Prieš dešimtmemtį J.Ruolia patyrė priešinfarktinę būseną. Tuomet jam teko skubiai atlikti atvirą širdies operaciją. Paciento kailyje atsidūręs gydytojas prisipažino, kad ši operacija jį privertė susimąstyti, 2013 metų rudenį rašė „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
„Vyrai – tarsi stručiai. Jeigu turi kokių nors bėdų dėl sveikatos, slepia galvą smėlyje. Taip elgiausi ir aš“, – prieš dešimtmetį kalbėjo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Fizinės medicinos ir reabilitacijos centre besigydęs vyras.
2013 m. vieną sekmadienio popietę skindamas medetkų žiedus Ignalinos rajone, netoli savo sodybos, medikas pasijuto prastai.
Būdingų infarktą pranašaujančių ar pirmųjų jo požymių vilnietis nepajuto. Jam neskaudėjo kryžkaulio ar „po duobute“, skausmas neplito į kairę ranką, į apatinį žandikaulį, nemušė šaltas prakaitas.
Visą gyvenimą J.Ruolia buvo fiziškai stiprus – keldavo riedulius, avilius, prižiūrėdavo bites, mėgo žemės ūkio darbus.
Gamtos prieglobstyje jis pailsėdavo ir trumpam pamiršdavo savo ligonius.
Kai pilnaviduriai medetkų žiedai ėmė svirti žemyn, vyras sunerimo, kad nužydės ir prapuls. Daugeliui pacientų tai – puikus vaistas.
Trys valandos skinant medetkas neprailgo, bet kai stipriai surakino krūtinę ir ėmė trūkti oro, J.Ruolia apsidairė, kad nėra ko kviesti į pagalbą – sodyboje jis buvo likęs vienas.
Paskambinęs vienam savo draugui medikas išgirdo patarimą: „Gerk vandens ir kuo greičiau pas gydytoją.“
Išgėrus vandens pasidarė lengviau. Šiek tiek pailsėjęs vyras toliau tęsė darbą. O dabar taip nebesielgtų.
„Ačiū Dievui, tikrasis infarktas man neįvyko, tebuvo spazmai, artimi infarktui“, – prisipažino J.Ruolia.
Jau prieš 12 metų jis buvo įspėtas, kad viena širdies kraujagyslė yra pažeista, nepraleidžia širdies raumeniui reikalingo kraujo kiekio. Tai – studijų metais persirgto reumato pasekmės.
Dėl šios priežasties J.Ruolia buvo atsidūręs medikų rankose. Invazinės kardiologijos specialistai kiek galėjo, tąsyk mechaniškai praplėtė reumato pažeistą kraujagyslę.
Nors kirbėjo mintis, kad reikia sutvarkyti šią kraujagyslę, gydytojas ilgai niekuo nesiskundė.
Kai sugrįžo iš sodybos į Vilnių, buvo neramu. Vakare dar išgėrė vaistų nuo kraujospūdžio ir tabletę aspirino.
Kitą dieną, pirmadienį, elektrokardiograma ir širdies ultragarso tyrimas nerodė nieko bloga, visi tyrimų rodikliai buvo normalūs. Tačiau kardiologai žino apie tokią apgaulingą būseną.
„Tokių neva kietų vyrukų kaip aš – daug. O širdis – apgavikė. Moku skaityti kardiogramą, žvilgtelėjau ir pamačiau – požymių, kad širdies raumuo yra negavęs kraujo, yra, bet tai – senos bėdos“, – pasakojo pašnekovas.
J.Ruolia tąsyk neįvertino infarkto rizikos dėl dar vienos priežasties.
Jau savaitę vyras vartojo vieną augalinį preparatą, taip pat aspiriną, nes keldamas sunkų akmenį griuvo ir susižeidė kojos sausgyslę. Šiuos preparatus gydytojas gėrė norėdamas išvengti krešulio.
Tačiau atlikus koronografiją – tyrimą, kai į kraujagysles suleidžiama kontrastinio preparato, o jų būklę rodo rentgeno aparatas, gydytojas buvo iškart paguldytas į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas.
Dar po dienos atlikus širdies zondavimą medikams neliko abejonių – kadaise streikavusi širdies kraujagyslė buvo beveik užakusi.
Jos buvo neįmanoma išplėsti metaliniu tinkleliu, todėl prireikė operacijos, kai atveriama krūtinės ląsta. Sudėtinga operacija buvo sėkminga.
„Ką chirurgas darė su ta beveik užakusia kraujagysle, kaip sukūrė papildomą širdies kraujotaką, pradėsiu gilintis tada, kai pasveiksiu. Žinau tik tiek, kad ir milimetras lemia paciento ateitį“, – aiškino J.Ruolia.
– Daugelis žmonių, nors ir žino, kad turi reguliariai tikrintis sveikatą, mano: „Man taip nebus.“ Ką tokiu atveju turėtų daryti šeimos gydytojas? – paklausiau J.Ruolios.
– Lengva sakyti kitam: „Saugok save“, kur kas sunkiau save saugoti, kai viską žinai. Bet vis nespėji.
Jei apimtas puikybės pacientas tikina, kad jam nieko nėra, niekuo nesiskundžia, tada rankas nuleidžia ir šeimos gydytojas.
Aš taip pat užmiršau, kad turiu nuolat tikrintis širdį, o mano šeimos gydytoja nebuvo atkakli ir principinga.
Kadangi nesu pavyzdingas pacientas, o šeimos gydytoja su manimi elgėsi per švelniai, nieko gero neišėjo.
Tokiu atveju, manau, reikėtų pasiūlyti pacientui pasirašyti, kad jis atsisako kardiologo konsultacijos.
Tada ligos istorijoje atsirastų įrašas: „Siunčiau pas kardiologą, bet pacientas nesutiko.“
Negalima kaip stručiui slėpti galvos smėlyje ir apsimesti, esą viskas gerai – jei bent kartą buvo atsiradusi širdies kraujagyslių problema, vadinasi, yra padidėjusi infarkto rizika.
– Yra įvairios literatūros apie tai, kad ištikus komai ar rimtam pavojui žmogus mato tunelį. Ar jums taip atsitiko?
– Prieš operaciją taip pat svarsčiau, ar matysiu tunelį. O kai atsibudau, negalėjau prisiminti, buvau tunelyje ar ne. Pramerkiau akis, žiūriu, džiaugiasi kolegos, namiškiai.
O trečią parą po operacijos kažkas ėmė streikuoti, pasidarė bloga, lyg būtų trūkusi širdies kraujagyslė. Tuomet buvau kardiologinėje reanimacijoje – greta manęs stovėjo duktė Rūta.
Ėmė spausti krūtinę, pakviečiau gydytoją, atliko ne vieną tyrimą, aš gulėjau lyg apdujęs.
Staiga matau – eina pro šalį balta skarele apsigobusi mano motina, graži ir jauna, ir nemato manęs.
Vėliau pasirodė tėvas, tik gražesniu kostiumu, nei mes jį palaidojome. Jis taip pat praėjo pro mane.
Atsibudęs dukteriai papasakojau, ką mačiau. Po tokios akistatos su mirusiais tėvais dar kartą įsitikinau, kad yra gyvenimas po to. Aš tuo niekada neabejojau, o šįkart supratau, kad ten manęs dar niekas nelaukia.
Aš turiu padėkoti savo sielai, kad ji manęs neapleido.
Infarktas, insultas, vėžys ar kiti negrįžtami pakitimai organizme – tai sielos išėjimo iš kūno programa. Todėl kiekvienas žmogus privalo pagarbiai elgtis su savo siela. Tokio elgesio moko Rytų medicina.
– Kokių mitybos principų būtina laikytis, kad greičiau atsigautų širdis?
– Esu ne tik gydytojas, patariantis onkologiniams ligoniams. Esu Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų komiteto pirmininkas, todėl šis klausimas – kaip tik man.
Šviežios salotos, lapinės daržovės – sveikstant po operacijos šių maisto produktų vertė yra neįkainojama.
Bet, gerbiamieji, vienu metu reikia valgyti vieną, o ne dvi porcijas.
Mitybos įpročiai gali padėti atitolinti aterosklerozę. Viduržemio jūros regiono gyventojai nuo seno vartoja daug šviežio alyvuogių aliejaus.
Šiame regione sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis mažesnis nei Šiaurės Europoje.
Dar mažiau nuo infarkto ir insulto kenčia Vietnamo, Kambodžos, Tailando gyventojai.
– Ar pritariate minčiai, kad reikėtų mažiau valgyti mėsos?
– Jei palygintume, kiek mėsos suvalgo Azijos gyventojai ir europiečiai ar amerikiečiai, paaiškėtų, kad pirmieji suvalgo penkis kartus mažiau. Riebi mėsa – blogojo cholesterolio šaltinis.
Užpernai buvau tarptautinėje konferencijoje Hošimine (Vietname). Mane sukrėtė pristatyti vieno tyrimo rezultatai.
Į nedidelį karbonado gabalėlį, prilygstantį kąsniui, buvo įmontuota kamera.
Mokslininkai fiksavo, kaip jis virškinamas žmogaus žarnyne. Iš pradžių kąsnis pateko į skrandį, vėliau – į dvylikapirštę žarną. Išsiskyrus kasos fermentams, buvo apvirškintas tik vienas penktadalis karbonado gabalėlio.
O atėjus bakterijų eilei, jos sugebėjo suskaidyti tik tą mėsos paviršių, kuris buvo paveiktas fermentų.
Didžiąją kąsnio dalį puolė bakterijos, sukeliančios puvimą.
Puvimo bakterijos išskyrė daug medžiagų, kurios gali pabloginti žmogaus savijautą – nuo to jaučiamas sunkumas, pilvo pūtimas ir raižymas.
Gerai nesukramčius mėsos blogėja virškinimas, susidaro ištisos kolonijos puvimo bakterijų. Tokiu atveju gali užklupti ne viena, o kelios ligos.
Todėl labai svarbi valgymo kultūra – kaip mes kramtome maistą, kiek ilgai, ką su kuo deriname.
– Kada galėsite sodyboje grėbti lapus, imtis kitų ūkinių darbų?
– Širdis taip pat turi priprasti prie naujos kraujotakos, kuri buvo suformuota. Todėl prie fizinio krūvio pratinuosi pamažu.
Man negalima sunkiai kelti, nešti sunkių daiktų, privalau liautis vaidinti, kad esu nepakeičiamas.
Krūtinės ląsta suaugs tik po pusmečio, nes kremzlės prastai auga.
Keli požymiai, rodantys, kad jūsų širdis negaluoja
Ne kiekvienas žmogus, patyręs infarktą, jaučia skausmą krūtinėje arba kitus požymius. Kokie yra dažniausi ženklai, kad širdžiai trūksta deguonies?
Padidėjęs prakaitavimas. Kai širdžiai trūksta deguonies, žmogus ima prakaituoti daugiau nei paprastai. Prakaitas srūva net tuomet, kai žmogus guli, neužsiima jokia fizine veikla. Kadangi širdžiai tampa sunku pumpuoti kraują per užsikimšusias arterijas, išskirdamas prakaitą organizmas vėsina kūną, kuris patiria papildomą krūvį.
Nuovargis ir dusulys. Nuovargis, oro trūkumas, dusulys, apsunkintas kvėpavimas, net ir nedidelio fizinio krūvio netoleravimas – tai rodo, kad jūsų širdis negaluoja.
Virškinimo sutrikimai, pykinimas ir vėmimas. Neretai prieš infarktą žmogus pajunta virškinimo sutrikimus, jį pykina, jis vemia.
Spaudimas krūtinės srityje. Neretai žmogus prieš infarktą jaučia ne skausmą, o sunkumą, įtampą, spaudimą krūtinės ląstos širdyje. Tokį jausmą sukelia užsikimšusios širdies arterijos.
Neįprasti skausmai visame kūne. Apie infarktą taip pat praneša neįprastas skausmas pečių, nugaros, gerklės, apatinio žandikaulio srityse.
Jeigu įtariate, kad jus ištiko širdies smūgis, skambinkite ar paprašykite aplinkinių paskambinti greitajai pagalbai. Prisėskite arba atsigulkite. Jei turite, palaikykite po liežuviu nitroglicerino tabletę.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas 2013 m. spalio 13 d.
