Ligoninės direktorė valdymui ir infrastruktūrai dr. Helga Marija Kauzonė džiaugiasi, kad pavyko pritraukti investicijų ir pagreitį įgavo stambūs projektai, Ligoninė kelia iššūkį – sukurti pažangiausią aplinką darbuotojams ir pacientams.
Idėjos įgauna kūną
Modernizuojama ligoninės infrastruktūra, statomi nauji korpusai, diegiamos informacines ir technologines inovacijos, įsigyjama brangi ir moderni medicinos įranga bei nauji GMP automobiliai, planuojame diegti telemedicinos sprendimus.
Per pastaruosius metus ligoninė įgyvendino ir įgyvendina svarbius įstaigos infrastruktūrai projektus: įsteigtas Geriatrijos centras, atnaujintas vaikų tuberkuliozės gydymo padalinys, neurologijos skyriaus patalpos, į modernias patalpas perkelta Vaikų konsultacinė poliklinika, kyla naujas Ortopedijos traumatologijos korpusas, kuriamos erdvės studentams bei akademiniai veiklai, rengiamas skubios pagalbos, reanimacijos ir laboratorijos priestato projektas, atlikti, vykdomi ir planuojami atlikti įvairūs ligoninės vidaus patalpų ir bendrai infrastruktūros atnaujinimo darbai, įsigyjama pažangios medicininės įrangos, atnaujinamos ligoninės transporto priemonės.
„Subūrėme stiprią komandą. Turime stiprius padalinių vadovus ir kompetentingus specialistus, kurie užtikrina ligoninės ir joje vykstančių procesų funkcionavimą, be kurių įdirbio ir įžvalgų nauji sumanymai liktų tik popieriuje. Vienas žmogus, kokios bebūtų jo naudingos idėjos ir dideli tikslai, negali visko padaryti ir aprėpti, galutinis rezultatas priklauso nuo kolektyvo įsitraukimo į veiklą, nuo kiekvieno komandos nario kvalifikacijos, patirties, motyvacijos bei kūrybingumo“, – pabrėžia dr. H.M.Kauzonė.
Pasak jos, darni komanda garantuoja, kad laiku ir skaidriai vyksta procesų planavimas, pirkimai, projektavimai, IT sprendimai, remontai, medicininės įrangos įsigijimai ir montavimai, įvairūs derinimai su atsakingomis institucijomis, logistika ir kiti procesai.
Ji priduria, kad dalis projektų pranoko pradinius lūkesčius, nes pritraukus daugiau lėšų nei planuota, juos buvo galima koreguoti ir išplėsti.
„Pritraukiame Europos Sąjungos, valstybės biudžeto, Kauno savivaldybės ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lėšų. Toks finansų planavimo ir valdymo būdas padeda įgyvendinti naujus sumanymus, nes vien ligoninės biudžeto niekada nepakaks, taigi, tikslas yra kuo mažiau infrastruktūros kūrimui naudoti ligoninės finansų. Juos galime nukreipti kitai paskirčiai“, – paaiškina dr. H.M.Kauzonė.
Ligoninė iškėlė iššūkius ir planuoja kurti inovacijas kartu su verslu – startuoliais, taip aktyviai skatinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą.
„Man, kaip buvusiai mokslo viceministrei yra svarbu, kad ligoninė dalyvautų mokslo-verslo iniciatyvose. Turime daug inovatyvių idėjų, todėl, esant kvietimams, teikiame MTEP srities projektus ir tikimės sėkmingo bendradarbiavimo su startuoliais“ – sako dr. H. M. Kauzonė.
Vertina ir darbuotojai, ir pacientai
Didelis dėmesys skiriamas medicininei įrangai. Ligoninės strateginiame plane numatyta, kad kiekvienais metais turi būti atnaujinta bent 10 proc. gydymo įstaigoje naudojamos medicininės įrangos.
„Savo siekį viršijame. Svarbu pažymėti, kad siekdami sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įsigijame brangią medicininę įrangą: magnetinio rezonanso tomografą, kompiuterinį tomografą, angiografą, ekstrakorporinės litrotripsijos sistemą, laporaskopinį bokštą, densitometrijos aparatą“, – įsigytą įrangą vardija dr. H.M.Kauzonė.
Ji paaiškina, kad tokios brangios ir modernios įrangos šioje gydymo įstaigoje anksčiau nebuvo, o naujos technologijos gerina ne tik pacientų gydymo kokybę ir ligų diagnostiką, bet ir medicinos darbuotojų patirtį ir galimybes.
Ligoninėje įdiegti nauji išankstinio pacientų registravimo ir eilių valdymo sprendimai, gerinamas ligoninės registratūrų darbo organizavimas planuojant bendro skambučių centro veiklą. Ligoninėje įdiegti nauji inovatyvūs sprendimai, kurie jungia medicinos technikos, infrastruktūros bei ūkio, informacinių technologijų, pacientų maitinimo ir transporto logistiką interaktyviai ir realiuoju laiku.
„Konkurencija tarp gydymo įstaigų – didžiulė, medicinos ir administracinis ligoninės personalas vertina ne tik gaunamą atlyginimą, bet ir aplinką, kurioje dirbą. Kai nuo lubų krenta tinkas ir nėra patogios darbo vietos, sunkiai yra įtikinti prie komandos prisijungti naują specialistą.
Pacientai kelia didelius reikalavimus gydymo aplinkai, jų pasitenkinimas teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis taip pat priklauso nuo gydymo sąlygų ir aplinkos estetikos vertinimo. Atsižvelgiame į jų pageidavimus perkant naujas ergonomiškas lovas, remontuojant palatas, bendras erdves, įrengiant pagalbines konsoles, keičiant maitinimo grafiką ir meniu. Neabejoju, kad neseniai duris atvėrusiame LSMU Kauno ligoninės Geriatrijos centre pacientai jaučiasi kaip namuose, ar net geriau“, – sako dr. H.M.Kauzonė.
Ji pabrėžė, kad dėmesys skiriamas ir įstaigos darbuotojų aprangai. Ligoninė darbo rūbais ir avalyne aprūpina ne tik medicinos, bet ir pagalbinį personalą – maitinimo sektoriaus darbuotojus, apsaugos darbuotojus, statybininkus, santechnikus, lauko darbuotojus, artimiausiu metu – vairuotojus. Tokie sprendimai taip pat prisideda prie įstaigos organizacinės kultūros gerinimo.
Apdovanotas ilgametis triūsas
Šių metų gegužę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dr. H. M. Kauzonei suteikė nusipelniusios sveikatos apsaugos darbuotojos vardą.
Dr. Helga Marija Kauzonė sveikatos apsaugos sistemoje ir mokslo sritimi triūsa jau 18 metų.
„Man didelė garbė priimti apdovanojimą. Ši nominacija įpareigoja ir motyvuoja dirbti, tobulinti sveikatos sistemą, diegti inovacijas ir atiduoti turimas žinias ir patirtį“, – sako dr. H.M. Kauzonė.
Dr. H.M.Kauzonė nuo 2005 m. iki 2013 m. dirbo Sveikatos apsaugos ministerijoje, o nuo 2013 m. iki 2016 m. – švietimo ir mokslo viceministre. Po kadencijos grįžo į sveikatos apsaugos sektorių – dirba LSMU Kauno ligoninėje bei dėsto universitete.
Sveikatos apsaugos ministerijoje ir bendrai Kauno regiono mastu neliko nepastebėti teigiami pokyčiai LSMU Kauno ligoninėje bei sėkmingas dviejų gydymo įstaigų tinklo optimizavimo procesas. Įvertintas ir COVID-19 laikotarpis, kai ligoninėje dirbo ne tik gydytojai, bet ir nemedicininis personalas, kurio darbą teko koordinuoti dr. H.M.Kauzonei.
LSMU Kauno ligoninė buvo didžiausias COVID-19 ligos gydymo centras Lietuvoje.
Dr. H. M. Kauzonė pandemijos sąlygomis atliko koordinatorės funkcijas organizuojant ligoninės aprūpinimą reikalinga medicinos įranga, priemonėmis, žmogiškaisiais ištekliais, organizuojant mokymus personalui bei pagalbą. Pandemijos metu ji inicijavo bendradarbiavimą su Lietuvos Šaulių sąjunga užtikrinant savanorių pagalbą ligoninės personalui ir pacientams. Šis pavyzdys buvo naudingas ir kitoms gydymo įstaigoms.
Dirbdama Sveikatos apsaugos ministerijoje H. M. Kauzonė įvairiapusiškai kasdieniais darbais prisidėjo prie sveikatos apsaugos sistemos tobulinimo bei sveikatos sektoriaus centralizuotų viešųjų pirkimų koncepcijos kūrimo.
Dirbdama švietimo ir mokslo viceministre dr. H. M. Kauzonė žymiai prisidėjo prie sveikatos mokslų populiarinimo ir plėtros. Ji ir jos komanda sėkmingai įgyvendino penkių mokslo ir verslo bendradarbiavimo slėnių projektą, sukuriant ir atnaujinant Lietuvos mokslo infrastruktūrą, suteikiant didesnes galimybes mokslininkams, studentams bei verslui. Du slėniai Vilniuje ir Kaune buvo įkurti vystyti biotechnologijos, biofarmacijos, molekulinės medicinos MTEP kryptis bei sudaryti galimybes vystyti mokslo ir verslo bendradarbiavimą farmacijos ir sveikatos technologijų srityje. „Santaros“ slėnyje buvo įsteigtas Gyvybės mokslų centras įkuriant biotechnologijų ir molekulinės medicinos MTEP centrą. Kaune „Santakos“ slėnyje buvo sukurtas naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras. Naujos atviros prieigos mokslo infrastruktūros tinklas prisideda prie tarptautinio bendradarbiavimo bei Lietuvos vardo garsinimo.
Dar vienas LSMU Kauno ligoninės direktorės valdymui ir infrastruktūrai nuopelnas – dr. H. M. Kauzonė yra Lietuvos STEAM tinklo idėjos autorė ir iniciatorė.
Būdama viceministre ji pradėjo aktyviai populiarinti STEAM idėjos įgyvendinimą Lietuvoje (angl. science, technology, engineering, art and mathematics – sisteminis gamtos mokslų, matematikos ir technologijų ugdymas).
Šį tinklą sudaro Mokslo ir inovacijų populiarinimo centras „Mokslo sala“ bei gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo centrai Lietuvos regionuose. Rezultate, 10 regionuose yra įkurti STEAM centrai, kuriose moksleiviams yra įrengtos gamtos, gyvybės mokslų ir kitos laboratorijos taip suteikiant vaikams galimybę iš arti susipažinti su mokslu ir naujausiais išradimais, o vėliau – tikslingai rinktis studijas, pvz., medicinos ar farmacijos srityse. Mokslo ir inovacijų populiarinimo centre „Mokslo sala“ didelis dėmesys yra skirtas medicinos sričiai bei sveikatos apsaugai.
