Belgijoje pagal ES farmacijos grupės ataskaitą, situacija piešiama taip: nepasiekiamų vaistų skaičius yra stabilus, tačiau labiau trūksta dažniau vartojamų vaistų. Airijos duomenys rodo, kad jei 2021 metų lapkritį trūko 245 vaistų, tai praėjusių metų lapkritį – 348 vaistų. A. Oraitė atskleidžia, kad Lietuvoje skaičiai – dar didesni.
„Jeigu kalbame apie laikinus vaistų [tiekimo] sutrikimus, tai 2021-aisiais metais Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba fiksavo 813 tokių laikinų vaistų sutrikimų, tuo tarpu 2022-aisiais metais buvo gauti 1003 pranešimai. Tai tas kiekis 2022-aisiais yra šiek tiek didesnis, tačiau nėra ryškiai didesnės. Situacija šiais metais sudėtingesnė todėl, kad trūksta, trūko reikiamo vaisto – antibiotiko. Jo trūko visoje Europos Sąjungoje, trūko ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir buvo bandoma ir ieškoma būdų, kaip šį vaistą gauti. Tai Lietuvoje, kas pas mus yra gerai, kad mes turime tam tikrų įrankių – teisinių įrankių – kurie leidžia mums, kaip mano mažai šaliai, įsivežti reikiamo vaisto iš kitų šalių, paženklintų užsienio pakuotėmis. Taip pat leido įsivežti vaistus, kaip vardinius, iš Indijos. Kartu buvo suremtos jėgos, tiek Europos vaistų agentūrų – dalyvavo mūsų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Europos Komisija. Kartu bendradarbiaujant Europos Komisijai ir šalims narėms, buvo surasti gamintojai Indijoje, ir iš ten dalis vaistų įsivežė. Tuo tarpu šalys narės irgi tarpusavyje bendradarbiavo ir mums pavyko gauti Lietuvai vaistų iš Lenkijos“, – kalbėjo specialistė.
Į klausimą, kodėl tokia situacija susiklostė, pašnekovė atsako, kad antibakterinių vaistų trūkumas susijęs su ryškiai padidėjusiu jo poreikiu. O jis susiklostė, nes buvo sumažinta tokių vaitų gamyba. Gamyba buvo sumažinta, nes, kai pasaulyje siautėjo koronavirusas – žmonės daugiau laiko leido namuose, vaikščiojo su kaukėmis, todėl tokio tipo ligos plito mažiau – tad mažiau reikėjo ir tablečių joms įveikti. Kitaip tariant, antibiotikų gamyba nespėjo grįžti į ikipandeminį lygį.
Tuo metu ES ruošia farmacijos teisės aktus, kurie turėjo būti paskelbti kovo 29 dieną, tačiau data atidėta. Šiuose teisės aktuose bus pateikta pasiūlymų, kaip išvengti tokios situacijos ateinančią žiemą. A. Oraitės teigimu, prie šio dokumento bus grįžtama balandžio pabaigoje. Visgi dokumento juodraštis buvo nutekintas žiniasklaidai. SAM Farmacijos politikos departamento direktorė teigia, kad jį sudaro daugiau nei 1 tūkst. lapų, o tarp siūlymų, ką daryti, kad vėl nereikėtų susidurti su vaistų trūkumu – numatomos priemonės konkurencijos bei Europos vaistų agentūros stiprinimui, skaitmenizacijos plėtrai, kt.
„Lauks labai įdomus laikotarpis, nes 20 metų tai nebuvo keista ar iš esmės peržiūrėta“, – Žinių radijui sakė A. Oraitė.
Kol politikai tariasi dėl to, kas turi atsidurti naujojoje strategijoje, dalis europiečių kenčia dėl vaistų trūkumo, ypač, jei vaistinių lentynose neranda tinkamos iki šiol vartotų medikamentų alternatyvos. Pavyzdžiui, kaip skelbiama ES farmacijos grupės ataskaitoje – Prancūzijoje dėl to „kyla painiava ir gydymo klaidos“, Suomijoje fiksuotas net savižudybės atvejis, kai pacientas negavo jam reikalingų psichiatrinių vaistų. Danijoje pacientai susiduria su nepatogumais, kai iš apyvartos dingus ikšiol vartotiems receptiniams vaistams, tenka iš naujo kreiptis į gydytoją recepto alternatyviems vaistams.
