Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), 15–16 mėnesių kūdikių skiepijimo rodikliai yra per maži 9 iš 10 Lietuvos apskričių – net šešiose Kauno apskrities savivaldybėse, penkiose Vilniaus ir Klaipėdos, kitur tokių savivaldybių po vieną arba dvi.
Nedžiugina ir 7 metų vaikų skiepijimo rodikliai. Jie per maži 8 iš 10 Lietuvos apskričių: blogiausia situacija trijų didžiųjų šalies miestų apskrityse.
Mažiausiai besiskiepijančių savivaldybių specialistai sunerimę, tačiau nenustebę. Sako, priešiškumą skiepams stebintys socialinėje erdvėje, o užkirsti tam kelią gali tik tinkamas švietimas.
Kaltina antivakserius
Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovas Arnas Juškys portalui lrytas.lt sakė, kad sunku įvardyti priežastis, kodėl vaikai skiepijami rečiau. Pasak mediko, vaikų profilaktikos apžiūrų vizitai ir šeimos gydytojo bendravimo su pacientu dažnis nėra sumažėjęs.
„Galbūt veikia stereotipai. Manau, labiau dirba antra medalio pusė – šiuo atveju antivakserių forumai. Jie stipriau suinteresuoti skleisti dezinformaciją arba mokslo realybės neatitinkančią informaciją.
Koronaviruso epidemija labai stipriai išryškino antivakserių judėjimą, ir galimybę pasakyti, kad mano vaikui kažkokia patologija susiformavo dėl skiepų poveikio. Jei daugės tokių nuomonių ir pasisakymų, nesiskiepijančių skaičiai keisis mums nenaudinga linkme“, – įsitikinęs A.Juškys.
Dėl didelio šeimos gydytojų krūvio konkretesnių priemonių, užsiėmimo atskira profilaktika ar pranešimais, Kretingos savivaldybėje imtis nežadama. Tačiau A.Juškys užtikrino, kad gydytojai tęs švietėjišką veiklą.
Beje, gydytojas įsitikinęs, kad skatinti skiepytis turi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Pirmiausiai turėtų būti formuojamas nacionalinis požiūris. Darbas teigiama linkme turi būti atliktas dar iki šeimos gydytojo“, – sakė A.Juškys.
Gydytoja skambina, o mama telefono nekelia
Vaikų iki dvejų metų skiepijimo nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito apimtys Kretingos rajono savivaldybėje siekia 78,9 proc, Jonavos rajone – 76,03 proc., o Molėtuose vos geriau – 81,33 proc.
Jonavos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Rūta Kondarevienė įvardijo tris priežastis, kodėl vaikų skiepijimas galėjo sumažėti.
„Yra žmonių, kurie gyvena užsienyje, tačiau nėra išsideklaravę, tada skaičiai rodo, kad paskiepytų vaikų turėtų būti daugiau. Taip pat, yra atvejų, kai tėvai atsisako visų arba tam tikrų skiepų. Eina gandai, kad skiepytis yra blogai.
Nebėra taip, kaip anksčiau, kad be skiepų nepapulsi į darželį, todėl lieka pasirinkimo galimybė.
Yra ir tokių atvejų, kad atėjus laikui skiepytis, vaikai suserga ir neateina. Nors ir skambiname, mamos nekelia telefono, terminas nusitempia“, – aiškino R.Kondarevienė.
Jonavos rajono savivaldybėje, visuomenės sveikatos centras rengia konferencijas, įtraukia Jonavos gydytojus, kurie tiesiogiai susiduria su nenorinčiais skiepytis ir taip bando spręsti problemą.
Taip pat, pasak vyriausiosios slaugos administratorės, kiekvienoje įstaigoje yra atsakinga specialistė, kuri sudarinėja planus, dalyvauja diskusijose, ieško būdų, kaip skiepijimo mastus padidinti, rengia ataskaitas, kurias visuomenės sveikatos centras platina kiekvienai įstaigai.
„Kalbiname tėvus, raginame šviestis ir neklausyti nesąmonių. Daugeliu atveju žmonės patys nesupranta, kad atėjo nauja mada. Baisu, kad neužeitų pandemija ligų, kurių jau nėra dešimtmečius“, – sakė R.Kondarevienė.
Jai antrina ir Molėtų PSPC direktorė Eglė Bareikienė, sakydama, kad pastaruoju metu mamos gilinasi į tai, kas pateikiama socialinėje erdvėje ir prisigalvojusios, kad skiepai sukelia autizmą, jų atsisako savo noru.
„Mes ir toliau šviesime ir aiškinsime, kad tai neteisinga nuomonė, kad informacija, kurią mamos suranda yra netiksli. Tačiau tėvai vistiek linkę reaguoti į dezinformaciją ir savo noru padeda parašus nesiskiepyti. Per prievartą vaikų nepaskiepysime, o mamos nuomonę pakeisti galima tik švietėjiškai“, – teigė E.Bareikienė.
