Neseniai Dubingiuose, netoli Molėtų, įvyko mokslinė praktinė konferencija „Ultragarsinės diagnostikos vasaros mokykla 2023“, kuri buvo skirta Barboros Radvilaitės 500-osioms gimimo metinėms paminėti.
Dubingiai yra Radvilų tėvonija, reformacijos centras, Radvilų giminės nekropolis. Čia yra gyvenusi ir Barbora Radvilaitė. Viena gražiausių Lietuvos moterų mirė nuo gimdos kaklelio vėžio, kurio įmanoma išvengti pasiskiepijus.
Švietėjiškomis paskaitomis prasidėjusi konferencija Dubingių bažnyčioje apjungė įvairių sričių medikus ir paskatino atidžiau pažvelgti ne tik į šalies praeitį, bet ir ateitį.
Jau devintą kartą Lietuvos ultragarso asociacijos organizuotoje vasaros mokykloje buvo pasirinkta skubios pagalbos tema.
Renginio globėja, ministrės pirmininkės patarėja sveikatos, socialinės politikos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė sveikindama konferencijos dalyvius priminė: „Jei būtina skubi pagalba, reikalinga ir skubi diagnostika, tik tokiu būdu paciento kelias į gydymo įstaigą bus trumpesnis. Šiuo požiūriu ultragarso tyrimas yra nepakeičiamas.“
Sparčiai besivystanti sritis
Aptaręs konferencijoje ultragarso tyrimų raidą, Vilniaus universiteto profesorius Algirdas Tamošiūnas atkreipė dėmesį, kad anksčiau ultragarsinė diagnostika buvo tik radiologų reikalas.
Tačiau prieš tris dešimtmečius pasaulyje prasidėjusi tyrimų era tęsiasi iki šiol, atskleisdama naujas diagnostikos galimybes. Nors per tą laiką juodai baltas vaizdas, matomas ultragarso aparato monitoriuje, vis dar yra toks pats, o paslaptingas šešėlių šifravimas yra kaip menas, bet radiologų poreikis tik didėja.
„Jei kas pranašavo, kad tokia specialybė kaip radiologas bus nereikalinga, smarkiai klydo. Ultragarso tyrimo kokybė gerėja, nors kabinetai, kuriuose dirba medikai iki šiol kvepia geliu, tepamu ant paciento odos. Nėra jokio pavojaus, kad radiologų vietą užims programos, pagrįstos dirbtiniu intelektu“, – tikino A.Tamošiūnas.
Skeptikai, kurie skelbė ultragarsinės diagnostikos niūrią ateitį, pralaimėjo, nes medicinos įrangos gamintojai sugebėjo naujos kartos aparatus gerokai atpiginti. Jei prieš kelis dešimtmečius naujos kartos ultragarso aparatai kainavo 300 000–400 000 eurų, pastaruoju metu jie atpigo beveik perpus. Jau yra sukurta tokių aparatų, kuriuos galima nešiotis kaip planšetinius kompiuterius.
Tai rodo, kad ultragarso tyrimas vis labiau prieinamas, pavyzdžiui, ištikus traumai, avarijai ar kitam nelaimingam atvejui tokį tyrimą įmanoma atlikti netgi ne gydymo įstaigoje.
Ultragarso tyrimas yra nepakeičiamas
Raumenų ir skeleto sistemos, ginekologinės, kardiologinės, skydliaukės, krūtų ligos – tai platus spektras sričių, kuriose Lietuvoje yra sėkmingai taikoma ultragarsinė diagnostika. Tačiau kai kurie pacientai nuėję pas gydytoją būna nusivylę, nes jiems skiria ultragarso tyrimą, o jie tikisi magnetinio rezonanso (MRT) ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo.
Jei taip atsitinka, naujai išrinkta Lietuvos ultragarso asociacijos, vienijančios visus gydytojus, atliekančius ultragarsinius tyrimus, prezidentė Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė dr. (HP) Edita Kaubrienė tikino, kad pacientui pasisekė, nes tai saugus, be apšvitos, nereikalaujantis paciento išankstinio pasiruošimo, neinvazinis, sąlyginai nebrangus diagnostinis tyrimas, suteikiantis gydytojui specialistui reikšmingos informacijos apie ligą.
Endokrinologai, ginekologai, kardiologai, urologai, chirurgai bei kitų sričių gydytojai specialistai pirminės konsultacijos metu gali atlikti ultragarso tyrimą. Esant nepakankamiems tyrimo duomenims, pacientai siunčiami gydytojo radiologo konsultacijai ar kitiems radiologiniams tyrimams (MRT, KT, PET).
Neretai atlikus brangius radiologinius tyrimus, gydytojas radiologas tyrimo išvadoje rekomenduoja patikslinti ultragarsu aptiktą pakitimą, pavyzdžiui, po mamografinio tyrimo, PET ir kitų radiologinių tyrimų. Tokiais atvejais ultragarso tyrimas tampa ilgos tyrimų sekos baigtiniu tyrimu.
Šiuolaikiniai ultragarso aparatai pasižymi dideliu jautrumu, gera vaizdo kokybe. Jei toks aparatas patenka į geras rankas, įvyksta stebuklas.
Yra sričių, kuriose ultragarso tyrimas yra nepakeičiamas, tai skydliaukės ligos, jaunų moterų krūties ligos, ginekologinės ligos, sėklidžių pakitimai, paviršinių limfmazgių patologija. Šiose srityse ultragarso tyrimas yra pagrindinis, o kiti radiologiniai tyrimai yra tik papildomi.
Neturi jonizuojančios spinduliuotės
Vis dar pasitaiko nuomonių, kad nėščiųjų priežiūrai ultragarso tyrimas gali būti atliekamas ir rečiau. Iš tikrųjų medicinoje nėra saugesnio tyrimo už ultragarsą.
Viena svarbių sričių, taikant ultragarso tyrimą, yra piktybinėmis ligomis sergančiųjų stebėsena. Tokiais atvejais ultragarso tyrimai derinami su kitais radiologiniais metodais.
Periferinių limfmazgių stebėsenai ultragarso tyrimai yra pagrindiniai tyrimai, taip pat sergant melanoma, skydliaukės, krūties vėžiu ir kitomis piktybinėmis ligomis.
Ultragarsas rodo vos kelių milimetrų dydžio pakitimus, tuo tarpu kitais tyrimais jų dar neįmanoma aptikti.
„Periferinių limfmazgių diagnostikoje didžiausias jautrumas ir specifiškumas yra ultragarso tyrimo. Tuo tarpu kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, pozitronų emisijos tyrimas (PET) duoda mažiau vertingos informacijos“,– teigė E.Kaubrienė.
Jei paciento diagnozė yra žinoma, bet būtina įvertinti ligos eigą, tokiu atveju ultragarsas yra labai naudingas, nes nėra griežtų apribojimų, kaip dažnai galima kartoti šį tyrimą.
Tuo tarpu taikant kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą, pakartotinis tyrimas gali būti skirtas po trijų mėnesių ar pusmečio, nes stengiamasi apsaugoti pacientą nuo jonizuojančios spinduliuotės, magnetinio lauko.
Padeda įvertinti agresyvios ligos plitimą
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Branduolinės medicinos skyriaus vadovas profesorius Donatas Vajauskas pasakojo, kad didžiausias pacientų srautas, kuris atvyksta į šį skyrių, yra tiriamas dėl skydliaukės patologijos.
Dar dalis pacientų atvyksta dėl pigmentinių odos darinių, pavyzdžiui, melanomos, kai būtina įvertinti pigmentinio darinio gylį ultragarsu, nes nuo to priklauso gydymo taktika.
Taip pat yra svarbi pacientų priežiūra po operacijos, pavyzdžiui, pooperacinio rando stebėjimas, limfmazgių tyrimas, kuris padeda atskleisti, ar plinta onkologinis procesas.
„Tai pavyzdys kaip ultragarso tyrimas dera prie branduolinės medicinos diagnostikos, tiek ir prie terapinės grandies“, – pasakojo D.Vajauskas.
Gerina biopsijų kokybę
Intervencinė medicina taip pat negali vystytis be ultragarso pagalbos, pavyzdžiui, kai reikia atlikti biopsiją – paimti mėginius audinio, kuris bus histologiškai ištirtas. Tokiu atveju yra atliekama biopsija, valdoma ultragarsu.
Didžiausias tokių intervencinių procedūrų privalumas yra tai, kad įmanoma išvengti nepageidaujamų komplikacijų. Kadangi medicinoje pastaruoju metu minimaliai invazinė kryptis yra ant bangos, ultragarsas turi didelę paklausą. Šalyje kuriasi specialistų grupė, kuri ultragarsą naudoja tokioms procedūroms.
Ultragarsas gali būti taikomas ir gydomosioms procedūroms, kai nebūtina atverti pilvo, pavyzdžiui, reikia įvesti dreną ir pašalinti pūlinį.
„Tokiu atveju užtenka vieno dūrio ir galima tiksliai įvesti dreną, tai apsaugo gretimus audinius nuo pažeidimo, mažina komplikacijų riziką, todėl ligonis greičiau sveiksta“, – teigė D.Vajauskas.
Padeda valdyti pacientų srautus
Konferencijoje taip pat buvo aptariamos įvairios temos, susijusios su raumenų ir skeleto sistemos, minkštųjų audinių, kraujagyslių ultragarso tyrimais, vyko diskusijos apie tai, kodėl ultragarsinė diagnostika yra svarbi vertinant širdies ir kraujagyslių būklę, venų patologiją, kalbėta ir apie tai operuotų dėl krūties vėžio pacientų stebėseną.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Radiologijos klinikos Minimaliai invazinių radiologinių procedūrų sektoriaus vadovas Aurimas Mačionis pasakojo, kad ultragarso įranga stovi kiekvienos ligoninės priėmimo skyriuje, nes teikiant skubiąją pagalbą nukentėjusiems nuo traumų, nelaimingų įvykių, ypač svarbu nustatyti, ar nėra vidinio kraujavimo ir kitų gyvybei grėsmingų patologijų.
Ateityje greitosios pagalbos specialistai taip pat galėtų naudoti ultragarsinę diagnostiką, nes vertinant kritiškas būkles tai yra pirmo pasirinkimo tyrimas. Tokį tyrimą įmanoma taikyti tuoj pat atvykus pas pacientą, kol jis dar nėra nugabentas į gydymo įstaigą.
Pavyzdžiui, jei pacientą vargina ūmus pilvo skausmas, ultragarso tyrimas – tai galimybė įvertinti daug įvairių patologijų, o tai gali būti tulžies pūslės uždegimas, kraujavimas į pilvo ertmę, tulžies latakų užsikimšimas. Teikiant pagalbą tai padėtų sutaupyti laiko, nes ultragarso tyrimas atliekamas „čia ir dabar“.
Įvertinus ligonio būklę, paaiškėja, kokio tipo skubi pagalba yra būtina ir kaip transportuoti pacientą į gydymo įstaigą. Pavyzdžiui, jei yra trauma, ultragarso tyrimas parodo, kokio sudėtingumo yra pažeidimas, ar gresia mirtinas nukraujavimas, ar ligonį būtina skubiai operuoti.
A.Mačionis apgailestavo, kad Lietuvoje greitosios pagalbos medikai dar nėra apginkluoti ultragarso aparatais, tačiau ateityje tai bus savaime suprantamas dalykas.
Įmanoma anksti aptikti vėžį
Ultragarso tyrimas galėtų prisidėti ir prie įgyvendinimo patikros programų, kurios yra svarbios nustatant ikivėžinius ir vėžinius pakitimus. Tačiau ultragarso tyrimas nėra įtrauktas nė į vieną valstybės finansuojamą patikros programą.
Kadangi Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje krūties vėžys užklumpa vis jaunesnes dailiosios lyties atstoves, moterys iki penkiasdešimties metų patenka į pilkąją zoną – jos nėra tiriamos.
Tokiu atveju ultragarso tyrimas, kuris yra pigus, prisidėtų prie ankstyvos diagnostikos. Jaunesnės nei penkiasdešimties moterys turi dar daug liaukinio audinio krūtyse, todėl ultragarso tyrimas yra efektyvus.
„Manau, toks tyrimas turi savo vertę ir galėtų būti naudojamas kaip atrankinis“, – tikino A.Mačionis.
Atrankos tyrimų svarba yra įrodyta ne vienoje tarptautinėje mokslinėje studijoje.
Tokie tyrimai yra atliekami gerai besijaučiantiems žmonėms, kurie neturi jokių nusiskundimų. Jų tikslas – kuo anksčiau nustatyti ankstyvos stadijos ligas, kol dar nėra akivaizdžių simptomų, o anksti nustačius krūties, gimdos kaklelio, priešinės liaukos vėžį įmanoma išgelbėti daug gyvybių.
