Anot Valstybinės ligonių kasos (VLK), didžioji dalis šios sumos – 458 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 19 mln. paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, o dar beveik 20 mln. priemokų sumokėjo pacientai savo lėšomis.
VLK duomenimis, pernai Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartojo ir MPP naudojo apie 1,2 mln. pacientų, t. y. apie 43 proc. visų Lietuvos gyventojų (beveik 3 proc. daugiau nei užpernai).
Iš jų vyresni nei 60 metų gyventojai sudarė didesnę dalį – apie 54 proc. – visų gyventojų, vartojusių kompensuojamuosius vaistus ir naudojusių kompensuojamąsias MPP.
„Jau trečius metus iš eilės labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės – 75 metų ir vyresni pacientai, mažas pajamas gaunantys neįgalieji ir pensininkai turi galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus ir MPP nemokėdami paciento priemokos.
Šių asmenų skaičius pernai sudarė 341 tūkst., o valstybės biudžeto išlaidos priemokoms padengti siekė 19,1 mln. eurų“, – sakė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė.
Anot jos, didėjant kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimui, kasmet didėja ir išlaidos šiai sričiai. Per penkerius metus jos išaugo daugiau nei 200 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad vidutinės metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos vieno nuolatinio gyventojo vaistams ir MPP kompensuoti siekė 163 eurus, t. y. 24 eurais daugiau nei 2021-aisiais.
Daugiausiai išleista onkologiniams vaistams
Pernai PSDF lėšomis buvo kompensuotos daugiau nei 2 200 vaistų prekiniais pavadinimais įsigijimo išlaidos, buvo pradėti kompensuoti 16 naujų bendrinių pavadinimų vaistai, skirti išsėtinei sklerozei, psichikos ir elgesio sutrikimams, opiniam kolitui, onkologiniams susirgimams ir dar daugeliui kitų ligų gydyti.
Tačiau, VLK atstovės teigimu, daugiausiai išlaidų sudaro onkologiniai vaistai.
„Didžiausias PSDF išlaidų augimas pernai buvo fiksuojamas priešnavikinių vaistų grupėje. Išlaidos onkologiniams vaistams kompensuoti sudarė net 44 proc. visų fondo išlaidų, skirtų vaistams kompensuoti ir siekė net 193 mln. eurų. Dar 69 mln. eurų prireikė kardiologinių, o beveik 48 mln. eurų kraujotakos sistemą veikiančių vaistų išlaidoms padengti“, – vardijo L. Škiudaitė.
VLK duomenimis, daugiausia priemokų pernai, kaip ir ankstesniais metais, gyventojai sumokėjo, įsigydami kardiologinius vaistus – beveik 12 mln. eurų, vaistus, veikiančius virškinimo traktą – daugiau nei 2 mln. eurų bei vaistus, veikiančius nervų sistemą – 1,4 mln. eurų. Būtent kardiologinių vaistų Lietuvoje suvartojama daugiausiai.
Valstybinė ligonių kasa (VLK)priemokosPrivalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF)
Rodyti daugiau žymių