Su laikmečio iššūkiais puikiai tvarkosi ir kai kurių rajonų ligoninės, todėl regionų gyventojai reikiamą medicinos pagalbą randa vis arčiau namų. Antai dauguma Tauragės miesto ir rajono gyventojų netiki „svetur žalesne žole“, todėl pirmiausia kreipiasi į vietinius Tauragės ligoninės medikus, nes pasitiki jų profesionalumu. Be to, modernizuota gydymo įstaiga vis labiau patenkina pacientų poreikius.
Dar vienas įkvepiantis pavyzdys – Joniškio ligoninė. Vos prieš kelis metus jai vadovauti pradėjęs Martynas Gedminas transformavo Joniškio ligoninę į šiuolaikiniais vadybiniais principais valdomą gydymo įstaigą. „Rajonų ligoninės turi ateitį“, – įsitikinęs M.Gedminas.
Jis kartu su Tauragės ligoninės vadovu Liutauru Indriuška ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų generalinis direktoriumi prof. habil. dr. Renaldu Jurkevičiumi gegužės pradžioje Vilniuje vykusiuose Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimuose gavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio padėkas už sveikatos vadybos sprendimus.
Malonūs pokyčiai ir naujovės Joniškyje
Į Joniškį atvykęs M. Gedminas netruko suprasti, kad universitetinės ligoninės, didmiesčiai ir rajono gydymo įstaigos – skirtingi pasauliai, kuriuose taikomi skirtingi standartai. Joniškio ligoninės vadovas įsitikinęs, kad taip būti neturėtų.
„Užaugau medikų šeimoje ir nuo mažų dienų mačiau, kaip vyksta darbas akademinėse klinikose, pats anksti pradėjau dirbti ligoninėje sanitaru. Tada mačiau tik universitetinį lygmenį ir maniau, kad visur tas pats. Todėl pradėjęs dirbti rajone buvau šokiruotas, nes supratau, kiek skirtingų Lietuvų yra“, – sakė M.Gedminas.
Aukštą kartelę užsibrėžęs jaunas vadovas spėjo įrodyti, kad rajono gydymo įstaigos gali turėti šviesią ateitį.
Joniškio ligoninėje diegiamos naujovės – gegužės 23 d. šioje gydymo įstaigoje pirmą kartą visoje šiaurės Lietuvoje atlikta artroskopinė kremzlės plastika, panaudojant kolageno membraną. Medikai nuo kelio sąnario skausmų išvadavo 22 metų pacientą.
„Tai man yra įrodymas, kad strateginius tikslus nusibrėžusi rajono ligoninė gali pasiekti ypatingų rezultatų“, – džiaugėsi M.Gedminas.
Nuolat kalbama, jog gydytojų rajonuose trūksta, nes medicinos specialistai renkasi darbą didmiesčiuose. Tačiau Joniškio ligoninės pavyzdys rodo, kad medikai gali kurti ateitį ir regione. Rajono ligoninė gali būti niekuo neblogesnė darbo vieta medikui nei didžiųjų miestų gydymo įstaigos.
„Čia save realizuoti gali medikai, kurie nenori gaišti laiko eismo kamščiuose, nenori savo darbe švaistyti energijos hierarchinėms kovoms. Rajonų ligoninės turi ateitį.
Žmonės Joniškyje iš vienos pusės yra paprasti, iš kitos – ypatingi ir nepakeičiami. Manau, kad tokie žmonės yra visoje Lietuvoje. Su tinkama lyderyste ir pakankamais resursais šitokį lūžį galima pasiekti visur“, – įsitikinęs M.Gedminas.
Rūpestis medikų gerove
Tauragės ligoninei teko nelengva dalia. Konkurencija didžiulė, nes mieste veikia arti kelių dešimčių gydymo įstaigų. Tačiau vietos gyventojų savo sveikatą patiki į Tauragės ligoninės medikų rankas. Antrinėje priežiūroje tik nedidelė rajono gyventojų dalis renkasi paslaugas kituose miestuose. Tai – maloni išimtis kitų rajonų kontekste.
„Nėra vieno sėkmės recepto, kuris tiktų visiems. Svarbu greitai reaguoti į pokyčius, suburti puikią komandą, turėti idėjų ir vizijų, o atėjus laikui nedvejoti jas įgyvendinti“, – teigė Tauragės ligoninės vadovas L.Indriuška.
Jis pridūrė, kad kiekvienas pacientas nusipelno pačios geriausios priežiūros, tad paslaugų kokybė rajonuose neturi niekuo nusileisti didiesiems miestams. L.Indriuška pabrėžė, kad be savo darbui atsidavusių gydytojų ligoninė – tik pastatas. Todėl svarbus rūpestis ir medikų gerove.
„Ligoninė turėtų būti vieta, kurioje dirbantys žmonės jaustų, kad jų įdirbis vertinamas, jie yra palaikomi. Kuriame darbo aplinką, kad kiekvienas galėtų klestėti. Kai gydytojai ir slaugytojos jaučiasi aprūpinti, jie pacientams gali suteikti geriausią priežiūrą“, – akcentavo L.Indriuška.
Tauragės ligoninė išsiskiria savo vadybiniais sprendimais: nuolat aktyviai dalyvauja projektuose, skaitmenizuoja procesus, taiko naujoves, diegia naujos kartos inovacijas, kurios palengvina medikų darbą ir padeda jiems priimti geriausius sprendimus.
„Tai – verslo principai: vertinti kuriantį žmogų ir orientuotis į paciento patirtį“, – paaiškina L.Indriuška.
Palengvino pacientų registraciją
Dažnas pacientų nusiskundimas – sudėtingas registracijos pas gydytoją procesas. Šią problemą išryškino ir Sveikatos apsaugos ministerijos atlikta gyventojų apklausa.
LSMU ligoninėje Kauno klinikose registracijos kliūtis imta spręsti iš esmės. Praėjusiais metais čia įsteigtas Pacientų aptarnavimo centras, kuriame rugpjūčio mėnesį atidarytas vieno skambučio principu veikiantis modernus Skambučių centras, apjungęs didžiąją dalį Klinikų registratūrų.
„Anksčiau sulaukdavome nemažai nusiskundimų dėl registracijos pas Kauno klinikų specialistus. Reaguodami į pacientų patirtis, ieškojome ir vis dar tebeieškome būdų, kaip sumažinti šią problemą“, – Kauno klinikų generalinis direktorius R.Jurkevičius.
Pasak jo, pagrindinė Skambučių centro funkcija yra suteikti visas registracijos paslaugas, paskambinus vienu telefono numeriu: registruotis visoms ambulatorinėms konsultacijoms, pakeisti ar esant reikalui – atšaukti vizito laiką bei gauti kitą aktualią su registracijomis susijusią informaciją.
Kauno klinikos pademonstravo lyderystę ir 2022 m. spalio sukūrė ir paleido modernų Skambučių centrą, kuris apjungė didžiąją dalį Klinikų registratūrų. Per mėnesį Kauno klinikų Skambučių centras atsiliepia į maždaug 60 tūkst. skambučių, kas sudaro apie 85 proc. visų skambučių srauto. Registracijos procesas tapo gerokai sklandesnis, pacientams aiškesnis jų kelias.
„Tai – ne vienintelis modernus vadybinis sprendimas Kauno klinikose. Pavyzdžiui, laboratorijoje įdiegta robotinė sistema, visoje ligoninėje įrengtas 8,5 km ilgio pneumopaštas, sukurta nauja Kauno klinikų miestelio ženklinimo ir kelrodystės sistema. Įgyvendinti projektai, skirti darbuotojų gerovei, tokie kaip Kauno klinikų Vadovų mokymai, Lyderystės akademija, įsteigti Gydytojų ir Slaugos specialistų kvalifikacijos kėlimo fondai.
Siekdami geriau atliepti pacientų poreikius, įsteigėme pirmąją Lietuvoje Pacientų tarybą, kuri teikia rekomendacinio pobūdžio siūlymus ligoninės administracijai, kaip gerinti pacientų patirtis ir paslaugų kokybę Kauno klinikose“, – apie naujoves pasakojo R.Jurkevičius.
Pagerbti padėkomis už vadybos sprendimus
Sveikatos priežiūros sistema bendrai ir kiekviena ligoninė atskirai turi tapti kuo patogesne gyventojams. Neatsitiktinai pacientų patirtį pagerinę vadybiniai sprendimai sulaukė sveikatos apsaugos ministro įvertinimo.
Gegužės pradžioje Vilniuje vykusią Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimų ceremoniją papuošė naujas akcentas – ministro padėkos už sveikatos vadybos sprendimus. Pirmaisiais laureatais ir tapo minėtieji Joniškio ligoninės, Tauragės ligoninės ir LMSU ligoninės Kauno klinikų vadovai.
Kartu su jais šiemet tradiciškai už sunkų ir pasiaukojantį darbą bei nuopelnus sveikatos apsaugos sistemai, ministras A.Dulkys garbės ženklus įteikė 25 šalies gydytojams, 21 slaugytojai ir 15 sveikatos apsaugos darbuotojų.
Nusipelniusių gydytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų vardai suteikiami nuo 2004 metų, nusipelniusių Lietuvos slaugytojų vardai – nuo 2015-ųjų.
