Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, šių renginių tikslas yra informuoti apie širdies ligas ir jų prevenciją kuo didesnę šalies gyventojų dalį.
„Kaip ir bet kurios ligos gydyme, dažnai raktas į sėkmę yra paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, todėl aktyviai kviečiu gyventojus pasidomėti širdies veikla ir ligos požymiais, kad galėtų laikų atpažinti sindromus.
Maža to, nuo gegužės 1 d. plečiamos prevencijos programos – daugiau jaunesnio amžiaus gyventojų galės neatlygintinai pasitikrinti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tereikia skirti tam laiko ir apsilankyti gydymo įstaigoje (...)“, – sako A. Dulkys.
Renginių sąrašą rasite čia.
Pasaulyje širdies nepakankamumu serga maždaug 64 mln. žmonių, Lietuvoje – daugiau nei 130 tūkst. Pasak sveikatos priežiūros specialistų, širdies nepakankamumas gresia vienam iš penkių keturiasdešimtmetį peržengusių žmonių, o per penkerius metus po diagnozės nustatymo miršta pusė pacientų.
Tuo metu Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė, gydytoja kardiologė prof. dr. Diana Žaliaduonytė teigia, kad pagrindiniai širdies nepakankamumo požymiai atsiranda dėl sumažėjusios kraujo tėkmės organizme ir skysčių susikaupimo, arba širdies perkrovos. Apie ligą gali signalizuoti dusulys, silpnumas, aukštas arba žemas pulsas, poreikis įkvėpti viduryje sakinio, kojų tinimas ir kiti simptomai.
„Apie 80 proc. žmonių pagalbos kreipiasi tada, kai jau stiprūs širdies nepakankamumo simptomai, tuomet kviečiamasi Greitąją medicinos pagalbą ir vykstama į ligoninę arba ieškoma būdų, kaip palengvinti dusulį, silpnumą, edemas ir kitus širdies nepakankamumo simptomus ambulatoriškai.
Mūsų tikslas turėtų būti nustatyti širdies nepakankamumą dar tuomet, kai simptomai nepasireiškę, bet jau yra struktūrinis širdies pažeidimas, dėl kurio gali išsivystyti širdies nepakankamumas“, – sako prof. dr. D. Žaliaduonytė.
„Norėtume sulaukti pacientų, kol jų širdies nepakankamumas yra B stadijos, tai yra, dar neatsiradę šiai ligai būdingų simptomų. Pirmasis vizitas turėtų būti pas šeimos gydytoją, kuris šiandien turi daugiau instrumentų – nuo sausio, įtaręs pacientui širdies nepakankamumą, jis gali skirti nemokamą natrio uretinio peptido tyrimą (NT-pro-BNP) ir siųsti pacientą pas kardiologą“, – pažymi ji.
SAM primena, kad rizikos grupei priklausantys gyventojai gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti sveikatą pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, kuri yra nemokama Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims.
Nuo gegužės 1 d. pasikeitė šios programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas.
Anksčiau širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje galėjo dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Kaip pažymi ministerija, dabar tikslinės populiacijos amžiaus ribos plečiamos ir nuo šiol programoje dalyvauti galės 40–60 metų (imtinai) vyrai ir moterys. Jeigu pacientas nepatenka į šią amžiaus grupę, bet jaučia simptomus – vis vien reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins paciento sveikatos būklę ir prireikus atliks būtinus tyrimus.
