Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, trūksta antibakterinių vaistų, ypač tų, kurių veiklioji medžiaga yra amoksicilinas. Pagrindinė pastarojo vaisto trūkumo priežastis – stipriai padidėjęs šių antibakterinių vaistų poreikis, atsiradęs COVID-19 pandemijos metu, ir gamybos sutrikimai.
„Esant tokiai situacijai, visada ieškome geriausio sprendimo ir pacientui galime pasiūlyti alternatyvų preparatą su ta pačia veikliąja medžiaga, taip pat galime rekomenduoti kitą tos pačios paskirties vaistą arba informuoti pacientą apie galimybę įsigyti pageidaujamą preparatą kitose vaistinėse.
Kai yra žinoma, kad vaistinio preparato gamyba sutrikusi ir nežinomi logistinės grandinės atstatymo terminai, visada rekomenduojame pacientui grįžti į sveikatos priežiūros įstaigą, kad jam būtų išrašytas naujas receptas su kita veikliąja medžiaga, o tai gali padaryti tik gydytojas“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Ieškokite internete arba skambinkite
Turintiems galimybę vaistininkė taip pat rekomenduoja naudotis internetinėmis vaistinėmis ir nuotolinių vaistinių platforma e. sveikatos sistemoje – nuotoliniu būdu galima įsigyti ne tik nereceptinių, bet ir receptinių vaistų, o juos į namus pristato kurjeris.
„Šioje platformoje galima įsigyti paskirtų receptinių vaistų, palyginti jų kainas ir priemokų dydžius bei pasirinkti prekių pristatymo būdą. Mūsų vaistinės internetinėje vaistinėje taip pat galima pasitikrinti vaistų likučius“, – pabrėžia G. Tautkevičienė.
Nuotolinė vaistų prekybos paslauga buvo įgyvendinta tam, kad palengvintų kelią pacientams apsirūpinti būtinais gydytojo paskirtais vaistais neišeinant iš namų – tai itin svarbu ir patogu vyresniems gyventojams, sergantiems ir nenorintiems eiti į fizines vaistines bei neįgaliems asmenims, kurie dėl judėjimo negalios ar laikinų sveikatos sutrikimų negali patys nuvykti iki vaistinės.
„Neturint galimybės naudotis internetu, galima skambinti telefonu ir pasiteirauti, kurioje vaistinėje yra pacientui reikalingas preparatas bei pasikonsultuoti dėl galimos vaisto alternatyvos“, – teigia vaistininkė.
Nesidalinkite vaistais
Anot G. Tautkevičienės, dažniausiai jei žmogus dalijasi antibiotikais su artimaisiais, tai rodo, kad pats žmogus nesuvartojo jam reikalingo vaisto kiekio, kas gali lemti ligos atkrytį, kuriam suvaldyti reikės pakartotinai ir dar ilgiau vartoti antibiotikus.
„Jeigu dalijamasi likučiais, tai tikriausiai bus duodamos vos kelios tabletės, o toks antibiotikų kiekis bakterijos visiškai nepribaigia – tik sukelia bakterijų atsparumą tam antibiotikui. Tai reiškia, kad kitą kartą šio tipo antibiotikas gali nebepadėti, todėl pacientas susidurs su didele atkryčio ar antrinės infekcijos tikimybe“, – atkreipia dėmesį ji.
Vaistininkė taip pat pastebi, kad žmonės yra linkę dalintis vaistais – ne tik antibiotikais, bet ir vaistais nuo lėtinių ligų, tačiau noras padėti kitam ne visada gerai baigiasi.
„Lietuvoje yra labai gajus mitas, kad antibiotikas visada išspręs kamuojančias problemas. Pacientai ateina į vaistines prašyti antibiotikų dėl ilgai kamuojančio kosulio, mat jau buvo pas gydytoją, kuris jiems atsisakė skirti antibiotikų, nes kosulys nėra bakterinės kilmės, o antibiotikai veikia tik prieš bakterijas. Žinoma, vaistinėje antibiotikų be paskyrimo pacientai negauna, bet tuomet „gerieji“ giminaičiai ar kaimynai pasidalija savo turimais antibiotikais“, – aiškina G. Tautkevičienė.
Vartojant pasibaigusio galiojimo vaistus, didėja rizika pasireikšti šalutiniams poveikiams, alerginei reakcijai ar net apsinuodyti.
„Nors tabletė atrodo nepakitusi, tačiau jos viduje vyksta nemažai procesų, dėl kurių gali išsiskirti organizmui žalingos medžiagos. Negana to, pasibaigus vaisto galiojimo terminui, preparato veiksmingumas ženkliai sumažėja, jis gali ir visai nesuveikti – tik bereikalingai bus eikvojami inkstų ir kepenų resursai“, – akcentuoja vaistininkė.
Negrįžkime į laikus be antibiotikų
Per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina jiems atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą – kol vienos bakterijos žūva, atspariosios gali ir toliau augti bei daugintis, o tai reiškia, kad jos gali plisti ir sukelti įvairias infekcijas.
„Atsparios bakterijos išgyvena net ir veikiamos antibiotikų, jos toliau dauginasi, taip prailgindamos sirgimo laiką. Gydant antibiotikams atsparių bakterijų sukeltas infekcijas, gali kilti daugybė iššūkių: įprastai vartojami antibiotikai nebėra veiksmingi ir gydytojai turi parinkti kitus. Dėl to pacientų gydymas gali būti pradėtas per vėlai, gali kilti komplikacijų, o paprasčiausia infekcija baigtis mirtimi“, – sako G. Tautkevičienė.
Ji priduria, kad atsparios bakterijos gali sukelti daugybę įvairių infekcijų: šlapimo takų, odos, plaučių uždegimą, viduriavimą, kraujo užkrėtimą ir kt. Infekcijos vieta priklauso nuo bakterijos ir paciento būklės.
„Be antibiotikų grįžtume į laikus, kai daugelis šiandien puikiai žinomų procedūrų buvo neįmanomos, o žmonės mirdavo nuo plaučių uždegimo ar žaizdoje kilusios infekcijos.
Negana to, išplistų bakterijų sukeltos ligos, kurių nebebūtų galima išgydyti. Svarbiausia suprasti, kad už antibiotikų veiksmingumo išsaugojimą esame atsakingi mes visi. Tik tinkamas jų vartojimas gali padėti užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi bei užtikrinti, kad mūsų vaikai bei jų vaikai vis dar galėtų vartoti antibiotikus“, – reziumuoja vaistininkė.
