Tačiau greitosios medicinos pagalbos darbuotojai sako, kad trūksta pokyčių, konkrečiai orientuotų į jų profesijos specifiką.
Paramedikas sulaukė smūgių
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) medikai, gavę pranešimą apie blogai pasijutusį ir po medžiu gulintį vyrą, išskubėjo į pagalbą. Tačiau atvykęs paramedikas sulaukė ne tik necenzūrinių žodžių, bet ir smūgių.
„Pradėjo grasinti jam, bandė suduoti su pagaliu, mėtė akmenis, – apie išpuolį prieš kolegą pasakojo Panevėžio GMPS direktorė Rūta Ramoškienė. – Galų gale atsinešė šautuvą, grasino ginklu, iš tikrųjų buvo ir fizinis kontaktas“.
Panašių atvejų daugėja. Medikai tikisi pokyčių, nes dabar apsaugos priemonės – menkos.
„Iš principo turi savo rankas ir kojas, kuo greičiau pabėgsi, tuo bus daugiau naudos. Nes faktas, kad jeigu yra grėsmė čia ir dabar, tai kol realiai atvyks policijos pareigūnai, tai jau gali būti pilnai sumuštas“ – apie pavojų pasakojo Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai laukia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisų, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį medikų saugumą.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad pokyčių staiga įgyvendinti neįmanoma, reikalingas pasirengimas.
„Eina kalba kaip teisingai turėtų būti formuluotės, kaip teisingai viskas turėtų būti sudėliota, kad būtų tas mechanizmas aiškus, nes po to juk kiekvienam dalyviui kuris priims kažkokį sprendimą pagal būsimą įstatymą gali tekti kažkokia atsakomybė“, – sakė A.Dulkys.
Padėtų garso įrašymas?
Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) parengė konkrečias rekomendacijas, kaip saugumas galėtų būti užtikrinimas.
„Ten, kur yra fizinė grėsmė atsirastų apsaugos darbuotojas su realiais įgaliojimais ir priemonėmis, ir patys medikai būtų mokomi kaip jiems elgtis, kaip saugotis, kad būtų aišku, ką daryti, kai susiduria žmogus su tokia grėsme“, – paaiškino Seimo SRK narys Aurelijus Veryga.
Jam antrino ir Seimo SRK pirmininkas Antanas Matulas.
„Atsirastų individualios saugos priemonės, kameros, garso įrašymo priemonės paramedikams kurie vyksta į įvykio vietas, kurie gali susilaukti tam tikrų smurto apraiškų, kad nesikartotų tie atvejai, kada pradedama pagalba teikti neįsitikinus ar tai saugu“, – teigė A.Matulas.
Medikai pritaria, kad politikų įvardytos priemonės reikalingos ir naudingos, tačiau dabartiniame įstatyme trūksta konkretumo.
„Važiuojame ne tik į tokius kvietimus, turime kitokių kvietimų ir mes turime ypatingus asmens duomenis, kai galioja duomenų apsaugos įstatymas, todėl mes negalime visko filmuoti. Tai kameras išjungti tam tikrais momentais?“, – dėstė R.Ramoškienė.
Prašo savigynos priemonių
Ji lygino medikų ir policijos darbo ypatumus. Ir vieni, ir kiti rizikuoja gyvybe, tačiau apsaugos priemonės skiriasi.
„Policija gali turėti kažkokias apsaugos priemones savigynai, o mes negalime. Jokiuose teisės aktuose nenurodyta, kad savigynai galima turėti dujų balionėlius, tai mes visiškai jaučiamės neapsaugoti“, – skundėsi R.Ramoškienė.
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai sako, kad niekada nežino, ką ras atvykę į iškvietimą, todėl iš anksto nuspėti, ar pacientas adekvatus, negali.
„Pamatai, kad situacija yra nesaugi ir nerizikuoji savo gyvybe, tai aš manyčiau, kad tokie algoritmai turėtų būti, jie pagelbėtų, negalime leisti rizikuoti medikų gyvybe.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, įstatymo projektas Seimą galėtų pasiekti liepos pradžioje.
