Medikė LSMU Kauno ligoninės koridoriais vaikšto jau 20 metų. Ji puikiai pamena pirmąsias dienas širdžiai mielame darbe.
„Pasiūlymas buvo netikėtas. Aš norėjau dar savaitę palūkėti, bet manęs paprašė į darbą ateiti jau rytoj“, – staigų karjeros posūkį prisiminusi nusijuokia I.Eidietienė.
„Įsuko mane į tą ritmą. Darbu džiaugiuosi iki pat šios dienos. Nesigailiu pasirinkimu“, – patikina moteris.
Pernai kauniečiai I.Eidietienę išrinko nuoširdžiausia miesto gydytoja. Galbūt dėl to, kad medikei miela bendrauti su vaikais ir jų tėveliais?
„Vaikų šypsenos atperka visus vargus“, – sako I.Eidietienė.
Gydytoja dažniausiai susiduria su mažaisiais pacientais. Medikė džiaugėsi, kad noras bendrauti ypač praverčia gydant vaikus. Jie juk nesidžiaugia vizitu pas gydytoją, ypač jei tenka ateiti, pavyzdžiui, su skaudančia ausimi.
„Malonu, nes vaikams gali padėti, jie greitai pasveiksta. Matai grįžtamąjį ryšį, kai džiaugiasi ne tik geriau pasijutęs vaikas, bet ir jo tėveliai“, – paaiškina I.Eidietienė.
„Man smagiausia, kai vaikas nusišypso. Supranti, kad tikrai pavyko rasti bendrą kalbą su pacientu“, – priduria gydytoja.
Metė chemiją, nes trūko bendravimo
Gana dažna I. Eidietienės profesinės kasdienybės dalis – adenoiditų, anksčiau vadintų polipų, šalinimas iš nosies. Šią operaciją, dargi be narkozės, jai pačiai teko patirti ankstyvoje vaikystėje, būnant vos trejų metų amžiaus.
„Dažnai kankino sloga, ausų uždegimas, todėl buvo paskirta adenoidų operacija Biržų, kur esu užaugusi, ligoninėje. Tada buvau trejų metų amžiaus, bet gerai atsimenu tą įvykį, – pasakoja I. Eidietienė. – Aišku, operacija nedžiugino, labai šaukiau, bet vėliau vaikystėje ši patirtis ne tik neatbaidė nuo medicinos, bet kaip tik kėlė susidomėjimą, mėgau žaisti gydytoja.“
Tiesa, baltą chalatą pasirinkusios moters tėvai su medicina susiję nebuvo – tėtis dirbo darbų vykdytoju melioracijoje, mama geodezininke Biržų miesto savivaldybėje.
Vėliau mokykloje mergaitė išbandė daug įvairių veiklų: lankė tautinius šokius, lengvąją atletiką, dalyvavo Dainų šventėse, ją sudomino ir savanorystė, tad lankydavo vienišus senelius.
Vyresnėse klasėse būsimą gydytoją sužavėjo chemijos mokytoja, kuri mokėjo patraukliai pateikti šį mokslą. Todėl po mokyklos atvykusi į Kauną mergina pasirinko chemikės specialybę Kauno technologijos universitete (tuo metu Kauno politechnikos institutas).
„Visgi greitai supratau, kad man reikia bendravimo su žmonėmis, ko tikrai daug nebūtų dirbant gamyboje ar laboratorijose, todėl jau kitais metais įstojau į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą“, – kalbėjo I. Eidietienė.
„Neturėjau aiškaus noro – patiko ir terapija ir chirurgija. Galbūt todėl paskutinis paskaitų ciklas skirtas otorinolaringologijai patiko labiausiai, nes čia susipina šie du dalykai, vienais atvejais užtenka terapinio gydymo, kitais prireikia chirurginės intervencijos“, – sakė medikė.
Rezidentūroje, kai reikėjo pasirinkti kryptį, jai abejonių nekilo – rinkosi otorinolaringologiją. Nuo savo kelio medicinoje pradžios ji daugiausiai darbuojasi su vaikais. „Su jais reikia kiek kitokio bendravimo, mokėjimo prieiti, pakalbėti. Kai užsimezga ryšys, lengviau įveikti paciento stresą“, – aiškino I. Eidietienė.
Suprantama, kad būna ir situacijų, kai švelnūs žodžiai nepadeda. „Pamenu, man dar būnant rezidentūroje atvežė mergaitę, kurios pusė ausies karojo po šuns įkandimo ir ją reikėjo prisiūti. Mergaitė tiek buvo įsibaiminusi, kad atvežus į operacinę iš jos pabėgo ir reikėjo ją gaudyti po ligoninę. Viskas baigėsi gerai, po anestezijos mergaitei susiuvome ausį“, – dalijosi prisiminimais gydytoja.
Sūnūs medicinos nesirinko
Medikė pabrėžia, kad beveik nė vienas vaikas neužauga nesusirgęs ausų uždegimu.
„Prieš tai mažylis karščiuoja, užkimsta. Dažnu atveju šeimos gydytojai skiria antibiotikus neišsiaiškinus tikros priežasties ir ausies uždegimo, otito, sukėlėjo. Net 30 proc. to priežastis būna virusai, kurių antibiotikais negydomi. Siūlau būtinai siųsti pas infektologą, o šis nustatęs tikrą tikslią priežastį nukreips pas konkretų specialistą. Jei uždegimas bakterinės kilmės ir skiriami antibiotikai, būtina sąlyga vaikams iki 3 metų amžiaus juos vartoti ne mažiau kaip 10 dienų, o vyresniems – 5“, – pataria I. Eidietienė.
Kitas neretas negalavimas, kurį dažnai gydo otorinolaringologai – refliuksas. Jis klastingas tuo, kad vaikas naktimis kosti, neišsimiega, o priežastis nėra aiški. LOR specialistai padeda šią problemą diagnozuoti be nemalonios endoskopijos procedūros, kai ryjamas zondas.
„Pavasariais padaugėja alergijų, o jos sukelia reakcijas nosyje, gerklėje, todėl tai irgi LOR gydytojų sritis. LSMU Kauno ligoninėje Vaikų konsultacinėje poliklinikoje diagnozuojame, kokia alergijos kilmė, skiriame medikamentus“, – pasakojo I. Eidietienė.
Gydytoja mano, kad darbe su vaikais jai daug padėjo motinystė. Moteris turi du sūnus ir dukrą. Vyresnėliai mamos pėdomis nepasekė. 28 metų Tautvydas informacinių technologijų specialistas, 20-ies Adomas studijuoja Kauno technikos kolegijoje.
15-metė Barbora mokosi LSMU gimnazijoje. „Taigi, jei kas nors iš vaikų ir bus gydytoja, tai jau tik ji“, – šypsosi I. Eidietienė.
