„Deja, didžioji dalis kandidatų, besitikslinusių kvalifikacinius reikalavimus, dokumentų nepateikė, nes nebūtų atitikę formalaus reikalavimo, nors ir turėjo reikiamą akademinio darbo patirtį“, – antradienį Seime sakė A.Dulkys.
Ministras į parlamentą iškviestas buvo, nes grupė Seimo narių norėjo išgirsti jo atsakymus į klausimus dėl gydymo įstaigų vadovų konkursų.
Lrytas.lt primena, jog sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sausį paskelbusi konkursą KUL vadovo pareigoms užimti nurodė, kad gydymo įstaigos direktoriui siūlomas atlyginimas – nuo 7529 eurų, neatskaičius mokesčių. Priklausomai nuo pasiektų rezultatų, vadovui gali būti skiriamos teisės aktuose nustatytos skatinimo priemonės.
Tačiau kovo pabaigoje SAM išplatino žinią, jog konkursas buvo nutrauktas, o pagal atnaujintus reikalavimus KUL vadovo paieškos prasideda iš naujo. Balandžio viduryje SAM pranešė, kad dokumentus dalyvauti KUL vadovo konkurse pateikė net 10 kandidatų – rekordinis skaičius tokio lygmens konkursuose.
Apie kovo mėnesį nutrauktą KUL vadovo konkursą antradienį kalbėjęs A.Dulkys tikino, jog trys prašymus pateikę kandidatai neatitiko tik formalios reikšmės reikalavimo turėti pedagoginio vardo atestatą.
Ministras paaiškino sužinojęs, kad tokia situacija būdinga ir kitų gydymo įstaigų konkursams.
„Viešajame sektoriuje dėl kandidatų trūkumo neįvyksta pusė visų konkursų. Ar mus tokia situacija tenkina?“, – retoriškai klausė A.Dulkys.
„Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovo konkurse 2018 m. dalyvavo vienas kandidatas. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų konkurse 2019 m. – du kandidatai, Vilniaus universtiteto ligoninės Žalgirio klinikų konkurse 2020 m. – du kandidatai.
Kai turime 13 tūkst. medikų bendruomenę, kai mūsų medikai už profesinius ir akademinius pasiekimus yra giriami Europos ir pasaulio mastu, kai dalyvavimas universiteto lygio ligoninės konkurse yra aukščiausias profesinis įvertinimas, ar toks kandidatų skaičius yra normalus?
Atsakysiu, ne, nenormalus“, – dėstė A.Dulkys.
Jo teigimu, dėl šios priežasties ir buvo peržiūrėti reikalavimai, keliami universiteto ligoninės ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.
Atsisakyta ne tik pedagoginio vardo, bet ir kandidatams kelto reikalavimo turėti vadovavimo patirtį konkrečiai sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, ar universitetinių studijų ir mokslo srityse.
Abejonių sukėlė keičiami reikalavimai
„Nemanote, kad jūsų veiksmai kelia sumaištį galiojusioje ir veikiančioje universitetų ligoninių vadovų rinkimo tvarkoje (...) Nemanote, kad kažkam reikės prisiimti atsakomybę už tai, kad priimėte vienašališkus sprendimus, nepaisydamas universitetų statutų?“, – Seimo salėje ministro klausė „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
A.Dulkys atsakė, jog buvusi tvarka neveikė, nes konkursuose beveik nebuvo dalyvių.
„Žiauru, kai matau, kad pagal egzistuojančią tvarką neturime konkursų. Ką tik įvardijau, kiek dalyvių buvo konkursuose nuo 2018 m. – vienas arba du žmonės. Nemeluokime, tai buvo ne konkursai, o paskyrimai“, – teigė A.Dulkys.
Jis pridūrė pastebėjęs keistą praktiką: pastaraisiais metais likus mėnesiui ar pusantro iki naujo vadovo konkurso kurioje nors universitetinėje ligoninėje, buvo įvedami papildomi reikalavimai, susiaurinę galimų kandidatų ratą.
„Praeitis rodo, kad likus mėnesiui iki Kauno klinikų vadovo konkurso 2018 m., buvo koreguoti kvalifikaciniai reikalavimai. Likus mėnesiui iki Santaros klinikų vadovo rinkimų, vėl buvo koreguoti (...) mano buvo pasidalyta, žinokite, gali kam nors kilti tokių abejonių“, – aiškino ministras.
A.Dulkys Seimo salėje sulaukė ir priekaištų, jog gydymo įstaigų vadovų konkursų tvarka buvo pakeista skubotai.
„Mes pradedame konkursą neturėdami sąlygų. Dabar deriname, žiūrime, o konkursai jau paskelbti. Turime 10 kandidatų, tik neaišku, kaip juos pravesite. Sieną pastatysiu šiandien, bet neturiu nei plytų, nei cemento. Čia tas pats. Konkursą organizuoju, bet nežinau kokios tvarkos“, – kritiką ministrui žėrė Seimo narė, „valstietė“ Laima Nagienė.
Į tai reaguodamas A.Dulkys nurodė, kad sveikatos apsaugos ministras tik nustato konkurso reikalavimus, o konkursų vykdymo tvarka yra įstaigos „dalininkų sutarimo reikalas“.
„Kol dalininkai nesutaria, tol konkursas yra nepaskelbiamas“, – sakė A.Dulkys.
Lrytas.lt primena, kad savo veiklą 2023 m. sausio 2 d. pradėjusi KUL – viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas. Ligoninės dalininkai – valstybė, kuriai atstovauja Sveikatos apsaugos ministerija, ir Klaipėdos universitetas. Įstaiga sukurta sujungus tris pajūrio gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Šiuo metu KUL laikinai vadovauja prof. Jonas Sąlyga.
Sulaukė 3 klausimų
Parlamentarų grupė prašė ministro atsakyti į tris iš anksto raštu užduotus klausimus:
– Kuo vadovaujantis buvo nuspręsta nutraukti konkursą į Klaipėdos universitetinės ligoninės konkursą, kuriame norą dalyvauti buvo pareiškę 7 pretendentai (4 atitiko keliamus kvalifikacinius reikalavimus), ir kuo vadovaujantis buvo nuspręsta medikų rengime dalyvaujančios gydymo įstaigos vadovui panaikinti pedagoginio vardo reikalavimą? Kokiame teisės akte yra nurodytas būtinas kandidatų skaičius?
– Kuo vadovaujantis yra vilkinamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovo konkursas ir kodėl iki šiol nėra įgyvendinta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 1 d., kuri numato, kad likus 6 mėnesiams iki sveikatos priežiūros įstaigos vadovo kadencijos pabaigos visuotinis dalininkų susirinkimas skelbia viešą konkursą šioms pareigoms užimti. Visuotinis dalininkų susirinkimas organizuoja viešą konkursą, bei tvirtina jo nuostatus. Klinikų įstatai numato, kad Klinikų generalinis direktorius turi atitikti visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus (Įstatų 33 p.);
– Kuo vadovaujantis yra siūlomi sprendimai į akademines funkcijas vykdančios institucijos vadovo atranką perkelti valstybės tarnautojų atrankai taikomus principus ir į atrankos procesą įvesti antrą atrankos etapą?
Klausimus ministrui inicijavo Seimo nariai Aurelijus Veryga, Aušrinė Norkienė, Eugenijus Jovaiša, Asta Kubilienė, Ligita Girskienė, Dainius Gaižauskas, Juozas Varžgalys, Jonas Jarutis, Agnė Širinskienė, Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, Kęstutis Vilkauskas, Vidmantas Kanopa, Eugenijus Sabutis.
