Į lrytas.lt redakciją besikreipusi kaunietė Dovilė pasakojo, kad su 84-erių šį pasaulį palikusia senele ją siejo stiprus ryšys. „Man ji buvo labai artimas ir brangus žmogus, daug daugiau nei tiesiog močiutė“, – pabrėžė moteris.
Pasak Dovilės, močiutė buvo artimųjų mylima ir prižiūrėta, karantinų laikotarpiu ir po to rūpestingai slaugyta namuose. Tačiau šią žiemą senolės sveikata pablogėjo, dėl plaučių embolijos teko gydytis ligoninėje.
Laimei, ligą įveikti pavyko. Bet džiaugsmas dėl sveikatos truko neilgai.
„Kovo 1-ąją nutiko nelaimė. Greičiausiai trombas plaučiuose pasislinko, kažką užkimšo. Močiutei namie staiga pasidarė bloga. Tik spėjau iškviesti greitąją pagalbą ir ji nustojo kvėpuoti“, – dramatišką įvykį prisiminė Dovilė.
Tiesa, artimieji nepasimetė, senolę gaivino, sulaukė greitosios medikų, kurie, Dovilės vertinimu, savo darbą atliko puikiai.
Močiutė išvežta į ligoninę, o namiškiai naktį praleido visiškoje nežinioje. „Supratome, kad nieko gero nebus“, – atviravo pašnekovė.
Artimuosius netrukus pasiekė žinia, kad garbaus amžiaus moteris iš Kauno klinikų buvo pervežta į LSMU Kauno ligoninės Suaugusiųjų intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyrių.
Gydytoja telefonu pranešė, kad močiutės būklė kritiškai sunki, bet ją trumpai aplankyti galima kasdien tam skirtomis valandomis.
Už prisilietimą – pykčio lavina
Ligoninės personalą Dovilė gyrė už jautrų ir korektišką bendravimą, bet atmintyje išliko vienas nemalonus epizodas.
Vizitacijos metu senelė ėmė muistytis. „Vaizdas baisus! Ji įvairiais laidais apkabinėta, prie lovos prirakinta, bet tebėra sąmoninga. Močiutė blaškėsi, pradėjo dairytis, aiškiai reagavo ir į mane, ir į mano brolį“, – pasakojo Dovilė.
Ji panoro brangų žmogų nuraminti, tad priėjo arčiau lovos, bandė senelę guosti.
Staiga nuo palatos durų atsklido gydytojos šauksmas: „Ką čia darote?!“
Pasirodo, pro šalį ėjusią medikę užrūstino tai, kad anūkė paėmė močiutę už rankos. Dovilę tikina turėjusi išklausyti visą riksmų tiradą ir „paskaitą“ apie bakterijų pavojų. Tiesa, moteris saugumo priemonių laikėsi, rankos buvo dezinfekuotos. O prisiliesti prie senelės nedraudė ir palatoje tuo metu buvusi slaugytoja.
Pašnekovė paaiškino, kad toje situacijoje pasimetė, gydytojos priekaištų išklausė ir atsiprašė.
Tvarką įvedusi gydytoja, pasak jos, tuomet nuėjo savais keliais. Tačiau medikė netrukus grįžo. Anot pašnekovės, gydytoja plūdosi neva moteris nesilaiko įspėjimų, todėl teksią uždrausti Dovilei lankytis ligoninėje.
Kaunietei toks protrūkis buvo nesuprantamas, nes ji tik kartą prilietė močiutę ir po pirmo įsimintino sudrausminimo laikėsi nurodymų. Beje, kliuvo ne tik Dovilei.
„Apsilankymas gali trukti tik 10 minučių. Gydytoja paklausė seselės, ar ji laiką „nuėmė“. Ši prisipažino, kad pamiršo ir gavo velnių nuo gydytojos“, – vizitą ligoninėje prisiminė kaunietė.
Slaugytoja Dovilę ramino, kad ji į galvą neimtų. Girdi, gydytoja, tokio būdo, nieko nepadarysi. „Vadinasi, tai buvo ne pirmas kartas. Mes nebuvome pirmi artimieji ant kurių taip išsilieta“, – suprato kaunietė.
Ragino pasirašyti sutikimą dėl negaivinimo
Dovilė kiekvieną rytą ir vakarą paskambindavo į ligoninę, teiraudavosi dėl močiutės būklės. Anot moters, naujienos būdavo skurdžios, o atsiliepusi gydytoja nesistengdavo nuslėpti, kad artimųjų rūpestis jai įkyrus.
„Suprask, neskambinėk, nedrumsk ramybės ir nieko neklausinėk“, – konstatavo kaunietė.
Maždaug po savaitės Dovilė sulaukė skambučio iš ligoninės. Kitame laido gale – balsas panašus į girdėtą anksčiau. Skyriaus vedėja prisistačiusi medikė pati pasisiūlė papasakoti apie močiutės būklę.
Kaunietei pasiūlyta pasirašyti paciento negaivinimo formą. Tai – artimųjų sutikimas, kuris medikams leidžia nepradėti ar nutraukti paciento gaivinimą, jei yra gydytojų konsiliumo sprendimas.
Dovilė paaiškino, kad tokio sprendimo priimti negali skubotai, jai reikia laiko pagalvoti, pasitarti su šeima.
Kovo 15-osios rytą Dovilė vėl sulaukė skambučio: gal jau apsisprendė?
Moteris gydytojai paaiškino vidinę dilemą. Ji suprato, kad situacija sunki ir perspektyvos liūdnos, net ir optimistinės prognozės rodė, kad močiutė iš lovos nepakils. Bet širdis prieštarauja protui.
„Kaip aš galiu pasirašyti ant mirties liudijimo? Juk aš ne Dievas“, – kalbėjo Dovilė.
Pasak kaunietės, medikė išliko šalta kaip ledas: „Tavo širdis ir protas man vienodai rodo. Reikia parašo.“
Gydytoja toliau spaudė Dovilę sutikti, tad ją aplankęs jausmas, kad užimta lova tik išlaidos ligoninei, kurių norima nusikratyti.
Dar tą pačią dieną, per pietus, kaunietei pranešta apie močiutės mirtį. Pacientę pribaigė trombas plaučiuose, nepadėjo ir gaivinimas, paaiškins medikai.
Dovilės galvoje nuo tada sukasi vienas klausimas: „Ar močiutė buvo gaivinama?“ Abejonė liko, nes gydytoja nerodė noro kovoti už jos gyvybę.
Ligoninė: pacientė buvo gaivinama
Naujienų portalas lrytas.lt LSMU Kauno ligoninės atstovų paprašė paaiškinti, kada siūloma pasirašyti sutikimą negaivinti paciento.
„Pacientas turi teisinę ir moralinę teisę spręsti dėl medicininių procedūrų atlikimo, taip pat ir gaivinimo veiksmų atlikimo. Dalis pacientų, kuriems diagnozuotos lėtinių ligų terminalinės stadijos, nenori agresyvių intervencijų ir pasirenka natūralią, taikią, orią gyvenimo pabaigą“, – teigiama gydymo įstaigos pateiktame komentare.
Tokiais atvejais gydytojai su pacientu ar jo artimaisiais privalo aptarti gaivinimo veiksmų atlikimą ir jų pasekmes.
Ligoninės atstovai paaiškino, jot tiek pacientai, tiek ir artimieji turi suprasti, kad gaivinimo veiksmų netaikymas (natūraliai sustojus širdies veiklai) neturi nieko bendra su paciento simptominiu gydymu. Net jei ir priimamas sprendimas netaikyti gaivinimo veiksmų, pacientui ir toliau yra skiriamas gydymas, t.y. tęsiama dirbtinė plaučių ventiliacija, skiriami skausmą malšinantys vaistai, dirbtinis maitinimas per zondą, jei yra infekcija – antibiotikai ir t.t.
„Kai nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų, tokiais atvejais paciento gaivinimas yra prilyginamas beviltiškam gaivinimui. Tokio sprendimo priėmimą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai ir įstaigos vadovo patvirtintas aprašas.
Jei numatoma, kad paciento gaivinimas gali būti prilyginamas beviltiškam, situacija aptariama su pacientu arba jo artimaisiais.
Visais atvejais sudaromas gydytojų konsiliumas, kuris priima sprendimą, ar paciento gaivinimas gali būti prilyginamas beviltiškam. Su konsiliumo išvada supažindinamas pacientas arba jo atstovas. Pacientui arba jo atstovui suteikiamas laikas apsispręsti, atsakoma į visus rūpimus klausimus ir tik po to pasirašomas sutikimas paciento negaivinimui.
Tiek pacientas, tiek ir jo atstovas visada turi teisę nepasirašyti negaivinimo protokolo. Nesant raštiško paciento ar jo atstovo sutikimo, kad pacientas nebūtų gaivinamas, visada bus atliekami gaivinimo veiksmai“, – nurodoma LSMU Kauno ligoninės atsakyme.
Gydymo įstaigos atstovas paaiškino, kad Dovilės močiutės atveju artimieji detalesniam pokalbiui neatvyko, nespėta sušaukti konsiliumo, todėl ir joks dokumentas artimųjų parašams nebuvo pateiktas.
„Be abejo, esant tokioms aplinkybėms gaivinimo veiksmai buvo atlikti ir pacientė gydyta pagal jos ligos būklę“, – pabrėžė gydymo įstaigos atstovai.
