„Mes galime suskirstyti skendimo atvejus į kelias grupes. Viena grupė būtų – žmonės vartoja alkoholį, sekanti grupė turėtų būti drąsus, neapgalvotas elgesys vandenyje. Paaugliai, dažnai neįvertindami savo galimybių, šokinėja, maudosi neišbandytose teritorijose, ir įvyksta įvairios traumos. Sekanti grupė būtų pagyvenusių žmonių įvairūs sveikatos sutrikimai ir vaikai be priežiūros“, – LRT radijui penktadienį ryte teigė A. Petrovas.
„Bet kuriuo atveju, visus juos jungia neatsargus elgesys vandenyje“, – pabrėžė jis.
Anot A. Petrovo, vasaros gelbėjamų žmonių skaičiumi labai nesiskiria. Tačiau, pažymėjo jis, per daugybę metų, šviečiant visuomenę, skendimų skaičius yra ženkliai sumažėjęs.
„Visos vasaros yra tokios pačios. Tik norėčiau pažymėti, kad per eilę metų tų skendimų skaičius tikrai yra ženkliai apmažėjęs“, – sakė A. Petrovas.
Skęstant – įkvėpti oro ir plaukti ant nugaros
Olimpietės, daugkartinės plaukimo čempionės Birutės Statkevičienės teigimu, nereikėtų eiti maudytis vienam – geriausia, kad kas nors būtų šalia. Ji pabrėžia, kad žmonės skęsta ne dėl to, kad nemoka plaukti, o todėl, kad blogai įkvepia oro plaukiant.
„Nereikėtų eiti vienam maudytis, reikėtų prašyti, kad kažkas sektų akimis. Pirmiausia – kodėl žmogus skęsta? Nes blogai įkvepia“, – pažymėjo B. Statkevičienė.
Pirmiausia, anot plaukikės, reikia iškelti galvą į paviršių, giliai įkvėpti ir, atliekant kojų judesius, ant nugaros plaukti kranto link.
„Tai pirmiausia iškėlus galvą į paviršių reikėtų gerokai įkvėpti, sulaikyti kvėpavimą ir atsigulti ant nugaros bei po truputį judinti kojas. Bet jokiais būdais nekilnoti labai aukštai rankų, nes pakeltos rankos ir galva virš vandens sveria kokius 8 kartus daugiau negu kūnas“, – teigė B. Statkevičienė.
„Todėl žmogus ir skęsta, ne todėl, kad jis galbūt nemoka plaukti. Ne, todėl, kad galvoja, jog reikia makaluoti rankomis, galvą aukštyn ir tada jau plaukia. Tai pirmiausia reikia gerai įkvėpti, atsigulus ant nugaros atlikt kojų judesius“, – pakartojo ji.
