Apie pusę amžiaus joje dirbęs savininkas nusprendė išeiti užtarnauto poilsio, o pamainos nėra. Tad vietos gyventojai, kurių nemažai yra senyvo amžiaus, turi važiuoti arba į už kelių dešimčių kilometrų esantį Rokiškį, arba į Zarasus.
Tik bėda, kad ir pastarajame mieste vaistinės dirba ribotą laiką. Šeštadieniais iki 14 valandos – vos viena, o sekmadieniais neprisibelsi niekur.
Kaip ir Pasvalyje, Biržuose, Skuode, Švenčionėliuose, Švenčionyse, Visagine ar Pabradėje.
Panaši padėtis ir kituose regionuose, o priežasčių yra ne viena. Pirmiausia dalis vaistininkų yra jau pensinio amžiaus arba iki jo likę nebedaug. O farmacijos studijas baigusio jaunimo pastaraisiais metais į rinką ateina mažiau, nei iš jos pasitraukia vyresnių vaistininkų.
Sveikatos apsaugos ministerija šįmet valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių būsimiems vaistininkams padidino iki 50. Kaip aiškino viceministras A.Pečkauskas, jokios tragedijos nėra, nes vaistinių Lietuvoje yra apie 1,3 tūkst., o vaistininkų – maždaug 2,5 tūkstančio.
Vis dėlto didžioji dalis šių vaistinių veikia didmiesčiuose ar bent rajonų centruose. O štai į mažesnius miestelius vaistininkų prisikviesti itin sudėtinga, ypač jaunų specialistų.
Praėjusiais metais šalyje buvo uždaryta apie 40 vaistinių. Panašiai tiek pat pradėjo veikti naujų.
Tačiau šįmet pastebima visiškai kitokia tendencija: vien nuo liepos 1 dienos duris užvėrė net 34 tinklams priklausančios vaistinės, o kiek veikiančių savarankiškai, suskaičiuoti labai sudėtinga.
Statistika gali ir nieko neparodyti: jei vaistinės nebevykdo veiklos, apie tai per 30 dienų jos turi informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, tačiau licenciją gali išlaikyti net iki trejų metų.
Šitokią padėtį nulėmė nuo liepos įsigaliojusi Farmacijos įstatymo nuostata, kad vaistinėse jų darbo metu privalo būti vaistininkas, o ne žemesnį išsilavinimą turintys farmakotechnikai.
Vaistininkas turi būti patalpose pats, konsultuoti padėjėjų nuotoliniu būdu, kaip buvo leidžiama iki šiol, jis nebegali.
Be vaistininko fizinės priežiūros mažuose miesteliuose ar kaimuose, kurių gyventojų skaičius neviršija trijų tūkstančių, gali dirbti tik tie farmakotechnikai, kurie specialybės studijas yra baigę iki 2006 metų.
Šis reikalavimas lėmė, kad, pavyzdžiui, Kaune veikiantis nedidelis šeimos tinklas „Romainių vaistinė“ smarkiai susitraukė – vietoj septynių vaistinių liko keturios.
„Jei ne įstatymo pataisos, nebeleidžiančios vaistinėse dirbti vieniems farmakotechnikams, prižiūrimiems vaistininko nuotoliniu būdu, apie uždarymą net nebūtume galvoję. O dabar teko uždaryti tris vaistines, atsisveikinti su ilgamečiais, patyrusiais darbuotojais.
Labai skaudu tiek dėl jų, tiek dėl aplinkinių gyventojų, kurie negali suprasti, kodėl iš jų buvo atimta galimybė lengvai pasiekti vaistinę ir bet kada pasikonsultuoti su profesionaliais, per ilgus metus pasitikėjimą užsitarnavusiais farmacijos specialistais“, – apgailestavo šio tinklo vadovas R.Krivickas.
Sveikatos apsaugos ministerijos aiškinimu, nauja tvarka reikalinga tam, kad vaistinėse klientai visuomet gautų kokybiškas paslaugas. Be to, nuspręsta išplėsti ir jų spektrą – pavyzdžiui, vaistinėse jau galima pasiskiepyti nuo kai kurių ligų.
Įstatymo pataisų rengėjai taip pat rėmėsi Europos Sąjungos direktyva, nustatančia, kad vaistinėje privalo dirbti vaistininkas.
Bet jokios sankcijos nebūtų grėsusios, jei Lietuva būtų pasirinkusi pereinamąjį laikotarpį ir per jį parengusi daugiau specialistų. Tiesa, net išlyginamųjų studijų farmakologams, norintiems tapti vaistininkais, dabar nebesiūloma – tektų studijuoti viską iš pradžių.
Vis dėlto vaistininkų juk yra daugiau nei pačių vaistinių, tad bėdos lyg ir neturėtų kilti. Tik kodėl tuomet uždarinėjamos vaistinės?
Kaip sakė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė K.Nemaniūtė-Gagė, gerai yra tai, kad pataisomis pavyko išsaugoti vaistines kaimuose ir mažuose miesteliuose, nes šiose vietovėse vaistininką dirbti visą darbo dieną prisikviesti paprastai labai sudėtinga arba tiesiog neįmanoma.
„Tačiau kai kuriose vietovėse tai turėjo ir priešingą rezultatą – Lietuvoje ypač trūkstant vaistininkų, didmiesčių ar regionų centrų vaistinės pradėjo juos medžioti būtent kaimuose ir miesteliuose.
Savo vaistines turintys ar vyresni vaistininkai rečiau priima siūlymus grįžti į miestą, tačiau kiti pasinaudoja naujomis galimybėmis, o dėl to vėl nukenčia regionų gyventojai“, – teigė asociacijos vadovė.
Taip, vaistinių Lietuvoje daug, palyginti su kitomis ES šalimis. Tokį argumentą kartoja ir valstybinės institucijos.
Tačiau žmonės yra įpratę, kad vaistinės būtų netoli jų namų. Tą rodo ir Lietuvos vaistinių užsakymu gegužės mėnesį atlikta gyventojų apklausa. Paaiškėjo, kad net 91 proc. šalies gyventojų svarbu, kad netoli jų namų ir toliau veiktų bent viena ar kelios vaistinės, o 75 proc. žmonių pajustų nepatogumų, jei tokia vaistinė būtų uždaryta.
Deja, realybė neretai kertasi su žmonių lūkesčiais.
