Regionuose – dažnesnės mirtys
Kardiologai jau ne pirmus metus kartoja, jog Lietuva iš kitų Europos šalių išsiskiria aukštu sergamumu ir mirtingumu nuo kraujotakos sistemos ligų.
„Vis dar rūkome, turime aukštą cholesterolio kiekį, ne visada adekvačiai koreguojame kraujo spaudimą, – prastą gyventojų sveikatą komentavo Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė. – Antra, turime labai didelius netolygumus tarp regionų – ir gydytojų, ir slaugytojų skaičiumi, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu“.
Gyventojų sveikatos netolygumus išskyrę kardiologai pateikė Lietuvos darbingo amžiaus (40–64 m.) gyventojų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sergamumo bei mirtingumo žemėlapį. Paaiškėjo, kad net 12-oje savivaldybių mirštančiųjų nuo šių ligų skaičius yra gerokai perkopęs vidurkį.
Liūdniausi skaičiai stebimi šalies pakraščiuose. Kelmės, Šilalės, Jurbarko, Pakruojo, Biržų, Anykščių, Ignalinos, Švenčionių, Varėnos ir Lazdijų rajonų bei Visagino ir Kalvarijos savivaldybėse pernai fiksuotas didžiausias mirtingumas nuo ŠKL.
Didžiuosiuose šalies miestuose priešingai – mirtingumo rodikliai ženkliai mažesni nei šalies vidurkis.
Eilių pas kardiologus nėra
Tačiau rajoninių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai nesutinka, kad paslaugos regionuose teikiamos prasčiau. Pasak jų, jei kardiologo konsultacijos Vilniuje ar Kaune kartais reikia laukti net 3–6 mėnesius, tai mažame mieste pas gydytoją gali apsilankyti ir po savaitės.
„Čia labiau yra pačių gyventojų gyvensenos problema, – lrytas.lt sakė Švenčionių rajono sveikatos centro (RSC) direktorė Edita Urbanienė. – Kas liečia gydytojų prieinamumą, pas mus didelių eilių nėra. Pas tuos pačius kardiologus eilė yra daugiausia dvi savaitės“.
Palyginimui, Vilniaus Santaros klinikose kardiologo konsultacijos tenka laukti apie 100 dienų.
Didmiesčių medikai sako, kad eilės pas juos susidaro, nes rajonų gyventojai veržiasi į tretinio lygio ligonines. „Čia (Santaros klinikose – aut. pastaba) pageidauja gydytis pacientai iš visos Lietuvos, nors ištiesų jie turi galimybes rinktis kitas gydymo įstaigas, kur yra tie specialistai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja Ilma Tavorienė.
Švenčionių RSC vadovė taip pat svarstė, kad mirtingumo statistika gali neatspindėti gyventojų sveikatos rodiklių. Esą mažesnis gyventojų skaičius lemia didelius statistinius nuokrypius.
„Pavyzdys – mirtingumas dėl nukritimų. Buvome pakliuvę į raudoną zoną, nors turėjome tik vieną tokį atvejį per n metų“, – sakė E.Urbanienė.
Šilalės rajono ligoninės direktorius Ričardas Šarmavičius taip pat patikino, kad vietos gyventojai ilgose eilėse pas gydytojus nelaukia.
„Mūsų ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje dirba 20 gydytojų specialistų. Šiuo metu pas 17 jų galima užsiregistruoti po savaitės. Vadinasi, tik pas 3 gydytojus nėra talonų“, – lrytas.lt sakė R.Šarmavičius.
Jis pridūrė, kad keletas gydytojų į ligoninę atvyksta tik kartą per mėnesį. Tokiu atveju konsultacijos tenka palaukti, bet bendro paveikslo tai esą nekeičia.
„Pas mus šitos problemos nėra“, – sakė Šilalės ligoninės direktorius.
Prezidentas supeikė A. Dulkį
Į ginčą dėl sveikatos paslaugų prieinamumo netolygumų šią savaitę įsivėlė ir aukščiausi Lietuvos politikai.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį savo metiniame pranešime paragino Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) padėti savivaldybėms įgyvendinti diegiamus pokyčius sveikatos sistemoje.
„Deja, šiandien bendra sveikatos sistemos padėtis nėra gera, ar net patenkinama. Sveikatos reforma, kaip ir daugelis kitų, Lietuvos žmonių lūpose pamažu virsta prakeiksmu“, – Seimo tribūnoje teigė G. Nausėda.
Anot šalies vadovo, vis dar laukiama sumažėjusių eilių pas gydytojus ir didesnio sveikatos paslaugų prieinamumo.
Griežtą prezidento kritiką atrėmęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškino, kad staigių pokyčių, kurių laukia šalies vadovas, nereikėtų tikėtis.
„Pokyčiai nėra pakibę ore, jie vyksta pagal numatytą planą, sudėliotas datas ir finansavimą. Reikia neužmiršti, kad reforma suplanuota iki 2030 m., yra etapinė ir mes šiai dienai esame tik pradiniame jos etape“, – Eltai perduotame komentare teigė A. Dulkys.
Ministras nurodė, kad šiuo metu sprendžiamos įsisenėjusios problemos, o permainos sistemą supurtyti turėjo gerokai anksčiau.
„Signalai tiek dėl medikų ir kito medicinos personalo netolygaus pasiskirstymo, tiek dėl paslaugų prieinamumo tik rodo, kad sveikatos apsaugos sistemos pertvarka turėjo prasidėti anksčiau“, – sako ministras.
