Sveikatos apsaugos ministras (SAM) Arūnas Dulkys viešuose pasisakymuose pabrėžia, kad pagrindinė problema – darbo organizavimas bei kultūra.
Visgi, medikų atstovai negaili kritikos ir SAM adresu. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė, gydytoja odontologė Auristida Gerliakienė įsitikinusi, kad gydytojų ir slaugytojų atlyginimai per maži, mediko profesijai trūksta prestižo, o valdžia apsimeta, kad šios problemos – ne jų reikalas.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į pagarbą medikui. Mane labai liūdina viceministrės (Danguolės Jankauskienės, red. pastaba) retorika, kurią aš girdžiu ne pirmą kartą. Kada medikai ateina į mitingą išsakyti savo įsiskaudėjusių problemų, tai vertinama kaip bufonada, klounada ir komentuojama su tokia pašaipa. Manyčiau, kad retorika pirmiausia turėtų keistis ministerijoje.
Santykis į sveikatos darbuotoją turėtų būti kaip į partnerį, o ne vergą ar baudžiauninką“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aštriai pasisakė A.Gerliakienė.
„Man dabar nori priklijuoti dalykus, kurių niekada nesu pasakiusi“, – į medikų atstovės žodžius lakoniškai sureagavo D.Jankauskienė.
Problema – slaugytojų trūkumas
Viceministrės ir LMS valdybos pirmininkės diskusija radijo laidoje prasidėjo ramiai, o žiežirbos lėkti pradėjo pokalbiui jau įsibėgėjus.
Pirmiausia, D.Jankauskienė kalbėjo apie medikų trūkumą Lietuvoje ir teigė, kad šalyje dirbančių gydytojų yra neproporcingai daug, esą dėmesį reikėtų sutelkti į slaugytojų bei kitų medicinos sektoriaus darbuotojų stygių, nes juos parengti galima greičiau ir pigiau.
„Gydytojus paruošti trunka ilgai ir šita profesija yra labai brangi. Mes esame penkta valstybė pagal tai, kiek turime gydytojų, tačiau slaugytojų mes turime dvigubai mažiau nei Europa.
Kalbant apie kitus specialistus – pagalbininkus gydytojams ir slaugytojams – jų turime dar mažiau (…) Šioms profesijoms nereikia europinio reguliavimo dėl pacientų saugumo ir juos parengti yra žymiai lengviau.
Todėl daugelis valstybių eina tuo keliu, kad gydytojų nereikia tiek daug ir didina slaugytojų bei kitų darbuotojų skaičių“, – dėstė D.Jankauskienė.
Jos teigimu, būtina mažinti gydytojams tenkantį krūvį, dalį jų funkcijų perduodant slaugytojams ir kitiems specialistams.
Europa nuėjo kitu keliu
Bent iš dalies viceministrei pritarė A.Gerliakienė, atkreipusi dėmesį į tai, kad pilnai suformuotą komandą, kurią sudaro ergoterapeutas, slaugytojas, sveikos gyvensenos specialistas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, turi vos 1 proc. šeimos gydytojų.
Norint spręsti problemą, privalu didinti šių profesijų patrauklumą, įsitikinusi A.Gerliakienė.
„Neužtenka pasakyti, kad mes šeimos gydytojo komandą papildėme iki penkių narių ir viskas savaime išsispręs. Reikia dar pritraukti žmones, kad jie studijuotų šitą specialybę.
Socialinio darbuotojo statusas šiai dienai mūsų valstybėje – apgailėtinas. Lygiai taip pat slaugytojų ir visų kitų“, – skundėsi A.Gerliakienė.
Ji pabrėžė, kad kitos šalys gali sėkmingai verstis ir su mažiau gydytojų, nes jose geriau išvystyta profilaktika.
„Paimkime labai siaurą sritį – odontologiją. Europos Sąjungoje labai daug investuota į profilaktiką, todėl beveik neliko poreikio dėti plombas.
Vokietija, Danija, Olandija ir Švedija seniai nuėjo šituo keliu. Pas mus profilaktikai dėmesio neskiriama“, – pasakojo A.Gerliakienė.
Pasak jos, prasidėjusi sveikatos apsaugos reforma didelę dalį krūvio perkels ant slaugytojų pečių. Tačiau LMS valdybos pirmininkė įsitikinusi, jog parengiama per mažai slaugytojų šiai vizijai įgyvendinti.
Taupumas kainuoja sveikatą
D.Jankauskienės teigimu, studijuoti slaugą kasmet renkasi 50 daugiau būsimų specialistų.
„Aišku, tas kiekis yra nepakankamas. Tačiau daromos pastangos – buvo matematikos egzamino nešlaikymo klausimas, 4 balų kartelė slaugytojus taip pat stipriai įtakoja – esame suplanavę daug europinės paramos darbuotojų pritraukimui į regionus, mokant už mokslą“, – sakė D.Jankauskienė ir pridūrė, kad slaugytojų paruošimui numatyta skirti 14 mln. eurų.
A.Gerliakienės nuomone, apie slaugytojo profesijos prestižą sunku kalbėti, kai atlyginimai nėra keliami, krūvis – didžiulis, o atsakomybė ne mažesnė nei gydytojo.
„Atlyginimai yra niekiniai, jų pakėlimas – ašaros. Žmonės į rankas gauna 20, 50 eurų daugiau. Tai nėra ta patraukli suma, kuri pritrauktų norinčius studijuoti šitą specialybę“, – pabrėžė A.Gerliakienė.
Ji pridūrė, kad Lietuvoje specialistams trūksta ir slaugos priemonių, kurios naudojamos kitose Europos šalyse.
„Kai mūsų slaugytojos išvyksta dirbti į užsienį, jos puola kilnoti pacientus rankomis, nors tam yra skirtos specialios priemonės, kad slaugytojas nesusižalotų stuburo. Pas mus į slaugą atėję jauni žmonės jau po kelių metų turi stuburo išvaržas“, – pastebėjo A.Gerliakienė.
„Žinau, kad Santariškėse buvo nupirktos specialios lovos, bet nebuvo pamatuotos durys į palatas ir tos lovos dabar guli suverstos rūsyje“, – pasakojo LMS valdybos pirmininkė.
2 tūkst. eurų „ant popieriaus“ – per mažai?
D.Jankauskienė dėstė, kad sveikatos apsaugos reforma yra statoma ant trijų stulpų: šeimos gydytojo institucijos kėlimo, ligoninių tinklo nustatymo ir bendradarbiavimo. Esą ypatingas dėmesys skiriamas gydymo įstaigų organizacinei kultūrai, vidinei ir išorinei komunikacijai.
Viceministrė taip pat tikino, kad atlyginimo augimas priklauso ir nuo gydymo įstaigos, tad galima rasti ir pozityvių pavyzdžių.
„Slaugytojų atlyginimų vidurkis jau netoli 2 tūkst. eurų. Tai gana nemažas padidėjimas. Kažkada buvome labai stipriai atsilikę nuo vidutinio darbo užmokesčio, o šiuo metu yra nemažas priartėjimas“, – dėstė D.Jankauskienė.
„Yra ir Santaros klinikose ir atskirose mažesnėse klinikose“, – pridūrė viceministrė ir paaiškino, kad kalbama apie atlyginimą „ant popieriaus“.
„Jei tai yra „popierinis“ atlyginimas, vadinasi yra apie tūkstantį eurų, 800 į rankas. Tarkime, čia Santaros universitetinėje ligoninėje, o kitur žmonės į rankas gauna 600 eurų.
Manau, kad ta atsakomybė, kuri tenka slaugytojui – budėjimai naktį, priežiūra, rūpestis, vaistų suleidimas – eiti į kitą sritį, su daug mažesniu atsakomybės krūviu, žmonėms yra žymiai patogiau. Kol atlyginimas bus toks, žmonių į šita sritį nepritrauksime“, – akcentavo A.Gerliakienė.
„Ne sveikatos ministras atveš į įstaigą ir paduos atlyginimus, – oponavo D.Jankauskienė. – Yra gydymo įstaigos, kurios labai nori išlaikyti savo profilį, todėl kviečia gydytojus ir labai stipriai užkelia jiems atlyginimus (…) šito dalyko mes nesureguliuosime.“
Tačiau A.Gerliakienė skundėsi, kad sveikatos priežiūros finansavimo klausimai nėra sprendžiami jau dešimtmečiais, o tai – „ministro reikalas“.
„Akivaizdu, kad finansavimas yra nepakankamas. Šita sistema yra lėtinėje deficito būklėje, PSDF biudžete įšaldyti 600 mln. eurų – ar tai yra normalu? Tie pinigai nepasiekia vartotojo, nepasiekia gydytojo.
Irgi nesprendžiamas klausimas dėl valstybės įsiskolinimo valstybės draudžiamųjų sąskaita. Kas, jeigu ne ministerija, turėtų apie tai kalbėti?
Bet tai yra nepatogu politiškai, kaip jūs minėjote. Nereikia kalbėti apie papildomus mokesčius žmonėms, bet labai patogu kalbėti, kad kyšiai yra blogai.
Šitame matau labai daug veidmainystės, nenoro prisiimti atsakomybę dėl nepatogių dalykų.
Kalbant apie tai, ką aš daryčiau jūsų vietoje, manau, kad aš daryčiau“, – kritiką ministerijai žėrė A.Gerliakienė.
Pasak D.Jankauskienės, LMS atstovės kalbos – demagogija.
