P.Šerpyčio vadovaujama Intensyvios kardiologijos ir skubios medicinos asociacija drauge su Vilniaus universitetu neseniai Vilniuje surengė tarptautinę kardiologų konferenciją. Ji vyksta kas antri metai nuo 2008-ųjų.
– Profesoriau, paaiškinkite plačiau, kas yra kardiogeninis šokas?
– Tai yra labai svarbi sritis kardiologijoje. Profesorius iš Italijos Francesco Corradi, profesoriai iš JAV Carlosas L.Alviaras bei Nairas N.Ravi, profesoriai Holgeris Thiele ir Uwe Zeymeris iš Vokietijos mūsų kardiologams pateikė neįkainojamos informacijos.
Kardiogeninis šokas yra rimta komplikacija, ištikus miokardo infarktui, širdies nepakankamumo, miokardito komplikacijoms. Mirštamumas labai aukštas, net 80 proc. Aptarėme, ką turėtume daryti, kaip greičiau diagnozuoti? Kokius taikyti naujus gydymo metodus? Ir kaip paruošti šoko komandą? Kokią gydymo strategiją pasirinkti? Daugelis pasaulio šalių juos taiko, ir tai išgelbsti gyvybes.
Esmė ta, kad šoką reikia greitai atpažinti, jį sekti, monitoruoti ir prijungti papildomas kraujotakos priemones laiku. Jei uždelsime – rezultatai blogesni.
Komandoje dalyvauja kardiologai, kardioanesteziologai, kardiochirurgai, ir ji turi būti kuo greičiau pasiruošusi.
– Lietuvoje mums sunku įsivaizduoti, kad sunkūs ligoniai gautų tokią pagalbą provincijos ligoninėse?
– Tokiais sunkiais atvejais ligoniai gali būti gydomi tik tose ligoninėse, kuriose yra tinkama įranga. Universitetinėse ligoninėse, regioninėse kaip Klaipėdos jūrininkų, Šiaulių, Panevėžio ligoninėse. Bet jei tai atsitiko provincijų ligoninėse, jos turi turėti galimybę ligonį skubiai pervežti į didžiąsias ligonines, kur būtų taikomi šie naujausi gydymo būdai.
– Vargu, ar kiekvieną pacientą ligoninės skubiai sugebės pervežti?
– Taip, tiesa. Jei žmogus turėjęs kelis infarktus, insultus, šoko terapijos netaikysi. Bet ligoniai, kurie patyrė kardiogeninį šoką po gripo komplikacijų, širdies nepakankamumo, jie turi būti transportuojami. Lietuvoje turi būti ne tik šoko komanda, bet ir šoko tinklas. Lietuvoje jis, deja, dar nėra veikiantis. Čia labai svarbu yra ir papildomos mechaninės kraujotaką palaikančios priemonės.
Bet pradžia yra. Bendradarbiaujant su profesoriumi Robertu Samalavičiumi, yra nemažai sėkmingai pervežtų ir išgelbėtų sunkių ligonių.
– Pabrėžiate, kad kardiologijoje ypač svarbus greitas diagnozavimas. Lietuvoje, kur eilės pas kardiologus ilgiausios, tai, matyt, stringa?
– Deja, taip. Echoskopija labai svarbu. Ji padeda laiku diagnozuoti šoką, o gydant – pasirinkti tinkamą gydymą. Echoskopinis monitoravimas turi būti atliekamas kiekviename intensyvios pagalbos skyriuje. Tai yra naujas metodas.
Prof. F.Corradi konferencijos metu tai demonstravo ir padėjo mūsų specialistams susipažinti darbinės sesijos metu. Tokios žinios ypač svarbios mūsų kardiologams, jauni gydytojai gali išvykti pas kolegas užsienyje ir tobulintis. Tai yra taip pat konferencijos tikslas.
– Kalbėjote, kad į pagalbą širdies ligoniams ateina ir dirbtinis intelektas?
– Taip. Konferencijoje dalyvavo profesorius Jeorenas N.Baxas, buvęs Europos kardiologų asociacijos prezidentas, pasaulinio garso mokslininkas, dirbantis šioje srityje. Ateityje mes vis daugiau naudosimės dirbtinio intelekto (DI) pagalba. Jis padeda daug greičiau nei žmogus apdoroti duomenis, operatyviau ištirti ligonį ir gauti atsakymus. Ypač radiologijoje interpretuojant radiologinius vaizdus, skubiojoje medicinoje, ši sritis labai vystysis.
Niekas, aišku, ligoniams nepakeis gyvo žodžio. Bet DI gali padėti greitai atpažinti ligą, sutaupo laiko, o laikas ūmiais atvejais gali būti lemtingas.
– Ne tik nuo širdies ligų, bet ir nuo plaučių embolijos miršta daug pacientų, jų nepavyksta išgelbėti net gerose ligoninėse. Ar mokslas yra jau pažengęs ir gelbstint šiuos ligonius?
– Tikrai yra galimybių išgelbėti tokius pacientus.
Konferencijoje aptarėme ir plaučių hipertenziją ir naujausias rekomendacijas pacientams, kurie patyrė plaučių emboliją, kai trombas pasiekia plaučius. Kaip nauji metodai talkina gydant šias ligas? Tai yra ir trombo tirpinimas, ir intervencinių kardiologų darbas. Atsiranda vis daugiau ir daugiau įrodymų, kad intervenciniai kardiologai gali daug prisidėti gydant plaučių emboliją, jei tai atliekama laiku.
Mes šioje srityje jau kelerius metus esame nemažai pasiekę. Bet tam reikalingos papildomos investicijos, įsigyjant specialius zondus, kateterius. Pasaulis sėkmingai eina ta kryptimi, ir mūsų kardiologams buvo svarbu apie tai kalbėtis su žymiais pasaulio mokslininkais bei praktikais gydytojais.
Konferencijoje aptarėme ir apibendrinome naujausius mokslinius tyrimus ir inovacijas kardiologijoje. Profesorius F.Crea, Romos katalikiškojo universiteto vadovas, vienas iš vedančiųjų pasaulio kardiologų. Taip pat profesorius Josephas S.Alpertas iš JAV, šiuo metu dirbantis Arizonoje, pristatė, kaip kardiologija pasikeitė per 50 metų, ir kokie atsirado nauji metodai.
Profesorė Qin M.Chen, taip pat iš Arizonos, apibendrino, kokios būna staigios mirties priežastys.
Konferencijoje buvo aptariami ne tik teoriniai klausimai, bet ir praktiniai – kaip taikomi naujausi atradimai praktikoje, gydant ligonius.
Viena sesija buvo skirta pažangiausiems intervencinės kardiologijos metodams – vožtuvo implantacijai. Tiek aortos, tiek mitralinio vožtuvo. Taip pat naujausi dviburio vožtuvo nepakankamumo gydymo metodai. Profesoriai iš Lenkijos Piotras Wacinskis, Robertas Gilas, Adamas Witkowskis perteikė mūsų kardiologams savo patirtį.
Šioje sesijoje buvo pristatyti ir miokardo infarkto atvejai, kai užsikimšusi kraujagyslė. Ir kokie yra diagnostikos metodai, ir kaip turėtume gydyti bei elgtis tokių infarktų metu. Profesorius Christianas Mudleris iš Šveicarijos pristatė naujausius tyrimo protokolus.
– Lietuvos kardiologų profesionalumas taip pat labai aukštai vertinamas.
– Be abejonių. Mūsų jaunieji mokslininkai konferencijoje taip pat galėjo pristatyti savo mokslinius pasiekimus. Jie turėjo puikią galimybę užduoti klausimus pasaulyje garsiems kardiologijos šviesuliams – ir teorinius, ir praktinius. Dalyvavo ir lietuviai, sėkmingai dirbantys užsienyje. Profesorius Evaldas Girdauskas, vadovaujantis Augsburgo kardiologijos klinikai Vokietijoje, Gintautas Bieliauskas iš Danijos perskaitė pranešimą apie plyšusios aortos gydymo metodus.
Konferenciją, solidarizuodamiesi su Ukraina, pradėjome profesoriaus Aleksanderio Parchomenkos pranešimu apie tai, kaip karo sąlygomis yra teikiama kardiologinė pagalba.
Konferencijos metu buvo atskira sesija slaugytojoms, nes jos yra svarbi kardiologinės pagalbos dalis.
– Ar mūsų kardiologams nekyla nusivylimo, kad jie sugebėtų dirbti kaip jų užsienio kolegos, bet naujų gydymo metodų taikymui Lietuvoje tiesiog nėra materialinės bazės?
– Aš esu labai susirūpinęs dėl to. Man kelia nerimą, kad mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra numeris vienas. Bet dėmesys iš valdžios per mažas. Neturėsime investicijų, negalėsime naudotis ir naujausiais pasaulio pasiekimais kardiologijoje. Tik pasakose galima išvirti sriubą iš kirvio. Norėdami įdiegti pažangiausius metodus, turime turėti ir finansavimą.
Dabar matau šioje srityje Lietuvoje didelį štilių. Mokslas eina į priekį. Bet mes be finansavimo negalėsime savo ligoniams taikyti šiuolaikinių gydymo metodų. Ir išgelbėti daugybės gyvybių.
