„Niekada nežinai, ką pamatysi pro mikroskopą žiūrėdamas į mėginį. Kokį egzotinį parazitą pacientas atnešė šįkart?“, – darbo niuansais su detektyvo elementais dalijasi D.Veitienė.
Klinikinė psichologė Ieva Vaskelinė pasirinko ne tik sudėtingą, bet ir emocinių iššūkių keliančią darbo kryptį. Neretai jos pacientai turi ne tik psichinės sveikatos, bet ir socialinių problemų.
„Turiu galimybę padėti žmonėms, atsidūrusiems labai sunkioje gyvenimo situacijoje, patyrusiems psichikos sveikatos krizę. Darbo prasmingumas motyvuoja ir padeda įveikti visus sunkumus.“
Abi specialistės, kaip ir 25-erius metus onkologinių ligų paplitimą ir išsivystymo priežastis tirianti Giedrė Smailytė, pabrėžė kolektyvinių pastangų svarbą.
„Komandinis darbas suteikia galimybę sujungti skirtingų žmonių įgūdžius, patirtį, idėjas ir požiūrius, skatina žinių mainus“, – akcentavo G.Smailytė.
Kviečiame iš arčiau susipažinti su specialistėmis, kurių profesiniai pasiekimai bei ilgametis darbas buvo deramai įvertinti ir šalies mastu – jos yra vienos iš tų profesionalų, kuriems sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šiemet suteikė Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą.
Atsimena iš televizijos
D.Veitienė savo gyvenimą pašventė parazitologinių ir entomologinių susirgimų diagnostikai ir gydymui. Į nepakeičiamą specialistę kreipiasi iš tolimų kelionių grįžę ir iš svetimų kraštų parazitų, parazitinių pirmuonių ar vabzdžių parsivežę gyventojai.
Būna ir taip, kad gydytojai negali paaiškinti, kokia liga žmogų kamuoja, kol pro mikroskopą pažvelgusi D.Veitienė neranda atsakymo.
„Mano darbe reikia polinkio analizuoti, tyrinėti, ieškoti informacijos moksliniuose leidiniuose. Ne kiekvieną kartą tas pats parazitas ar jo kiaušinėliai atrodo kaip nupiešta paveikslėlyje“, – paaiškino NVSPL specialistė.
Pasitaiko, kai iš tropinės šalies grįžęs asmuo atneša iš šlaunies pasišalinusią parazito lervą. Tada būtina nustatyti, koks vabzdys ar vabalas ją paliko. Juk nuo to priklausys tolimesni gydytojų veiksmai.
„Visas kolektyvas „sukame“ galvas, tyrinėdami objektą. Reikia žinoti, kokioje šalyje lankėsi pacientas, kokie toje šalyje veisiasi nariuotakojai, kurių lervos skverbiasi pro žmogaus odą, kaip atrodo jų lervos, kaip jas galima atskirti nuo kitų parazitų.
Galų gale, ir Lietuvoje turime gyvūnų parazitų, kuriais užsikrėsti galima per nešvarias rankas, o kitiems įsigauti į žmogaus organizmą padeda uodai“, – pasakojo D.Veitienė.
Darbšti specialistė neretai šmėžuoja televizijos ekranuose, dalija komentarus žinių tarnyboms. Būna, mėginį į laboratoriją atnešęs žmogus prašo, kad tyrimą atliktų „ta simpatiška moteris iš internetinio straipsnio“.
Tačiau D.Veitienė jai skiriamo dėmesio nesureikšmina ir negaili pagyrų savo kolegoms.
„Visas parazitologų kolektyvas – profesionalai, turintys nemažą stažą šioje srityje, ir visi jie savo darbą atlieka kokybiškai. Vienas lauke – ne karys. Parazitologinės diagnostikos srityje vienas dirbti negali, juk dažnai reikia „kelių galvų“ nuomonės“, – pabrėžė D.Veitienė.
Daugiau kaip 100 mokslinių publikacijų
Vėžys – viena grėsmingiausių šio laikmečio ligų. Mokslas siekia paaiškinti onkologinių ligų paplitimą ir atsiradimo priežastis. Biomedicinos mokslų daktarė Giedrė Smailytė – bene didžiausias autoritetas Lietuvoje, kai kalba pasisuka apie vėžio epidemiologiją.
„Tai santykinai jaunas mokslas, kuris pradėjo formuotis tik 5-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o visuomenės sveikatos gerinimui yra nuveikta daug“, – apie vėžio epidemiologiją pasakojo G.Smailytė.
Daugiau nei 20 metų šioje srityje dirbanti ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėjos pareigas einanti specialistė priminė, kad pirmieji moksliniai įrodymai apie rūkymo sąsajas su plaučių vėžio išsivystymu publikuoti tik 1950 metais. O šiandien nustatyta jau daugybė veiksnių, kurie turi kancerogeninį poveikį, t. y. prisideda prie vėžio išsivystymo.
„Tarp jų fiziniai kancerogenai (pvz., jonizuojanti spinduliuotė, ultravioletinė spinduliuotė), cheminiai kancerogenai (pvz., nitrozaminai, asbestas, nikelis) ir biologiniai kancerogenai (pvz., Helicobacter pyliori, žmogaus papilomos virusas, hepatito B ir C virusai).
Žinant veiksnį, susijusį su vėžio išsivystymu, galima paprasčiausiai jį pašalinti iš žmogaus aplinkos arba apriboti jo poveikį, tokiu būdu išvengiant ligos. Daugiau ar mažiau sėkmingai, bet tai pritaikoma praktikoje“, – patikino G.Smailytė.
Ji paaiškino, kad sergamumo vėžiu, taip pat mirtingumo ir susirgusiųjų išgyvenamumo įvairiose populiacijose tyrimai svarbūs, vertinant problemos mastą šalyje, sveikatos priežiūros sistemos efektyvumą ir planuojant jos išteklius.
Dr. G. Smailytė savo moksliniuose darbuose analizuoja įvairių veiksnių – profesinių, ekonominių-socialinių ir aplinkos – poveikį sergamumui vėžiu. Paminėtini jos darbai, tiriant Černobylio avarijos 1986 m. įtaką sergamumo vėžiu rizikai tarp Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojų. Reikšmingi mokslininkės darbai, analizuojant asbesto dulkių įtaką neinfekcinių ligų atsiradimo rizikai.
Skaičiai rodo, kad G. Smailytė – viena produktyviausių mokslininkių NVI, išleidusi jau daugiau nei 100 mokslinių publikacijų. Kaip pavyksta tiek daug nuveikti?
„Viskas labai paprasta. Aš nedirbu viena, aš dirbu puikių mokslininkų ir specialistų kolektyve“, – paaiškino G.Smailytė.
Rūpinasi pacientų teisėmis
Sveikatos apsaugos ministerija už ilgametį darbą įvertino ir klinikinę psichologę Ievą Vaskelienę. Didžiulę patirtį traumų ir krizių psichologijos srityje turinti profesionalė imasi naujovių, orientuotų į žmogaus teisėmis grįsto požiūrio bei atsistatymo (angl. recovery) paradigmos diegimą.
Iššūkių nebijanti specialistė įgyvendina ambicingas idėjas: I.Vaskelienė yra RVPL ir Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuoto Govtech projekto turinio vadovė. Šia iniciatyva siekiama padėti psichikos sveikatos sutrikimų turintiems pacientas neatkristi, tinkamai laikytis jiems paskirtų gydytojo rekomendacijų bei stebėti savo savijautą.
I.Vaskelienė yra ir RVPL nuolat veikiančios grupės, atsakingos už Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) „Quality Rights“ vertinimo metu pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, vadovė.
„Quality Rights“ yra PSO sukurta metodika, kuri padeda įvertinti ar teikiamos paslaugos atitinka žmogaus teisių standartą“, – paaiškino I.Vaskelienė.
Ji pasakojo, kad ekpertus įsileidusi įstaiga sulaukė ne tik pagyrų, bet ir pastabų. Tai paskatino suformuoti grupę, kuri ieškotų būdų teigiamam pokyčiui sukurti. Viena iš veiklos krypčių siekiama į bendrą ligoninės gyvenimą labiau įtraukti joje besigydančius asmenis.
„Matome, kad būtų galima koreguoti vidaus taisykles, kurios yra standartinės, taikomi ir tik psichiatrijai būdingi apribojimai, nes turime užtikrinti saugumą, duomenų apsaugą. Gavome pastabų, kad reikėtų labiau atsižvelgti į pacientų individualius poreikius.
Norime sukurti bendrą vidaus taisyklių pavyzdį, kurį kiekvienas skyrius galėtų adaptuoti, bet esminis tikslas yra, kad būtų labiau įsiklausoma į žmogaus poreikius, atsirastų daugiau lankstumo, mažiau apribojimų, pavyzdžiui, kokiomis valandomis galima ruošti arbatą, kavą“, – pasakojo I.Vaskelienė.
Konkretus pavyzdys: pacientų apklausų metu surinktos pastabos apie maistą buvo perduotos virtuvei. Rezultatas – apie maisto kokybę pacientai ėmė atsiliepti palankiau.
I.Vaskelienė paaiškino, kad RVPL rūpinamasi ir darbuotojų savijauta, atliekami mikroklimato tyrimai, reguliariai organizuojamos pacientų apklausos. Padedant Sveikatos apsaugos ministerijai, gerąja patirtimi dalijimasi su kitomis gydymo įstaigomis.
Įvertinimas suteikė impulsą tęsti darbus
Kaip į žinią apie garbingą įvertinimą sureagavo kalbintos nusipelniusios Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojos?
„Kiekvienam žmogui yra malonu, kai darbas, kurį dirbi daugiau nei 20 metų yra pastebimas ir įvertinamas, – teigė G.Smailytė ir pridūrė, kad žinia jai buvusi netikėta. -Visada atrodė, kad nusipelniusio vardas turėtų būti suteikiamas išlydint į užtarnautą poilsį, o aš dar turiu planų“.
„Pirminė nuostaba išliko iki šiol, – patikino I.Vaskelienė. – Negalvoju, kad mano darbas yra svarbesnis nei tai, ką daro kiti ligoninės kolegos. Daug džiaugsmo ir motyvacijos judėti pasirinkta kryptimi suteikia faktas, kad tavo darbus pastebi ir įvertina“.
D.Veitienė akcentavo, kad apdovanojimas glaudžiai susijęs su jos darbovietės (NVSPL) veikla. Už įvertinimą ir palaikymą ji dėkojo Laikinai NVSPL direktoriaus pareigas einančiai Svajūnei Muralytei, direktoriaus pavaduotojai Rositai Marijai Balčienei ir Mikrobiologinių tyrimų skyriaus vedėjai, biomedicinos mokslų daktarei Rūtai Jankauskienei.
Primename, kad Sveikatos apsaugos ministerija medikų apdovanojimus organizuoja nuo 2004 metų, nuo tada jau apdovanoti 398 nusipelnę Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojai. Šiais metais sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė 25 šalies gydytojams, 21 slaugytojai ir 15 sveikatos apsaugos darbuotojų.
