„Skaičius – tikrai šokiruojantis“, – statistiką ketvirtadienį komentavo Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, Santaros klinikų gydytoja kardiologė Sigita Glaveckaitė.
Kuklus finansavimas
Medikė pridūrė, kad Lietuvoje mirštamumas nuo išeminės širdies ligos 4 kartus viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Liūdina ir tai, kad sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje 8 metais trumpesnė už ES vidurkį.
Aukštą sergamumą širdies ligomis Lietuvoje lemia daugybė priežasčių. Egzistuoja ir sisteminės bėdos.
„Tikrai nėra vien tas pacientas kaltas, kad susirgo širdies ir kraujagyslių liga. Manau, kad priežastys yra įvairios. Viena, Lietuvoje yra didelis rizikos veiksnių paplitimas: rūkome, turime aukštą cholesterolį, ne visada adekvačiai koreguojame kraujo spaudimą.
Antra, yra dideli netolygumai tarp regionų. Skiriasi gydytojų, slaugytojų skaičiai, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas“, – dėstė S.Glaveckaitė.
Ji pridūrė, kad Lietuvoje ypač trūksta slaugytojų ir ateityje situacija bus tik blogesnė.
Anot S.Glaveckaitės, mūsų šalyje nėra skiriamas tinkamas finansavimas sergamumui širdies ligomis spręsti. Dėl to kardiologė žėrė kritiką Sveikatos apsaugos ministerijai.
„Matome, kad atsiliekame nuo Europos ir net nuo Baltijos šalių, diegdami inovacijas širdies ir kraujagyslių srityje. Mes neturime minimaliai invazyvių galimybių koreguoti tam tikras vožtuvų, struktūrines širdies ligas.
Mes neturime kompensacijų arba labai sunkiai ją gauname inovatyviems vaistams. Net ir lyderiaujančiose ligoninėse neturime diagnostinių metodų, kurie turėtų būti.
Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi sveikatos priežiūros iniciatyvą, pagal kurią finansavimas kardiologijai yra ribotas. Matome, kad inovacijų diegti negalėsime“, – skundėsi S.Glaveckaitė.
Jos teigimu, vieno Lietuvos gyventojo sveikatos priežiūrai 2019 m. buvo skirta 1800 eurų. Palyginimui, ES vidurkis – 3500 eurų.
Eilės pas kardiologus
Kardiologai sako, kad sveikai gyventi reikia, kol esi jaunas ir ligos nepuola. Bet mityba rūpintis dažnas suskumba tik susirgęs širdies liga, tačiau tada jau reikia ne tik gyvensenos pokyčių, bet ir vaistų.
Kauno klinikų gydytoja kardiologė Olivija Dobilienė pabrėžė, kad problemų Lietuvoje kelia širdies ligoms skirtų vaistų prieinamumas, nuolat kintantis kompensuojamų medikamentų sąrašas.
Pasak gydytojos, reikalingas ir didenis dėmesys ligų prevencijai.
„Sveikos gyvensenos mokyti turime pradėti labai anksti. Greičiausiai jau nuo darželio laikų. Iš kitos pusės, antrinei prevencijai labai svarbus yra pacientų mokymas, švietimas. Visiems teikiame tą žinią, kaip reikia laikytis paskirtų vaistų vartojimo.
Bet, manyčiau, mūsų žmonėms per sunku laiku pasiekti gydytoją kardiologą“, – pacientų eilių problemą išskyrė O.Dobilienė.
Koks jūsų cholesterolis?
Lietuvoje jau daug metų veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorės Gintarės Šakalytės, šioje amžiaus grupėje stebimi ypatingai aukšti dislipidemijos skaičiai.
„Apie 90 proc. turi per dideles lipidų vertes. Apie 60 proc. turi didelį kraujospūdį. Taip pat labai dažnai dokumentuojama, kad žmonės yra nutukę arba turi gliukozės apykaitos sutrikimus, serga diabetu“, – sakė G.Šakalytė.
Ji pasakojo, kad Lietuvos kardiologijos institutas jau nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio Kauno mieste atlieka epidemiologinius tyrimus. Naujausi duomenys rodo aukštą širdies ligų rizikos veiksnių paplitimą.
„Vyraujantys rizikos veiksnys yra lipidų apykaitos sutrikimai arba didelės cholesterolio vertės, dažnėjantis diabetas ir arterinė hipertenzija“, – teigė G.Šakalytė.
Pasak jos, nustačius rizikos veiksnius, nėra imamasi pakankamų priemonių, todėl vystosi sunkios širdies ligos.
„Jeigu žmogus serga aterosklerotine širdies ir kraujagyslių liga, jeigu jis jau sirgo miokardo infarktu, tai jo lipidų vertės turi būti ypatingai žemos. Pacientas privalo žinoti savo kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį.
Kur kardiologai mato problemą? Visi tyrimai yra atlikti, bet kai paciento paklausi, koks jo cholesterolio lygis, jis atsako: „Pažiūrėkite, parašyta“. Atsiminti vieną skaičių sudėtinga.
Dar sunkiau atsiminti tikslus. Jeigu žmogus yra sveikas, jam reikia turėti vienokias lipidų vertes, jei jis yra persirgęs miokardo infarktu, gydytas chirurgų, tada tos vertės turėtų būti dar mažesnės. Nėra nei vieno mokslu grįsto tyrimo, kuris sakytų, kad gyvensenos pokyčių pakanka. To užtenka, kol žmogus yra sveikas, bet kai jis serga, neįmanoma ligą gydyti be vaistų“, – pabrėžė G.Šakalytė.
