Patys gydytojai sako, kad jų krūvis nėra reglamentuotas, užmesta daug papildomų funkcijų, tad žmonėms gydyti beveik nelieka laiko.
„Krūvis gydytojams kartais būna nežmoniškas, jie dirba maksimaliomis jėgomis – kaip robotai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) vadovas Tomas Liukaitis.
A.Dulkys pabrėžia, kad didžiausia problema – ne medikų trūkumas, o sveikatos priežiūros įstaigų vidaus organizavimas bei darbo kultūra.
„JGA darė rezidentų apklausą ir klausė, kas pritrauktų juos dirbti rajone. Vienas iš pagrindinių dalykų buvo darbo aplinka, galimybė tobulėti, tęstinė edukacija.
Išvažiavus į rajoną krūvis yra didesnis, ne visada yra galimybė tęsti edukaciją, išvažiuoti į stažuotę, nes nėra, kas tave pakeistų. Ne visada finansinė paskata yra esminis dalykas, o darbo santykiai ir atmosfera darbovietėje“, – aiškino T.Liukaitis.
Pasak jo, jaunus gydytojus miesteliai atbaido, nes vaikus norisi leisti į gerą mokyklą, turėti mokinių būrelių pasirinkimą.
T.Liukaitis tikino, kad į užsienį išvyksta tik nedidelė jaunų gydytojų – maždaug 5–10 proc.
Trūksta slaugytojų
Radijo laidoje taip pat dalyvavęs Seimo narys Aurelijus Veryga pasakojo, kad galima rasti įvairių medikų trūkumo priežasčių. Pavyzdžiui, skubios pagalbos gydytojų nėra pakankamai, nes tai „jauna“ specializacija, tokio profilio medikus Lietuvoje pradėta ruošti neseniai.
Pasak buvusio sveikatos apsaugos ministro, neverta kalbėti apie vienos srities medikų trūkumą, o reikia vertinti visumą.
„Turime paveldėtą modelį, kuris nespėjo pasikeisti net ir Lietuvai nepriklausoma esant 30 metų“, – sakė A.Veryga ir paaiškino, kad pas mus daug darbų, kuriuos kitose šalyse padaro slaugytojai, užkrauta gydytojams.
„Didelis mūsų gydytojų skaičius šiai dienai yra reikalingas, nes mes neturime pakankamai slaugytojų (…) todėl tas pasakymas, kad turime per daug gydytojų, yra neteisingas.
Jeigu mes nesame paruošę kitų sistemos dalyvių, kad jie atliktų dalį gydytojų darbo, tai mums šiai dienai gydytojų trūksta“, – aiškino A.Veryga.
Ligoninių tinklo modelis
Politikas teigė, kad į regionus kviesti prasminga šeimos gydytojus. Jis siūlė savivaldybėms ieškoti žmonių, kurie yra kilę iš to krašto ir dar medicinos studentą kalbinti rinktis būtent šeimos gydytojo specializaciją.
Valstybės lygmeniu, pasak A.Verygos, privalo būti užtikrinamas finansavimas, kuris leistų šeimos gydytojams suformuoti aplink save pilną komandą – pasikviesti dvi slaugytojas, socialinį darbuotoją, sveikos gyvensenos medicinos specialistą.
Tačiau „valstietis“ nemano, kad reikia verstis per galvą ir gydytojus specialistus bandyti įdarbinti rajono ligoninėse.
„Sakyčiau, kad reikėtų Lietuvoje kurti (ligoninių, red. pastaba) tinklus ir jaunam žmogui sudaryti galimybę augti. Reiškia, gali pabūti regione, praleisti ten dalį laiko, bet iš esmės priklausytum didelei organizacijai, kuri tau suteikia neribotas galimybes.
Neužmirškime, kas Lietuvoje renkasi gydytojo profesiją. Tai – patys geriausi abiturientai, kurie baigė mokyklą aukščiausiais balais. Supraskime, kad tie žmonės turi aukštą profesinę ambiciją, labai didelį norą augti, bandyti naujas technologijas, ko mažas rajonas paprastai negali pasiūlyti“, – aiškino A.Veryga.
