Tai tik dalis funkcijų, kurias visai netrukus galės atlikti slaugytojai. Jeigu šio specialisto kompetencijos užteks, pacientui net nereiks konsultuotis su šeimos gydytoju.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad šis žingsnis paskatins slaugytojų savarankiškumą, padės didinti profesijos prestižą.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė mano, kad pokyčių reikėjo, o slaugytojų kompetencija leis susitvarkyti su nauju atsakomybės lygiu. „Matome diskusijas slaugytojų bendruomenės viduje. Jie sako, kad su tomis užduotimis yra susidūrę ir galės jas įvykdyti“, – portalui lrytas.lt sakė A.Volodkaitė.
Ji pripažino girdėjusi kritiškų pacientų nuomonių, tačiau, pasak pašnekovės, nemaža dalis gyventojų tinkamai nevertina slaugytojų gebėjimų.
„Lietuvoje kartais ne visi pacientai žino, kas tai yra slaugytoja, kad čia ne pagalbinis darbuotojas, o lygiavertis komandos narys, baigęs slaugos studijas ir galintis prisidėti prie gyventojų sveikatos priežiūros“, – pastebėjo A.Volodkaitė.
Apie kitąmet laukiančius pokyčius, pagarbos trūkumą slaugytojų atžvilgiu ir sunkiai pamatuojamą medikų stygių - lrytas.lt interviu su LSSO prezidente A.Volodkaite.
– Nuo kitų metų keičiasi slaugytojo konsultacijų teikimo tvarka. Kaip į tai žiūri šių medicinos specialistų bendruomenė?
– Jau keletą metų kalbama, kad būtina plačiau panaudoti slaugytojų kompetencijas. Juk jie įgyja aukštąjį išsilavinimą, baigę studijas kolegijose ir universitetuose turi daug žinių, savo įgūdžius tobulina praktiniame darbe.
Norėtųsi, kad tie gebėjimai būtų panaudojami, slaugytojai pilnai atlikdami savo funkcijas prisidėtų prie sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo.
Be abejo, pokyčiai reiškia didesnę atsakomybę, išaugsiančias darbo apimtis. Manau, kad gydymo įstaigos turės tai įvertinti. Slaugytojas, kuris savarankiškai teiks paslaugas pacientams, privalės turėti būtinas priemones ir atskirą kabinetą. Galų gale, darbotvarkėje bus numatyta, kiek laiko jis turi skirti pacientų konsultacijoms, bendravimui ir jų būklės įvertinimui.
Sieksime, kad slaugytojams būtų atlyginama už tą darbą.
– Teigiama, kad nauja tvarka padės objektyviai fiksuoti darbo krūvį. Dažnai slaugytojų darbas lieka „nematomas“?
– Jei slaugytojas turės elektroninio parašo teisę savo darbui fiksuoti, jo suteiktos paslaugos bus geriau matomos.
Dabar situacija priklauso nuo pačių sveikatos priežiūros įstaigų. Baisiausia, jei slaugytojas dirba viename kabinete su gydytoju, tuomet fiksuojamas komandinis darbas.
– Suprantama, kad nauja tvarka keis ir pacientų įpročius. Ar jie pasiruošę priimti pokyčius?
– Reikia aktyvesnės informacijos sklaidos tiek viešojoje erdvėje, tiek sveikatos priežiūros įstaigose. Girdime ir kritiškų, nesupratingų nuomonių. Pacientai neįvertina, nežino, kad slaugytojas įgijęs aukštąjį išsilavinimą gali išpildyti platesnes funkcijas.
Manau, pacientams reikės laiko apsiprasti su ta mintimi, kad jis gali bendrauti ir su slaugytoju, iš jo gauti ne mažiau kokybiškas paslaugas.
Be abejonės, kai pacientui reikės gydytojo konsultacijos, jis bus nukreipiamas, slaugytojas nebandys viršyti savo kompetencijų, daryti tai, kas jam nepriklauso.
– A.Dulkys teigia, kad nauja tvarka padės didinti slaugytojo profesijos prestižą. Manote, atsiras daugiau pagarbos?
– Tikiu, kad tai skatins pacientų pasitikėjimą slaugytojais, jų paslaugos taps labiau matomos. Bus galimybė įsitikinti, kad slaugytojas gali būti savarankiškas specialistas, turintis įvairių žinių bei gebėjimų, galintis pakonsultuoti ir suteikti paslaugas.
– Nemažai slaugytojų mokslus baigė prieš daugybę metų. Ar tikrai visi specialistai gebės taikyti žinias, kurių iki šiol jiems neprireikdavo?
– Jeigu žmogus jaučia, kad jis šiuo metu neturi tų gebėjimų, slaugytojas galėtų kreiptis į įstaigos administraciją ir pasakyti, kad jam reikėtų pasitobulinti.
Bet įstaigoje gydytojas ir slaugytojas dirba vienoje komandoje, jis mato, kaip atliekamas tas darbas. Pokyčiai nebus tokie ženklūs. Žinoma, priklausys nuo paties slaugytojo noro ir gebėjimų.
Matome diskusijas slaugytojų bendruomenės viduje. Jie sako, kad su tomis užduotimis yra susidūrę ir galės jas įvykdyti.
– Savaitgalį Joniškio ligoninės direktorius viešojoje erdvėje kalbėjo apie pagarbos medikams trūkumą, o ir slaugytojai buvo atskirai paminėti. Kodėl gyventojai stokoja pagarbos slaugytojams?
– Šita problema egzistuoja. Slaugytojas dažniausiai yra pirmas žmogus, kuris susiduria su pacientu. Jam tenka išklausyti ir neigiamus pastebėjimus, sugerti nepasitenkinimą, pavyzdžiui, dėl to, kad gydytojas yra labai užimtas ir negali skubiai priimti paciento.
Dabar žmonės nekantrūs, nori paslaugas gauti kuo greičiau ir nėra nusiteikę laukti eilėse. Pagarbos galbūt trūksta ir todėl, kad slaugytojo darbas ne visada yra matomas ir vertinamas.
Kas liečia pagarbos trūkumą, daug lemia ir įstaigos vidaus kultūra: kaip bendraujama su slaugytoju, kaip jo darbas pristatomas, ne tik bendraujant su pacientais, bet ir darbuotojams tarpusavyje.
– Dėl slaugytojų trūkumo nuolat skambinama pavojaus varpais, bet problema nedingsta. Kokia situacija šiuo metu?
– Vis dažniau girdime, kad į rajonų įstaigas nepavyksta prisikviesti naujų slaugytojų, o paslaugų skaičius išlieka toks pats. Žmonėms tenka dirbti didesniais darbo krūviais, ilgesnėmis pamainomis.
Ta problema sunkiai išsprendžiama, nes jauni žmonės po studijų ne visada renkasi darbą Lietuvos įstaigose, dalis nueina į privatų sektorių, kitas sritis.
Problemos sprendimas turėtų būti kompleksinis: ne tik paruošti daugiau slaugytojų, bet ir didinti darbo vietų patrauklumą. Kalbama apie užmokestį, darbo aplinką, krūvį, tą pačią pagarbą slaugytojo profesijai.
Slaugytojų trūkumas nėra objektyviai įvertintas. Kalbėti turėtume ne apie viešų darbų skelbimų skaičių, nes dalis įstaigų ieško darbuotojų per savus kanalus. Medikų trūkumas geriausiai atsispindi darbo krūviuose.
Jeigu pacientams reikalingos slaugos ar kitos paslaugos, viską padaryti turi tie žmonės, kurie yra darbo vietoje. Reikia kantrybės, ne visi patenkinti, bet tokia realybė, kai trūksta darbuotojų.
– Ne paslaptis, kad didelė dalis mokslus Lietuvoje baigusių slaugytojų tiesių taikymu važiuoja į užsienį. Kas iš esmės turėtų pasikeisti, kad tie žmonės liktų ir dirbtų mūsų šalyje?
– Į užsienį išvyksta ne tik iš karto po studijų, dar reikia ir patirties turėti. Manyčiau, tai lemia ne tik užmokestis, bet darbo sąlygos, sutvarkytos pamainos. Slaugytojai dažnai pabrėžia, kad ten jų profesija labiau gerbiama ir geriau vertinama.
O Lietuvoje kartais ne visi pacientai žino, kas tai yra slaugytoja, kad čia ne pagalbinis darbuotojas, o lygiavertis komandos narys, baigęs slaugos studijas ir galintis prisidėti prie gyventojų sveikatos priežiūros.
– Girdima problema, kad slaugytojų algos džiaugsmo nekelia. Bet tai priklauso ir nuo gydymo įstaigos, skirtumai labai ryškūs?
– Taip, užmokesčai labai skiriasi ir varijuoja priklausomai nuo slaugytojo atliekamo darbo, taip pat rajono, kuriame yra sveikatos priežiūros įstaiga. Ne vienodos sudaromos ir karjeros galimybės, sąlygos tobulintis.
– Pastaruoju metu garsiai kalbama apie medikų patiriamą fizinį ir psichologinį smurtą. Slaugytojai užima priešakinę liniją?
– Yra daug nusiskundimų dėl smurto sveikatos priežiūros įstaigose. Slaugytojai yra tie, kurie pasitinka pacientą, daugiausia laiko praleidžia su juo.
Dažnai tenka išklausyti tiek pacientų, tiek jų artimųjų nepasitenkinimą. Pacientas būna teisiojo, silpnesniojo pusėje, nes tai yra sergantis žmogus. Jam gal skauda, bendrai bloga savijauta.
Kita vertus, darbuotojai į tai reaguoja jautriai, patyręs emocinį smurtą jis galbūt negali ramiai dirbti, atsipalaiduoti, jaustis saugus savo darbo vietoje. Problema yra gili ir reikalauja atskiro įvertinimo, susivienijimo su pacientų organizacijomis.
Stresą patiriantis darbuotojas negali gerai dirbti, tai veda ir į profesinį perdegimą, nes žmonės jaučiasi pavargę ir nevertinami, patiria nuolatinę įtampą.
