajono mero aplinkos“, – kalbėjo iki šiol Raseinių ligoninei vadovavęs V.Merkliopas, čia dirbantis daugiau nei trisdešimt metų.
Vertindamas būrio gydytojų pasitraukimą iš darbo jis teigė, kad, ko gero, neskaidrus konkursas buvęs paskutinis lašas, perpildęs visų kantrybės taurę: „Ligoninėje jau seniai buvo susikaupę nemažai problemų, tačiau kai kurie Raseinių savivaldybės tarybos politikai trukdė jas spręsti. Po šiemet vykusių savivaldos rinkimų kai kurios problemos dar labiau paaštrėjo. Žmonės ligoninėje viską žino ir supranta, kuo visa tai virs ateityje.“
Anot V.Merkliopo, dabar ligoninėje jau kritinė situacija, nes Skubiosios pagalbos skyriuje nebėra kam budėti.
Vidaus ligų skyriuje liko tik viena gydytoja, todėl buvo paprašyta Kauno klinikų pagalbos.
Svarstydamas, kodėl vadovauti konkurso komisijai, kuri rinko Raseinių ligoninės direktorių, buvo pasirinktas būtent kaunietis profesorius, V.Merkliopas tikino aiškaus atsakymo neturįs: „Tik girdėjau, kad jis turi kažkokių ryšių su politiniu komitetu „Tau, kraštieti“, kuriam rajono valdžioje dabar atstovauja vicemeras Mindaugas Tamaliūnas.
Tas komitetas yra valdančiojoje savivaldybės tarybos koalicijoje. Jam priklauso ir viena mūsų ligoninės medikė.“
M.Tamaliūnas, pažadėjęs „Lietuvos rytui“ pasakyti, kas jį sieja su profesoriumi A.Macu, atsakymų nepateikė.
Paaiškino, kodėl pakviestas
„Lietuvos rytas“ pakalbino ir konkurso komisijai vadovavusį kaunietį mediką, kuris išdėstė, kaip atsidūrė Raseiniuose.
„Liepos pabaigoje gavau oficialų Raseinių rajono savivaldybės mero kreipimąsi ir potvarkį dalyvauti konkurso komisijoje.
Pagal patvirtintus nuostatus, komisija sudaroma iš Raseinių savivaldybės administracijos ir rajono pavaldžių įstaigų atstovų, taip pat gali būti skiriami kitų institucijų nariai, ekspertai, įstaigų ar įmonių atstovai.
Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugija šiais metais rengė ir sėkmingai įgyvendino tarptautinį Baltijos šalių regioninės anestezijos renginį Raseinių rajone.
Rengiantis susitikimui kaip draugijos prezidentas oficialiai buvau pakviestas į komiteto, kuriame dalyvauja daug medikų, tikinčių savo krašto ir sveikatos įstaigų ateitimi, susitikimą.
Atkreipiu dėmesį į tai, kad, be Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, mūsų draugija kiekvienais metais vyksta bent į vieną ar du Lietuvos rajonus.
Per pastaruosius penkerius metus buvome Palangoje, Jurbarke, Rokiškyje, Alytuje, Marijampolėje, o šį rudenį dar vyksime į Zarasus, kitais metais – į Varėną.
Paprastai šiuose draugijos renginiuose dalyvauja rajonų ir gydymo įstaigų vadovai, tad visiškai nenuostabu, kad draugijos veikla gerai matoma.
Tad po renginio Raseinių rajono mero buvau pakviestas į komisiją. Čia nematau jokio nelogiškumo“, – „Lietuvos rytui“ aiškino A.Macas, paklaustas, kas lėmė, kad buvo pakviestas vadovauti komisijai, rinkusiai naują Raseinių ligoninės vadovą.
Profesorius taip pat tvirtino, kad nei jis, nei kiti komisijos nariai nežinojo, kad G.Pikūnas buvo teistas.
Anot A.Maco, dabar svarbu sulaukti teisėsaugos institucijų informacijos apie kandidato teisines galimybes ar kliūtis dalyvauti konkurse ir eiti ligoninės direktoriaus pareigas.
Vertindamas ypač slogią atmosferą ligoninėje ir gydytojus apnikusius įtarimus dėl galbūt neskaidraus konkurso profesorius tikino iš anksto nežinojęs, kam buvo pažadėtas šios gydymo įstaigos vadovo postas.
„Pagal Raseinių savivaldybės patvirtintus nuostatus, konkursas organizuojamas dviem etapais. Pirmajame kandidatus vertina komisija, o antrajame su atrinktais kandidatais kalbasi rajono meras“, – sakė A.Macas.
Situacija vertinama rimtai
Kai buvo paskelbta, kad G.Pikūnas laimėjo konkursą ligoninės vadovo pareigoms eiti, sunerimo ir Sveikatos apsaugos ministerija.
„Manome, kad konkurso rengėjas turėtų atsakyti į klausimus, ar duomenys apie kandidatų teistumą buvo pateikti konkurso dokumentuose ir ar į juos buvo atsižvelgta vertinant kandidatų tinkamumą siūlomoms pareigoms“, – BNS sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
„Situacija Raseiniuose aštrėja – kas buvo panašu į laivo siūbavimą, virsta „Titaniko“ katastrofa.
Ligoninės istorija kartojasi ir Pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC).
Gavau kolektyvo kreipimąsi, kuriame tos pačios bėdos – anot darbuotojų, vyksta neskaidrus savivaldybės konkursas. Po šiais žodžiais pasirašo kelios dešimtys darbuotojų“, – savo „Facebook“ paskyroje yra rašęs ministras A.Dulkys.
Pasak politiko, PSPC gydytojai nurodo, kad naujo įstaigos vadovo konkursas paskelbtas šių metų birželį, jame dalyvavo ir dabartinė vadovė Violeta Užringienė.
Raseinių medikai ministrą taip pat informavo, kad liepos 31-ąją įvykus pirmajam konkurso etapui, nepaisant ilgametės darbo patirties, V.Užringienė nepateko tarp dviejų geriausiai pasirodžiusių dalyvių.
„Medikai abejojo, ar kiti konkurse dalyvavę pretendentai turėjo vienodas galimybes tinkamai pasirodyti atrankoje. Mat jie įtaria, kad vienas iš konkurso dalyvių galbūt žinojo atrankos klausimus.
Todėl gydytojai prašo nutraukti dabartinį PSPC vadovo konkursą ir skelbti naują, pakeisti dabartinės komisijos sudėtį ir stebėtojo teisėmis pakviesti dalyvauti įstaigos atstovą“, – rašė A.Dulkys.
