Ne per karšta ir ne per šalta, šviesu ir švaru – įvairios higienos normos numato, kokia turi būti darbo aplinka biuruose. Taigi tuo dažniausiai pasirūpinama, bet emocine aplinka – ne visada.
Kur žmogui kreiptis pagalbos, jei bendradarbiai iš jo nuolat tyčiojasi? Jei psichologinį smurtą toleruoja pats įmonės ar įstaigos vadovas ir nedaro nieko, kad to neliktų? O jei dar blogiau – jei pats vadovas smurtauja?
Patarimus galima berti šūsnimis, bet tokiais atvejais geriau prisiminti, kad egzistuoja darbo teisė. Ir ne emocijų reikia, bet profesionalų pagalbos.
Taigi vienas kelias – kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), kitas – į Darbo ginčų komisiją, trečias – į teisėsaugos institucijas. Pavyzdžiui, VDI įvertina situaciją ir pritaiko poveikio priemones darbdaviui, jeigu jis, pažeisdamas darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, neįvertina psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių.
Darbo ginčų komisijai tokiais atvejais įteikiamas prašymas atlyginti turtinę ar neturtinę žalą dėl patirtų emocinių išgyvenimų, nepatogumų, psichologinių sukrėtimų ar psichologinio spaudimo.
Vis dėlto emociškai tai padaryti nėra paprasta, nes smurto auka tapęs darbuotojas bijo keršto ir geriau jau pats pasitraukia, nei stoja į teisinę kovą su engėjais.
Reaguodama į atsiradusį poreikį VDI 2022-ųjų sausį įsteigė specialų – Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrių. Jis atsirado siekiant aktyviau stebėti psichosocialinę aplinką darbo vietose ir užkirsti kelią neetiško, žeminančio, diskriminacinio elgesio plitimui darbovietėse.
Atsirado ir kitų pokyčių, susijusių su darbo aplinkos emocine sveikata, – pernai lapkritį įsigaliojo Darbo kodekso (DK) pakeitimai. Jie numato, ką turi padaryti darbdavys, kad iš anksto pastotų kelią smurto bei priekabiavimo apraiškoms. Pokalbis apie tai – su VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus patarėja-vyriausiąja darbo inspektore Gina Pečiulyte.
– Jeigu atsirado teisės aktų pakeitimai, vadinasi, tam buvo poreikis. Koks žmonių tarpusavio elgesys liudija, kad riba yra peržengta – kad kolega patiria psichologinį smurtą arba priekabiavimą, galbūt ir lytinį? – paklausiau G.Pečiulytės.
– Nustatyti ribą tarp psichologinio smurto ir kitokio engimo labai sunku. VDI yra pateikusi rekomendacijas – nurodžiusi galimas smurto bei priekabiavimo formas, o jos yra panašios. Kita vertus, gal tos ribos nereikia brėžti, nes pats faktas yra blogybė.
Pastebime, kad žmonės, kurie pateikia VDI skundus arba prašymus, neįvardija ir nenurodo ribos tarp psichologinio smurto ir priekabiavimo. Skunduose tiesiog teigiama, kad darbe jie patiria psichologinį smurtą. Taigi kiekvienas žmogus savo situaciją vertina individualiai ir, neapsikentęs priešiško kolegų ar vadovo elgesio, nusprendžia kreiptis į VDI.
Savo ruožtu DK atsiradę pakeitimai numato smurto ir priekabiavimo sąvokas, kartu – ir psichologinio smurto bei smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką. Taip pat atsirado svarbių DK pakeitimų, kuriuose kalbama apie tai, ką prevenciškai turi padaryti darbdavys, kad pastotų kelią galimoms smurto ir priekabiavimo apraiškoms.
Smurtui ir priekabiavimui būdingos tos pačios išraiškos formos, kurios gali pasireikšti fizinio, psichologinio, seksualinio, ekonominio ar kitokio pobūdžio veiksmais.
Tai gali būti psichologinis spaudimas, neetiškas, nepagarbus elgesys su kolegomis, ignoravimas, engimas, nepagrįstos pastabos, kritika, šaukimas, įžeidinėjimas, šmeižimas, manipuliavimas, pajuoka, patyčios, pasiekimų nuvertinimas, neetiški komentarai, grasinimai.
Šiais metais gautuose skunduose pareiškėjai nurodė, kad patiria kolegų psichologinį smurtą ir tai, kuo jis pasireiškia. Dažniausiai tai būna įžeidimai, patyčios, menkinimas, nepagarbus elgesys kitų darbuotojų akivaizdoje.
– O ar gaunate nusiskundimų neetišku, amoraliu pačių vadovų elgesiu?
– Pasitaiko atvejų, kai žmonės kreipiasi į VDI ir dėl psichologiškai smurtaujančių vadovų. Tai spaudimas išeiti iš darbo savo noru, grasinimai atleisti iš darbo, menkinimas, žeminimas kolegų akivaizdoje.
– Darbo kodekso pakeitimai galioja pusmetį. Kokių naujovių jame atsirado?
– Darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimai numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavio pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje.
Taip pat yra nurodyta, kur smurtas ir priekabiavimas yra draudžiamas. Tai svarbu teisiniu požiūriu, nes darbuotojams atsiranda daugiau aiškumo. Tai nėra tik konkreti darbo vieta, bet ir viešosios bei privačios vietos, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ir atlieka pareigas pagal darbo sutartį.
Smurto protrūkių gali pasitaikyti per pailsėti ir pavalgyti skirtas pertraukas arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis. Taip pat per su darbu susijusias išvykas, keliones, mokymus, renginius ar socialinės veiklos metu. Minimas ir darbdavio suteiktas būstas, kelionės į darbą ar iš jo.
Aktualu ir tai, kad daug žmonių dirba nuotoliniu būdu, tad DK numato, kad smurto negali būti jokiame su darbu susijusiame bendravime, įskaitant bendravimą pasitelkus informacines ir elektronines ryšių technologijas.
– Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse nurodyta ir tai, kad darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti. Kokios jos?
– Viena, atsižvelgdamas į galimą smurto ir priekabiavimo pavojų, jis turi imtis jų pašalinimo ir kontrolės priemonių. Antra, turi būti sukurta pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarka ir su ja supažindinti darbuotojai.
Ši tvarka reikalinga, kad kiekvienam darbuotojui būtų aišku, į ką ir kaip reikia kreiptis pačiam patyrus smurto ar priekabiavimo apraiškas arba pastebėjus nepriimtino elgesio atvejus savo bendradarbių atžvilgiu.
Beje, ši tvarka kaip atskiras dokumentas neprivalo būti įmonėse, kuriose yra daugiau kaip penkiasdešimt darbuotojų, nes tokiose įmonėse pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka turi būti reglamentuota Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje.
Svarbu, kad kilus konfliktui ar gavęs informaciją apie patiriamą psichologinį smurtą ar priekabiavimą darbe darbdavys ją išnagrinėtų, užkirstų kelią galimam smurtui kilti, o esant poreikiui – suteiktų pagalbą jį patyrusiems žmonėms.
Trečia, darbdavys turi organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojų, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
Organizuoti mokymus privalo visi darbdaviai, nepaisant to, kiek pas juos dirba darbuotojų. Tačiau Darbo kodeksas nenumato šių mokymų atlikimo būdo, formos ir dažnumo, tačiau tai turi būti padaryta, – šį organizacinį klausimą gali spręsti pats darbdavys.
– Darbo kodeksas numato minimalias darbdavio pareigas ir prevencines priemones, užtikrinančias psichologiškai saugias darbo sąlygas. Ar darbdavys gali prevencines priemones pasirinkti savo nuožiūra?
– Taip, tik svarbu, kad jos būtų veiksmingos. Viena tokių kelią smurtui pastojančių priemonių – darbdavio viešas paskelbimas, kad nebus toleruojamas smurtas ir priekabiavimas – joks neetiškas elgesys. Taip pat aiškiai turi būti parodoma galimiems smurtautojams, kad, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ir indėlio į darbo organizacijos veiklą, neleidžiamas nepriimtinas elgesys jokio darbuotojo atžvilgiu.
Kita prevencinė priemonė – darbdavys privalo patvirtinti vidinius teisės aktus, susijusius su smurto ir priekabiavimo draudimu, taip pat parengti darbuotojų tinkamo elgesio – etikos taisykles. Dar viena prevencijos priemonių – darbovietėje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuriuo pasitiki visi darbuotojai ir į kurį jie gali kreiptis patyrę smurtą ar priekabiavimą.
– Ar įmanoma apsiginti nuo įžeidinėjančių kolegų pasiskundžiant darbdaviui?
– Taip, ir reikia tai daryti nedelsiant, o darbdavys privalo reaguoti.
– Kaip žmogui apsiginti, jei smurtautojas yra pats vadovas? Tikėtina, kad lengviau pasitraukti iš darbo, nei stoti su juo į kovą.
– Nagrinėdami darbuotojų skundus bei prašymus būtent tokią tendenciją ir regime: vadovo smurtą patyrę žmonės pirmiausia išeina iš darbo ir tik tada kreipiasi arba į VDI, arba į Darbo ginčų komisiją.
– Pavyko kam nors iš darbuotojų įrodyti, kad jie yra teisūs – kad smurtas egzistavo?
– Anksčiau, kai buvo mažai informacijos, kaip elgtis su smurtautojais, buvo sunku tai įrodyti. Dabar ir mūsų, ir Darbo ginčų komisijos patirtis rodo, kad žmonės surenka įrodymus – pateikia garso įrašus, žinutes, liudijančias apie smurtą. Kartais paliudija ir liudytojai, bet tai – retenybė. Bijodami prarasti darbą niekas nenori kištis į kitų žmonių santykius.
– Tikėtina, kad psichologinis smurtas į darbovietes įsibrauna taip pat kaip ir į mokyklas – patyčios. O gal regėti ir teigiamų pokyčių?
– Visuomenės požiūris keičiasi, žmonės tampa drąsesni ir nebebijo viešinti informacijos, kreiptis pagalbos.
Matome, kad situacija gerėja, nes ir darbdaviai supranta, kad jie turi būti tie žmonės, kurie privalo darbuotojams užtikrinti emociškai sveikas darbo sąlygas.
Tiek darbuotojai, tiek darbdaviai suvokia psichologinio smurto neigiamą poveikį ir darbdaviai skiria daugiau dėmesio jo prevencijai.
– Smalsu, kas dažniau skundžiasi psichologiniu smurtu darbe – vyrai ar moterys?
– Pastebime, kad dėl tokių prašymų kreipiasi tiek vyrai, tiek moterys, todėl išskirti negalime.
Jeigu darbo kolektyve vadovai toleruoja bet kokį darbuotojų elgesį – jei į smurtą žiūri pro pirštus, darbuotojai tai jaučia, ir smurtas įsigali. O tam juk būtina užkirsti kelią, todėl VDI viešina šią informaciją, komunikuoja tiek su darbuotojais, tiek su darbdaviais siekdama užkirsti kelią galimam smurtui ir priekabiavimui darbe.
– Kokiose profesinėse srityse psichologinis smurtas ypač gajus?
– Daugiausia skundų sulaukiame iš švietimo, globos ir rūpybos bei sveikatos priežiūros įstaigų.
Darbo inspekcija vykdo ir vykdė prevenciją įstaigose, kuriose yra didžiausia tikimybė pasireikšti psichologiniam smurtui ir priekabiavimui. Per susitikimus žmonės išsako problemas, susijusias su smurtu ir priekabiavimu darbe, nurodo, iš kokio subjekto patiria smurtą, teikia pasiūlymus, ką reikėtų keisti.
Apibendrintą informaciją pateikiame vadovui, o kartu ir rekomendacijas, kaip patobulinti kai kurias vykdomas darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo įstaigoje politikos sritis.
