Alga – ne vienintelė bėda
Vilniaus Žalgirio klinikoje – odontologų trūkumas. Įstaigoje dirba dvi gydytojos ortodontės, kurios kartu užima tik pusę etato. Dėl šios priežasties pacientai registruojami į laukiančiųjų eilę, tačiau kada ta eilė ateis – atsakyti sunku.
„Gydytojui už vieno etato krūvį kartais tenka per dieną priimti keliasdešimt pacientų“, – sakė Žalgirio klinikos konsultacinės poliklinikos vedėja Jūratė Žekonienė.
Gydytojų odontologų atlyginimai privačiose ir viešose klinikose gali skirtis net 5 kartus. Tačiau gydytojų trūkumo priežastis – ne tik darbo užmokestis.
„Yra viešojo sektoriaus specifiškumas, nes tai yra tam tikros biurokratinės naštos: dokumentacijos pildymas, pateikimas mokėjimui, viešųjų konkursų organizavimas ir galimybės įsigyti kažkokias reikiamas medžiagas, taip pat galbūt sudėtingesni specifiniai atvejai (....) kai žmogus pagalbos nebegali sulaukti kažkur kitur“, – aiškino J.Žekonienė.
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė atkreipia dėmesį, kad gydytojų odontologų studijos beveik visada yra valstybės nefinansuojamos, už išsilavinimą būsimi odontologai pakloja apie 90 tūkstančių eurų.
„Jei žmogus pasiima tokio lygio paskolą, jis nori ją grąžinti ir grąžinti kuo greičiau, o jei iš savo algos jis to padaryti negali, tai aišku, kad jis ieško kitų vietų, kur bus finansavimas geresnis“, – sakė A.Gerliakienė.
SAM tikina, kad nuolat bendradarbiauja tiek su valstybine ligonių kasa (VLK), tiek su Odontologų rūmais ir ieško būdų, kaip didinti atlyginimus viešajame sektoriuje ir pritraukti naujų specialistų.
„Turime nusimatę iš Europos Sąjungos (ES) 15 mln. eurų specialistų pritraukimui – tai ne tik odontologų, bet ir visų kitų, bet odontologai irgi patenka į tą sąrašą. Manome, kad pasiūlysime iš ES pinigų priedus ar kažkokias motyvuojančias priemones ir taip į viešąjį sektorių susigrąžinsime odontologus“, – aiškino SAM atstovė Viktorija Buzytė.
Piktina apmokėjimo sistema
Situacija, anot gydymo įstaigų atstovų, gali tik blogėti. Esą, netinkamas finansavimas yra sudarytas VLK. Jos sumoka tik už dalį paslaugos. A.Gerliakienės teigimu, įkainių ir paslaugų sąrašas nekeistas nuo 1996 metų.
„Nesuprantama, kodėl VLK vadovas nuolat kartoja, kad negalima imti priemokų ir visos paslaugos viešajame sektoriuje turi būti teikiamos nemokamai, nors VLK finansavimas jau seniai sistemingai neatitinka tikrųjų įkainių“, – skundėsi A.Gerliakienė.
Medikai tikina, kad tokia sistema klaidina pacientus, kurie tikisi paslaugą gauti nemokamai.
„Dažnai kyla konfliktinės situacijos su pacientais, kuomet jie tikėdamiesi nemokamo gydymo dažnai būna pikti, nusivylę ir mūsų personalui tenka spręsti tas emocionalias situacijas. Deja, ne viskas yra taip, kaip pacientai yra girdėję“, – pasakojo J.Žekonienė.
Išgelbės profilaktika?
Medikų sąjūdis pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti profilaktikai, sekant kitų Europos šalių pavyzdžiu.
A.Gerliakienė atkreipia dėmesį, kad dantų gydymo mastas per 20 metų sumažėjo, nes daugiau dėmesio skiriama švietimui apie burnos higieną.
„SAM bando pakeisti pirminės odontologijos apimtis ir daugiau dėmesio skirti burnos profilaktikai, tai tikimės, kad šitas mūsų žingsnis sumažins eiles pas gydytojus odontologus. Tikimės, kad burnos higieną atliks burnos higienistai ir taip atliks laisvų vietų pas gydytojus odontologus“, – dėstė V.Buzytė.
Gydytojai prognozuoja niūrią ateitį. Pasak jų, norint pritraukti specialistų, būtina kelti atlyginimus viešajame sektoriuje.
