Žalos mažinimas padeda asmenims, kurie nenori ar negali atsisakyti vartoti narkotikus, sumažinti jų rizikingą elgseną. Apie žalos mažinimo svarbą ir šios veiklos specifiką kalbamės su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) laikinąja direktore Gražina Belian.
– Ar Lietuvoje pastebimas narkotikų žalos mažinimo paslaugų poreikis?
– Taip, jį grindžia esama šalies statistika: Paskutiniai tyrimai parodė, kad Lietuvoje švirkščiamųjų narkotikų vartotojų (ŠNV) skaičius yra didesnis už Europos šalių vidurkį – skaičiuojama apie 4,4–5,3 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, tenkančių 1 000 15–64 m. amžiaus gyventojų.
Žalos mažinimo paslaugomis siekiama sukurti palankias sąlygas narkotikus vartojantiems asmenims įgyvendinti teisę į sveikatą ir sumažinti sveikatos, socialines ir ekonomines narkotikų vartojimo pasekmes vartotojams, bendruomenėms ir visuomenei.
Žalos mažinimas jungia ŠNV su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigomis. Tai padeda mažinti rizikingą elgseną, susijusią su narkotikų vartojimu, infekcinių ligų plitimą, perdozavimo atvejų skaičių.
– Kokios narkotikų žalos mažinimo priemonės taikomos mūsų šalyje?
– Žemo slenksčio paslaugų teikimą Lietuvoje reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas.
Šios paslaugos apima adatų bei švirkštų keitimą ir dalijimą, saugesnio narkotikų vartojimo priemonių dalijimą, prezervatyvų ir/ar lubrikantų dalijimą, tvarsliavos ir dezinfekcijos priemonių dalijimą, konsultavimą ir informavimą, tarpininkavimą, motyvacinės pagalbos teikimą, asmens higienos paslaugas, naloksono rinkinių išdavimą, atrankinių greitųjų ŽIV, hepatitų B ir C, sifilio tyrimų ir kitų atrankinių greitųjų testų atlikimą, savikontrolės ŽIV testų ir kitų užkrečiamųjų ligų savikontrolės testų dalijimą, kitas paslaugas.
2022 m. Lietuvoje žemo slenksčio paslaugos buvo teikiamos 9 Lietuvos savivaldybėse (Vilniaus, Ukmergės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Mažeikių ir Visagino).
Švirkštų ir adatų išdavimas ir (ar) keitimas – viena iš pagrindinių paslaugų, teikiamų žemo slenksčio kabinetuose (ŽSK), kuri padeda kontroliuoti per kraują perduodamų ligų, tokių kaip ŽIV, virusinių hepatitų, plitimą.
Pastaruosius keletą metų išdalijamų švirkštų skaičius, bet jis yra nepakankamas: ŠNV Lietuvoje per metus vidutiniškai gauna iki 30 švirkštų. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad iki 2020 m. vienam klientui per metus turėjo būti išduodama bent 200 švirkštų, o iki 2030 m. svarbu pasiekti 300 švirkštų vienam asmeniui per metus išdavimą.
Taigi, Lietuva stipriai atsilieka.
– Galbūt numanoma, kokios priežastys tai lemia?
– Nacionalinėje Darbotvarkėje pažymima, kad Lietuvoje trūksta integruotos sistemos, kuri narkotikų vartotojams užtikrintų tarpininkavimo paslaugų teikimą ir atvejo vadybos taikymą.
Tokia sistema galėtų sujungti LAVĮ, ŽSK, gydymo, socialines paslaugas teikiančias įstaigas. Svarbu užtikrinti visas būtinas palankias veiklos sąlygas teikti tokias žalos mažinimo paslaugas (ŽSK, LAVĮ, kitoms įstaigoms, turinčioms dažnesnius kontaktus su probleminiais narkotikų vartotojais), kurios atitiktų PSO, UNODC, UNAIDS veiksmingos aprėpties, paslaugų spektro ir kokybės sąlygas.
Iki šiol trūksta tikslingos ir platesnės diskusijos žalos mažinimo klausimais su savivaldybių tarybomis, kad būtų užtikrintas reikiamas decentralizuotas atsakas į atskiras savivaldybių su narkotikų vartojimu susijusias problemas. Viliuosi, kad naujai išrinktos savivaldybių tarybos rimčiau pažvelgs į šias sistemos žaizdas.
Siekiant mažinti žalą dėl infekcijų plitimo tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų tikslinga plėtoti mobiliąsias paslaugas ar steigti švirkštų ir adatų išdavimo ir surinkimo aparatus, ypač teritorijose, kuriose narkotikų prekyba išsisklaidžiusi ir yra apsunkintas kontaktas su narkotikų vartotojais.
– Jau užsiminėte, jog ŽSK paslaugos svarbios valdant infekcinių ligų, įskaitant ŽIV, plitimą. Kokia situacija?
– Šiame veiklos bare taip pat yra problemų. Atrankinių testų dėl ŽIV infekcijos aprėptys tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų, žemo slenksčio paslaugų gavėjų Lietuvoje nėra pakankamos – 2022 m. tyrimus dėl ŽIV atliko 9 žemo slenksčio paslaugų kabinetai iš 11 esančių.
Juose 2022 m. atlikti 5 075 atrankiniai greitieji ŽIV testai. Stebint duomenis ilguoju laikotarpiu, matyti, kad atliekamų ŽIV testų skaičiai nepastovūs 2021 m. atlikti 3 837 atrankiniai greitieji ŽIV testai, 2020 m. – 2 852, 2019 m. – 5 545, 2018 m. – 3 244, 2017 m. – 3 569, 2016 m. – 6 316, 2015 m. – 5 981.Nuo 2022 m. ŽSK veikla pradėta vykdyti ir Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) administruojamomis valstybės biudžeto lėšomis Tikėtina, kad tai padės užtikrinti nuoseklią ir nepertraukiamą veiklą bei paslaugų plėtojimą.
Lietuvoje atliekamų rutininių tyrimų dėl ŽIV struktūroje atrankiniai ŽIV tyrimai tarp narkotikus vartojančių asmenų sudaro apie procentą nuo visų atliktų tyrimų ir nors tikėtina, kad realus tyrimų skaičius yra didesnis, tokia tyrimų aprėptis yra nepakankama. Esamas ŽIV ištyrimo teisinis reglamentavimas galėtų būti patobulintas plačiau detalizuojant testavimo tvarkas didžiausios rizikos užsikrėsti ŽIV ir kitomis infekcijomis grupėms per tikslines programas, įskaitant ir sveikatos draudimo neturintiems asmenims.
PSO, UNAIDS, UNODC, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja sudaryti galimybes teikti ŽIV testavimo paslaugas asmenims, neturintiems medicininio išsilavinimo, siekiant geresnio ŽIV testavimo prieinamumo.
Beje, ŽIV nėra vienintelė dėmesio verta infekcija. Itin mažos tyrimų dėl virusinio hepatito C (VHC) aprėptys tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų nesudaro galimybės nustatyti tikrojo infekcijos paplitimo ir atitinkamai planuoti galimų prevencijos priemonių.
Su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusių infekcijų paplitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų 2019 m. tyrimo duomenimis, antikūnų prieš VHC paplitimas tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų siekė net 85,9 proc.
Jungtinės Tautos, PSO rekomenduoja, kad VHC nustatymas tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų patektų į žalos mažinimo paslaugų paketą, tačiau Lietuvoje galiojantys teisės aktai nenumato galimybės ŽSK, kurie neturi asmens sveikatos priežiūros paslaugų licencijos ar sutarties su ASPĮ, atlikti atrankinių greitųjų testų dėl VHC ir kitų infekcijų.
– Ne paslaptis, kad narkotikai kelia tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei. Kas daroma, kad mirčių dėl perdozavimo būtų išvengta?
– Norėčiau pradėti nuo statistikos. 2015–2016 m. Lietuva buvo viena iš penkių pirmaujančių ES šalių pagal mirčių nuo narkotikų perdozavimo skaičių ir ES vidurkį viršijo 2–2,5 karto.
Higienos instituto duomenimis, per pastaruosius septynerius metus mirčių nuo perdozavimo skaičius sumažėjo 46 proc. Antai, 2015 m. nustatyta 115 mirties dėl narkotikų vartojimo atvejų, o 2021 m. fiksuotos 62 mirtys, kurių tiesioginė priežastis buvo narkotikų vartojimas.
Analizuojant priežastis, lėmusias mirčių nuo perdozavimo atvejų skaičiaus sumažėjimą, darytina prielaida, kad tam įtakos turėjo naloksono prieinamumas. Vadovaujantis PSO rekomendacijomis, opioidų antagonistai turi būti lengvai prieinami visiems asmenims, kurie, labai tikėtina, gali tapti opioidų perdozavimo liudininkais. Opioidų antagonistų išdavimo programos veikia daugiau nei dešimtyje Europos šalių.
Lietuvoje nuo 2017 m. šią programą vykdo RPLC. Per metus opioidų antagonistai buvo išduoti 200 asmenų. Nuo 2018 m. naloksono programa pradėta įgyvendinti Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio filialuose, 2019 m. išdalyta 883 naloksono rinkinių.
Naloksonas Lietuvoje dalijamas įgyvendinant ir NTAKD bandomajį projektą, kuris pradėtas vykdyti Kauno, Alytaus ir Klaipėdos ŽSK, o nuo 2020 m. Vilniaus ŽSK. Bendrai išduodamų naloksono rinkinių skaičius Lietuvoje 2021 m. siekė 1755.Su narkotikų vartojimu susijusios mirtys yra aktuali problema tarp asmenų, išėjusių iš LAVĮ. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. buvo įteisinta galimybė naloksono preparatais aprūpinti LAVĮ paliekančius asmenis.
Siekiant ir toliau mažinti perdozavimo atvejus, reikėtų ne tik nagrinėti ir įgyvendinti galimybes naudoti opioidų antagonistą naloksoną, bet ir reaguoti į opioidų perdozavimo atvejus, vykdyti intervencijas jų perdozavimo atvejais, plėtoti su narkotikų vartojimu susijusias paslaugas, svarstyti galimybes taikyti naujas, PSO rekomenduojamas priemones.
– Kokios narkotikų žalos mažinimo priemonės galimos pasilinksminimo vietose?
– Narkotikų vartojimo paplitimas tarp pasilinksminimo vietų lankytojų yra apie 6 kartus didesnis, palyginti su narkotikų vartojimo paplitimu bendrojoje populiacijoje. Lietuvoje 2022 m. atlikto Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp Lietuvos pasilinksminimo vietų lankytojų tyrimo duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių narkotikus bent kartą vartojo 21,9 proc. pasilinksminimo vietų lankytojų.
Europos ir kitose šalyse organizuojant pramogas pasitelkiamos įvairios priemonės, mažinančios riziką lankytojų sveikatai ir saugumui: mokymai darbuotojams, lankytojų konsultavimas, skubios ir emocinės pagalbos teikimas, narkotikų sudėties tikrinimas (angl. drug checking) ir kt. Narkotikų sudėties tikrinimas leidžia nustatyti vartojamų medžiagų cheminę sudėtį, suteikti konsultaciją ar atlikti intervenciją.
Tai taip pat padeda nustatyti medžiagos grynumą, parodo, ar medžiagoje nėra priemaišų. Kai kuriose šalyse narkotikų sudėties tikrinimas yra sudedamoji valstybinės ankstyvojo perspėjimo sistemos dėl NPS identifikavimo dalis. Iš viso toks testavimas vykdomas 10 Europos šalių (Nyderlandų Karalystėje, Austrijos Respublikoje, Ispanijos Karalystėje, Portugalijos Respublikoje, Prancūzijos Respublikoje, Belgijos Karalystėje, Šveicarijos Konfederacijoje ir kt.).
Lietuvoje kai kurių priemonių taikymas dar tik pradedamas, yra fragmentiškas, tikslinga įvertinti jų plėtros galimybes ir tam sutelkti reikalingas valstybės, pramogas organizuojančių asmenų, šioje srityje veikiančių NVO bendras pastangas.
– Viena pažeidžiamų visuomenės grupių – esami ir buvę kaliniai. Ko gero, čia kyla specifinių iššūkių?
– Kalėjimų departamento duomenimis, 2021 m. gruodžio 31 d. LAVĮ buvo 719 asmenų, kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotikus.
Asmenų, kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, 2021 m. gruodžio 31 d. LAVĮ buvo 285 (2019 m. – 542 atvejai). LAVĮ esantys asmenys, kurie gydosi ŽIV ir kitas infekcines ligas, dalyvauja pakaitinio gydymo programoje, prieš išeinant į laisvę medicinos personalo yra informuojami apie būtinybę laisvėje savarankiškai kreiptis į ASPĮ ir tęsti gydymą.
Deja, kiek išleistų iš LAVĮ asmenų laisvėje tęsė gydymą, duomenų neturima, nes nėra sisteminio nukreipimo į ASPĮ ar socialinių paslaugų įstaigas. Šiuo metu socialiniai darbuotojai, dirbantys LAVĮ, informaciją apie asmens poreikius socialinėms paslaugoms perduoda savivaldybei, į kurios teritoriją asmuo grįžta, ir tik tais atvejais, kai tokius poreikius pavyksta identifikuoti.
Ištyrimo dėl ŽIV infekcijos mastas Lietuvos LAVĮ išlieka didelis ir siekia iki 94 proc., tačiau dėl finansavimo trūkumo LAVĮ tyrimų dėl VHC mastas yra nepakankamas ir turėtų būti didinamas, nes veiksmingi gydymo nuo VHC rezultatai eliminuoja viruso perdavimo galimybę.
Siekiant sumažinti infekcinių ligų perdavimo riziką, 14 Europos šalių yra laisvai prieinami prezervatyvai visiems LAVĮ esantiems asmenims. Lietuvos LAVĮ prezervatyvai yra dalijami pasimatymų metu ir juos galima įsigyti LAVĮ parduotuvėse.
