Specialistai pabrėžia, kad vaistų pakuočių gamyba mažoms šalims vėluoja. Vaisto informacija vietine kalba yra būtina vartotojui. Tačiau vaistų trūkumo akivaizdoje daroma vis daugiau išimčių. Vien pernai išduota 270 leidimų tiekti preparatus užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis. Nenustebkite įsigiję vaistą būtent tokioje pakuotėje.
Padidėjo vaistų poreikis
Kaip pastebi Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas, vaistų trūksta ne tik Lietuvoje – analogiška problema kamuoja ir kitas Europos valstybes.
„Europos vaistų agentūra (EVA) atliko tyrimą, kuris parodė, kad trūksta antibiotikų, insulino ir priešvėžinių preparatų. Sakyčiau, yra pasaulinė problema“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos tema“ sakė J.Kalibatas.
Pasak gydytojo, dėl karo Ukrainoje nutrūko įvairios tiekimo grandinės, logistikos trikdžių dar prieš tai sukėlė COVID-19 pandemija. Tačiau antibiotikų stygių lemia ir išaugęs gyventojų sergamumas.
„Dabar išaugo antibiotikų poreikis, nes kovido metu mes ypatingai saugojomės, mažai buvo ne tik virusinių, bet ir bakterinių infekcijų. Dabar antibiotikų poreikis didelis, nepajėgiama jų pagaminti pakankamai.
Dar viena problema – išaugusios energetinių resursų kainos. Didelė dalis farmacinių kompanijų parašė laišką Europos komisijai, kuriame aiškino, jog dalies vaistų kainos didės 50 proc., o kai kurų ir virš 60 proc. Todėl reikalinga finansinė pagalba, kad būtų galima ir toliau gaminti reikiamus vaistus“, – pasakojo J.Kalibatas.
Gydytojams tenka sukti galvą, kurį vaistą išrašyti pacientui. O kas, jei jo nebus vaistinėse?
„Šeimos gydytojas nori skirti tuos vaistus, kurie veikia geriausiai. Kai geriausio vaisto nėra, reikia ieškoti pakaitalų, tenka aiškintis, kurioje vaistinėje jį galima rasti. Nesinori, kad kartotųsi situacija, kai vaistas jau išrašytas, o pacientas jo gauti negali.
Šeimos gydytojai palaiko glaudų kontaktą su vaistinėmis ir stengiasi išrašyti tuos vaistus, kurie yra jų lentynose“, – dėstė J.Kalibatas.
Bėda – priklausomybė nuo Azijos
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis pabrėžė, kad vaistų tiekimo sutrikimai – nuolatinis reiškinys.
Jis pridėjo, kad dalis vaistų pakavimo priemonių anksčiau buvo tiekiamos iš Rusijos, tad Europoje užsidarius šiai rinkai kilo keblumų. Tiesa, šalys bendradarbiauja ir ieško sprendimų.
„Lietuvoje buvo labai stiprūs antibiotikų trūkumai. Bet pavyko susitarti su Lenkijos gamintojais, dalies vaistų poreikis padengtas per EVA surastus gamintojus. Situaciją sprendžiame, ji nėra tokia bloga kaip kuriose kitose šalyse.
Sutrikimų buvo ir jų yra. Tačiau situacija labai dinamiška, keičiasi praktiškai kiekvieną dieną“, – aiškino G.Andrulionis.
Jis paaiškino, kad praėjusiais metai išduota 270 leidimų tiekti preparatus užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis, nes medikamentų su Lietuvos rinkai skirtomis pakuotėmis nebeliko.
G.Andrulionis tvirtino, kad šią savaitę atnaujintas vaikams skirtų vaistų tiekimas didesniais kiekiais.
VVKT viršininkas pasakojo, kad Europos vaistų rinka nemenkai priklausoma nuo trečiųjų šalių.
„Paskutinė analizė parodė, kad daugiau nei 40 proc. veikliųjų medžiagų preparatams, kuriuos Lietuvoje vartojame, yra gaminama Indijoje ir Kinijoje. Kalbant apie kritinius preparatus, vietomis tas procentas yra dar didesnis.
Kartu su EVA ir EK žiūrime, kur yra kritinė priklausomybė ir jau dabar ruošiamės rudeniui, identifikuojame kiek ir kokių preparatų reikės. Žiūrime, kaip apsirūpinti, kad nei vienai šaliai nepritrūktų arba tie sutrikimai būtų kuo minimalesni.
Jei neturėsime pakankamo tiekimo visai Europai, kur yra laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, tai reikš, kad viena valstybė turės būti gudresnė už kitą, tuos vaistinius preparatus perpirkinės ar didesnes kainas siūlys. Tokiu būdu viena valstybė sukurs trūkumą kitoje valstybėje“, – įspėjo G.Andrulionis.
Jis prabrėžė, kad Europos institucijos rūpinasi vaistų gamybos sugrąžinimu į Senąjį žemyną.
Lietuva nepatraukli vaistų gamintojams?
Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė paaiškino, jog per pastarąjį dešimtmetį Europoje sumažėjo antibiotikų pasiūla. Todėl rinka jautriau reaguoja į bet kokius sutrikimus.
Ji teigė, kad Lietuvos situaciją apsunkina ne tik tai, kad esame maža rinka, bet ir vaistų tiekimui sudaromos sąlygos. Todėl medikamentų kelias į mūsų šalį sulėtėja.
„Ta maža rinka turi labai didelių reikalavimų, – apie Lietuvą kalbėjo R.Bričkienį. – Pirmiausia tai susiję su kompensuojamųjų vaistų kainodara. Yra ir reguliavimo dalykai. Mes tikimės skaitmenizacijos proceso.
Mažos rinkos specifika – kalba. Pacientų kiekis nedidelis, o reikia ietuvių kalba atspausdintų pakuočių“, – dėstė R.Bričkienė.
Ji paaiškino, kad vaistų gamintojai būsimus kiekius kiekvienai valstybei planuoja metus į priekį. Anot R.Bričkienės, Lietuvoje valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti rinkos patrauklumo gerinimui.
„Jeigu kalbėtume apie kompensuojamųjų vaistų kainodarą, yra kur padirbėti ir pasistiebti. Taikomi ypač griežti reikalavimai. Lietuva nori tapti, tikėtina, pačių mažiausių kainų valstybe.
Reikia turėti sveiką protą. Sveikatos neįkainosi. Žmonės moka mokesčius tam, kad ištikus tam tikrai sveikatos problemai turėtų galimybę gydytis“, – aiškino R.Bričkienė.
Jos teirautasi, ar vaistų veikliosios medžiagos galėtų būti gaminamos Lietuvoje, tačiau, R.Bričkienės teigimu, tam mūsų šalyje nėra sudaromos gamintojams patrauklios sąlygos.
