„Kiekvienas žmogus yra unikalus ir kai gydytojas taiko tam tikrus algoritmus, jis atsižvelgia į paciento asmenybę, jo fizinį būvį, bet ir platesne prasme – dalyvauja ir socialiniai, psichologiniai dalykai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė Toma Birmontienė.
Pasak jos, net ir sugretinus panašias ligos istorijas, bet ištikus naujai bėdai ir prireikus sveikatos priežiūros paslaugų, viską patikėti robotams būtų netikslinga.
Profesorė patikino, kad technologijos medicinoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, gali atlikti tik pagalbinę funkciją, kuri palengvina žmonių darbą.
„Ir kraujospūdį, ir temperatūrą gali pamatuoti (…) ir dabar turime daug įvairių sveikatos priežiūros paslaugų, kurias atlieka technologijos.
Taip, technologinė pagalba plėsis, bus paprasčiau ir aiškiau, bet ar dirbtinis intelektas savarankiškai nustatys mums diagnozę? Čia man kyla daug klausimų“, – teigė T.Birmontienė.
Ji pasakojo, kad praėjusią savaitę Lietuvoje rengtas Pasaulinės medicinos teisės asociacijos (WAML) kongresas, kurio metu diskutuota ne tik apie dirbtinio intelekto vaidmenį medicinoje, bet ir paciento teises, COVID-19 pandemijos sukeltus sveikatos priežiūros sektoriaus sukrėtimus.
– Kuo aktualus šis kongresas ir kodėl jis vyksta Lietuvoje?
– Tai pirmas tokio lygio sveikatos medicinos kongresas mūsų šalyje. Turbūt niekada į Lietuvą nebuvo atvykę tiek daug medikų, teisininkų, praktikų, akademikų kurie domėtųsi sudėtinga sveikatos teisės sritimi.
– Kokie medicinos teisės klausimai šiuo metu yra aktualiausi?
– Tai, kas aktualu žmogui. Jeigu žiūrime į medicinos teisę, po COVID-19 pandemijos nereikia aiškinti, kiek svarbi yra mūsų sveikata ir valstybės gebėjimas išspręsti krizinius sveikatos klausimus.
Kongresas kalba apie pacientų teises, galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kaip įvairiose šalyse vyksta sveikatos teisės reformos, taip pat ginčai dėl paciento teisių, sveikatos priežiūros darbuotojų atsakomybė ir taip pat pacientų teisė gauti žalos atlyginimą yra viena iš svarbių temų.
Šiame kongrese kalbame ir apie tai, kas mūsų laukia ateityje – dirbtinio intelekto įtaką ir galimą atsakomybę, jeigu klaidą padarys ne sveikatos priežiūros darbuotojas. Jeigu robotai dalins mums patarimus, kas atsakys už tai?
Jeigu apie sveikatos priežiūros paslaugas kalbame, kaip apie bet kurį kitą sektorių, matyčiau, kad medicinos taip vertinti negalima. Bet kuriuo atveju tai nėra daiktas, kurį galime nusipirkti parduotuvėje, laisvai užsisakyti internetu. Tai yra mūsų gyvenimas.
– Tarp kongreso temų matau pilietinės visuomenės vaidmenį ir atsakomybę sveikatos sektoriuje. Apie ką čia eina kalba?
– Turimas omenyje visuomenės dalyvavimas ir kiek sveikatos priežiūros paslaugos yra valstybės atsakomybė ir kiek mūsų taip pat?
Šiuo aspektu tema buvo praplėsta ir kalbėjome apie problemas, kurios dabar kyla Ukrainoje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, kiek daug yra žuvusių gydytojų, kito medicinos personalo ir kaip tokiomis sudėtingomis situacijomis veikia ne tik valstybė, bet ir visuomenės platus dalyvavimas.
– Teismo medicinos ekspertai – koks jų vaidmuo tiriant karo nusikaltimus?
– Taip, buvo kalbama ir apie tai. Bet šįkart neatvyko daug šios srities specialistų ir buvo kalbama apie Ukrainos kontekstą: kaip svarbu yra identifikuoti visas aukas ir jų žūties priežastis.
Tai labai svarbu karo nusikaltimų byloms, nes demonstruoja agresijos rezultatus, kuriuos patiria žmonės (...) kad nebūtų galima pasakyti, jog sužeidimas ar mirties priežastis, kaip mėgsta pasakoti autoritarinių valstybių televizijos, jog patys žmonės (…) galbūt ir ginklai ne tie buvo. Tikrai, tos abejonės bus atmestos.
– Kuo Lietuva pasižymi medicinos teisės srityje?
– Šiomis dienomis nemažai kalbėjome apie atsakomybę be kaltės. Norėčiau pasidžiaugti, kad šioje srityje esame vieni iš pionierių. Principas mūsų pacientų teisių įstatyme buvo įtvirtintas dar 1996 m.
Tačiau trūko lėšų, ilgą laiką ši sistema neveikė ir tik 2019 m. vėl iš naujo atgaivinta pradėjo veikti pilna apimtimi. Bet vis tiek iškyla tam tikri klausimai.
Lietuva šia prasme yra pioniere daugelyje sričių. Jeigu pažiūrėsime bendrai į mūsų teisinę bazę, galima girtis: sveikatos sistemos įstatymas, pacientų teisės, transplantacija, biomedicininiai tyrimai. Daug klausimų esame išsprendę dar praėjusio amžiaus pabaigoje.
Aišku, laikai keičiasi, teisinis reguliavimas taip pat kinta ir darant tam tikras pataisas toks pasaulinis forumas yra svarbus, bet pasaulis kažkiek mokosi ir žiūrėdamas į mus, nes atsakomybės be kaltės principas, kuris leidžia išvengti ilgo bylinėjimosi teismuose, Europoje įgauna vis didesnį pagreitį.
