Tai, kad jaunuolis išgyveno, galima pavadinti nedideliu stebuklu. Medikai pastebi, kad mirtimi neretai baigiasi kritimai iš daug mažesnio aukščio – 5 arba 6 aukšto.
Kokios bus kritimo pasekmės, įtakos turi įvairių veiksnių derinys, ne tik aukštis.
„Svarbu ir tai ant kokio pagrindo krentama, ar kritimo metu pasimaišė objektai, kurie gali sušvelninti smūgio jėgą“, – lrytas.lt sakė gydytojas vaikų chirurgas Benediktas Jonuška.
Pasak jo, pro langą iškritę pacientai nėra medikų kasdienybė. Tokiais atvejais dažniausiai patiriamos galvos traumos ir įvairūs lūžiai: galūnių, vidaus organų sužalojimai, pasitaiko smegenų sukrėtimų, smegenų kraujavimo.
Tačiau kritimo pasekmių nuspėti iš anksto – praktiškai neįmanoma.
„Yra buvę, kad mergaitė dėl gaisro iššoko iš antro aukšto ir jai lūžo stuburas. Būna daugybė atvejų, kai sužalojimai yra nesuderinami su gyvybe“, – pasakojo B.Jonuška.
Rimti sužeidimai yra labai reti, kai iškrentama iš mažesnio nei 3 metrų aukščio. Tačiau visos taisyklės turi išimtis.
„Pasitaiko įvairiausių atvejų. Būna nukrenta iš aukštai ir nieko nenutinka, bet kartais ir iš 2–3 aukšto iškritęs stipriai susižeidžia“, – pastebėjo B.Jonuška.
Jis pabrėžė, kad saugiausia išeitis iš nelaimės – šuolio arba kritimo apskritai išvengti.
Gyvybę išgelbėti gali krūmas
Gydytojas paaiškino, kad lemtingu veiksniu gali tapti pagrindas, ant kurio nusileidžiama.
„Dėl to miesto architektams rekomenduojama aplink daugiaaukščius namus planuoti parkus, pasirūpinti, kad po langais būtų minkštesnė veja. Reikia neatmesti galimybės, kad iš pastato gali iškristi žmogus. Jei bus trenkiamasi į asfaltą, betoną, kitą kietą dangą – sužeidimai nepalyginamai sunkesni.
Jei žmogų sulaiko medžių šakos, krūmai, galų gale, pavėsinės stogelis, nukrentama ant žolės, žūties tikimybė yra daug mažesnė“, – paaiškino B.Jonuška.
Nelaimei būtina pasiruošti
Gydytojas akcentavo, kad saugesnės aplinkos sprendimų nepakanka. Tėvai privalo su ūgtelėjusiu vaiku aptarti, kaip jis turėtų elgtis gaisro atveju, planas turi būti parengtas iš anksto.
„Vaikas turi būti pasiruošęs. Matote, streso apimtas gali iššokti ir iš devinto aukšto. Toks variantas nėra pats linksmiausias“, – sakė B.Jonuška.
„Gaila, kad apie pasiruošimą kalbame tik atsitikus nelaimėms. Bet planas, kaip vaikas turėtų elgtis gaisro atveju – kam skambinti, kaip saugiai išeiti iš buto – turėtų būti aptartas iš anksto. Nereikia bijoti su vaikais kalbėti apie tokius dalykus“, – patarė skaudžių nelaimių pasekmes darbe matantis gydytojas.
Jis paaiškino, kad tuomet, kai įmanoma pasirinkti, geriausia į žemę atsimušti pėdomis.
„Be kojų žmogus išgyventi gali, o be galvos – nelabai“, – sakė B.Jonuška.
Kartu jis paragino stresinėje situacijoje vengti skubotų sprendimų, rinktis šuolį tik tuomet, kai nebėra kitų išeičių.
„Jeigu tenka šokti, geriausia sulaukti pagalbos – šokti ant ištempto audinio, apsaugos, bandyti lipti į kitą aukštą. Niekada nerekomenduotina šokti, kai yra kitų variantų, kurie leistų išsigelbėti“, – pabrėžė gydytojas.
Patarimai tėvams
B.Jonuška pasakojo, kad itin jauni, vos vaikščioti pradėję vaikai pro langą iškrenta netyčia.
„Kalbant apie vyresnius vaikus, pasitaiko ir iššokimų su intencija, yra tekę matyti atvejų, kai tai paskatino suicidinės mintys“, – sakė gydytojas.
Vaikų chirurgas patarimais iškritimų pro langą tema dalijosi dar praėjusią vasarą:
Jaunesni nei 5 metų amžiaus berniukai, kurie paliekami žaisti be priežiūros, turi didesnę riziką iškristi. Vaikai gyvenantys daugiabučiuose penkis kartus dažniau iškrenta pro langus nei gyvenantys namuose. Dažniausia iškrentama pro svetainės ar miegamojo langus, kurie būna atidaryti, o šalia jų būna pristumti įvairūs baldai.
Bet kokiu atveju svarbiausia – prevencija, todėl rekomenduojama įrengti saugiklius, kurie neleistų pakankamai atverti langų, tarpas turėtų būti iki 10 centimetrų. Jaunesni nei 6 metų vaikai gali iškristi per 15 cm tarpą, kai tuo tarpu vyresni nei 1 metų vaikai negali pralįsti pro 10 cm plyšį.
Pagrindinės rekomendacijos:
– Atidarinėti tik viršutinius langus arba viršutines langų dalis;
– Vengti baldų po arba prie langų; Stebėti mažus vaikus, ypač žaidžiančius prie langų;
– Šalia aukštų gyvenamųjų pastatų auginti gyvatvores, kurios kritimo metu galėtų sušvelninti smūgį;
– Kambariuose, kur vaikai žaidžia, langus laikyti uždarytus;
– Nepasikliauti tik langų tinkleliais, kurie apsaugo nuo vabzdžių, bet vaikai vis tiek gali iškristi.
