Medicinos darbuotojų dienos proga Kauno savivaldybės administracija įvertino itin pasižymėjusius specialistus ir medicinos įstaigas.
Kandidatus siūlė miesto sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, Kauno savivaldybės administracijos sveikatinimo veiklos padalinys, medikų organizacijos ir profesinės sąjungos, medicinos darbuotojų visuomeninės organizacijos, o vertino specialiai suburta komisija.
Ji nusprendė 3000 eurų premija apdovanoti Kauno miesto poliklinikos Pagalbos namuose tarnybos vedėją, bendrosios ir išplėstinės praktikos slaugytoją Ievą Bradulskienę, Žaliakalnio poliklinikos šeimos gydytoją Audronę Činčytę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoją, vaikų neurologę Mildą Endzinienę, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoją medicinai Iloną Kajokaitę bei Kauno savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėją Tautvydą Lukavičių.
Nusilenkta ir įstaigoms, geriausiai skiepijusioms vaikus ir suaugusiuosius bei vykdžiusioms prevencines programas. Tai šeimos medicinos centras „Vivat Vita“, Kauno miesto poliklinikos Centro padalinys, viešoji įstaiga „Auki sveikas“, Kauno miesto poliklinika, Kalniečių šeimos klinika.
– Turbūt nujaučiate, kokie jūsų darbai buvo pastebėti ir įvertinti apdovanojimu? – „Laikinoji sostinė“ paklausė šiemet premiją pelniusios I.Bradulskienės.
– Darbai prasidėjo prieš trejus metus, kai atėjau dirbti į šią medicinos įstaigą. Užklupo pandemija, vadovavau mobiliajam punktui, vėliau vyko vakcinacija.
Dar nesibaigus pandemijai, Lietuvos pasienį užplūdo neteisėti migrantai, kartu su kolegomis važiavome dirbti į Kybartus, teikėme jiems būtiną pagalbą.
Kauno poliklinikos Šilainių padalinys sveikatos priežiūros paslaugas namuose teikia turbūt jau 12 metų. Kai 2018 metais susijungė visos Kauno poliklinikos, atsirado poreikis užtikrinti tokias paslaugas visiems poliklinikos pacientams. Taip sutapo, kad man prisijungus prie šios įstaigos kolektyvo prasidėjo labai sparti šios paslaugos plėtra.
– Kiek ši paslauga reikalinga pacientams?
– Paslauga labai reikalinga, bet didžiausia problema – per maži jos įkainiai. Turime pacientų, kurie gyvena tolokai nuo įstaigos ir net nuo Kauno, todėl juos pasiekti sudėtinga. Įstaigos nebus suinteresuotos plėsti paslaugų, jeigu pas pacientą jų darbuotojams teks vykti 30-40 kilometrų žinant, kad tokia kelionė nuostolinga.
Paslaugas siekiama plėsti, teikti jas naktimis ir savaitgaliais, todėl reikėtų daugiau personalo.
Šiuo metu padalinyje dirba 37 darbuotojai, tad ieškome papildymo. Galėtume priimti į darbą daugiau specialistų.
Pagalbą teikiame 1800 žmonių. Kai kuriuos pacientus užtenka aplankyti kartą per savaitę ar mėnesį, tačiau kartais turime užeiti net porą kartų per dieną.
Dažniausiai šiuos žmones prižiūrime iki mirties. Artimieji iš pradžių būna aktyvesni, tačiau kuo toliau, tuo mažiau skiria jiems dėmesio.
Žinoma, dažnai trūksta įgūdžių ir gebėjimų pasirūpinti sergančiuoju. Mes namuose mokome artimuosius, kaip lengviau apversti ligonį, kaip prižiūrėti odą, bet susiduriame su problema: namiškiai ne visada nori mokytis.
– Kokias paslaugas galite suteikti pacientams namuose ir kada žmogus gali jų tikėtis?
– Sveikatos apsaugos ministerija smarkiai praplėtė žmonių, galinčių gauti tokias paslaugas, gretas. Pakanka šeimos gydytojo įvertinto klausimyno ir, surinkus nustatytus balus, jis perduoda mūsų padaliniui informaciją apie pacientą, kuriam reikalinga pagalba.
Slaugytojų paslaugos apima visas intervencijas: jie atlieka infuzijos procedūras, keičia drenus, kateterius, stomas, parenka vaistus, perriša žaizdas.
Slaugytojo padėjėjas atsakingas už paciento higieną, kineziterapeutas – už žmogaus judėjimą. Pastarasis neatlieka masažo, tačiau rūpinasi mankšta, judėjimo pratimais. Kaskart nustatomas poreikis – nepakanka pasakyti, kad žmogus kažko nori.
Stengtis turi ir pats pacientas. Jeigu žmogus neturi motyvacijos, specialistui net nėra prasmės dirbti. Kineziterapeutas apmoko ligonį, jo artimuosius ir tuomet tik stebi, kaip vykdomi jo nurodymai.
– Kam dažniausiai prireikia tokių paslaugų?
– Dauguma – vyresni žmonės. Tačiau daugėja patyrusiųjų traumas, patekusiųjų į eismo įvykius. Su šiais darbingo amžiaus žmonėmis reikia smarkiai dirbti namuose ir grąžinti jiems prarastą sveikatą.
Mūsų pacientai – labai įvairūs, su įvairiomis patirtimis ir poreikiais, gyvenimo aplinkybėmis.
Ne visi gyvena gražiai ir tvarkingai.
Dažnokai tenka lipti per keturkojų išmatas, gintis nuo šunų, o paciento ieškoti tarp krūvos daiktų bei skudurų. Mūsų siūlymus pritaikyti pacientui gyvenamąją aplinką ne visi girdi.
Mus ir išveja, ir išplūsta. Psichologinio teroro bei spaudimo tikrai nemažėja – greičiau priešingai. Apmaudu, nes juk mes žmonėms darome paslaugą, o ne atvirkščiai.
Kita vertus, galime pasidžiaugti ir kitokiomis patirtimis. Kai žmogų prižiūri 5 ir daugiau metų, pasijunti ne tik jo draugu, bet ir šeimos nariu.
– Visuomenė sensta, ir turbūt ateityje tokių paslaugų poreikis tik didės?
– Nėra abejonių. Poreikis auga ir dar didės, nes senesnės populiacijos dalis didėja. Tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek savivaldybių vadovai turėtų numatyti ir užtikrinti reikiamą šias paslaugas teikiančių darbuotojų skaičių.
Pagal planuojama reformą stacionarių paslaugų apimtys turėtų mažėti. Viskas bus daroma paciento namuose, todėl reikės gerokai daugiau personalo.
