Ne paslaptis, kad žmonės gydytoją renkasi: pas nepatikusį negrįžta, o širdžiai mielą aplanko, jei tik sveikata vėl sustreikuoja.
„Žmonės turi teisę rinktis gydytoją, tokią tvarką palaikau. Pačiam pacientui yra maloniau, kai daktaras jo ligą žino iš tolo, nereikia iš naujo pasakoti gyvenimo istorijos.
Gydytojui irgi dirbti lengviau. Tada žinai, kaip su žmogumi elgtis, kam pacientas yra jautrus, alergiškas, kas jam geriausiai padeda“, – apie darbą pasakoja M.Vaitkus.
Pasak jo, sugrįžęs pacientas – geriausia padėka gydytojui. Tuomet medikas žino, kad savo darbą atlieka kaip pridera, nes žmogus nenusivylė.
Iš Naujosios Akmenės kilęs gydytojas dirba Respubkliniėje Panevėžio ligoninėje. Kokie vėjai čia atpūtė? M.Vaitkus sako, į Aukštaitijos sostinę atvažiavęs rezidentūros metais. Vietinė ligoninė tapo „pirma meile“. Vyras nusprendė Panevėžyje įleisti šaknis.
– „Nebijo pasakyti, kad ne viską supranta“, – taip apie Jus atsiliepė viena buvusi pacientė. Žmonės dažnai tikisi, kad gydytojas bus visažinis?, – lrytas.lt paklausė M.Vaitkaus.
– Reikia pripažinti, kad nesame visažiniai. Manau, tas galioja visoms specialybėms, ne tik gydytojams. Derėtų būti sąžiningam ir prieš save, ir prieš pacientą. Tikrai ne visas ligas žinome, ne visus atvejus prisimename, kartais ir knygą vėl atsiversti reikia.
Jeigu atvejis sudėtingesnis, vertėtų nepabijoti pacientą nusiųsti kolegai, kuris tuo klausimu turi daugiau patirties, dažniau gydo panašius atvejus.
Juk galima žmogui pasakyti: „Aš nežinau, kas su jumis darosi, turiu pasidomėti arba siunčiu jus konsultacijai pas kitą specialistą“. Manau, pacientas supras, kad daktaras ne viską žino.
Suprantama, tai nėra kasdienybė. Čia – nestandartiniai atvejai, kai dalykai nutinka ne taip, kaip parašyta vadovėliuose.
– Lietuvoje netyla diskusijos dėl ilgų laukimo eilių pas gydytojus. Matote pacientų nepasitenkinimą?
– Sveikatos sistemoje yra daug smulkių dalykų, kurie žmonėms nepatinka. Neigiamą emociją sukelia reiškiniai, kurių anksčiau nebuvo. Pavyzdžiui, pacientai nesupranta, kodėl gydytojas priimta 20 ligonių per dieną. Kodėl durys užvertos 21-am, 22-am? „Ką daktaras tokio veikia?“, – klausia žmonės.
Bet galima į darbo krūvio klausimą pažiūrėti iš kitos perspektyvos. Jeigu žmogaus paklausi, ar jis nesupyktų ant darbdavio, jei tas jam užkrautų papildomą darbą – atsakymas aiškus. Bet „tobulas“ gydytojas negali sirgti, turėti atostogų, privalo priimti didesnį kiekį pacientų.
Dėl to ir daktarai tampa piktesni, jie pervargsta. Pacientas pas tokį gydytoją atėjęs įsižeidžia, nes mato, kad daktaras pavargęs, nėra mandagus. Tokio elgesio neteisinu, bet bandau paaiškinti, kaip ši situacija atsiranda.
Pavyzdys: pacientas į specialistą kreipiasi dėl problemos, kurią išspręsti gali šeimos gydytojas. Specialistas pasako, kad pagalbą turėjo suteikti šeimos gydytojas, o pacientas dėl to pyksta, nes jam tas neįdomu.
Žmonės pyksta dėl eilių pas gydytojus, bet reikia suprasti, kad ne iš medikų piktos valios tas laukimas. Gal trūksta gydytojų, o gal tas konkretus daktaras pacientų yra labai mylimas, visi pas jį užsirašo ir dėl to eilė pas jį ilga.
Priežasčių supykti yra labai daug, bet žmogus turėtų įsižiūrėti į bendresnį paveikslą. Gal tada daugiau supratingumo bus.
– Jums asmeniškai tenka tvarkytis su pacientų pykčiais?
– Gal skambės keistai, bet su tuo nesu susidūręs. Taip, pacientas ateina su liga, dažniausiai jo nuotaika nebūna labai gera. Bet su žmogumi kalbiesi, aiškiniesi, kokia sveikatos bėda jį kamuoja ir iš bendravimo pusės problemų nekyla.
Galiu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad skundų savo adresu nesu turėjęs: niekas nesakė, kad buvau nemalonus ar nesuteikiau paslaugos.
Manau, padeda tai, kad su žmogumi kalbuosi paprastais žodžiais, stengiuosi išsiversti be mokslinių terminų. 99 proc. atvejų pacientas supranta, kas jam sakoma, jam rūpintys klausimai atliepiami ir išsiskiriame su šypsena.
– Ar žmogaus požiūriui į gydytoją turi įtakos tai, kur jis dirba?
– Vieni žmonės važiuoja pas mažo miestelio gydytoją, o kiti nori, kad prie juos gydančio mediko pavardės būtų mokslinis laipsnis ir renkasi didesniame mieste dirbantį gydytoją.
Žaidžia ir ligoninės pavadinimas: rajoninė, respublikinė, universitetinė – žmonės į tokius dalykus atkreipia dėmesį. Yra manančių, kad nuvažiuos į universitetinę ligoninę, ten gaus visas paslaugas ir nėra ko prasidėti su rajoninėmis ar respublikinėmis gydymo įstaigomis.
Tai nėra tiesa. Tą pačią paslaugą daugelis galėtų gauti ir žemesnio lygio ligoninėje. Daugeliu atvejų kokybė blogesnė nebūtų.
– Statistika rodo, kad medikai ypač dažnai susiduria su perdegimo sindromu. Kaip Jūs tvarkotės su profesiniu nuovargiu?
– Gydytojų darbo krūviai – sunkiai planuojami: turi pacientų, bet niekada iš ryto nežinai, kiek pas tave tą dieną iš tikrųjų ateis žmonių. Jei jam iš tikrųjų reikia skubios pagalbos, nepasakysi, kad pacientų limitas viršytas, žmogau, važiuok kitur. Faktas, kad tai yra darbas, kurį dediesi sau ant galvos, todėl ilgiau užsibūni ligoninėje. Paskui sunku darbo neparsinešti į namus.
Laisvalaikiu, kaip ir visi žmonės, turiu pomėgių, kurie padeda atsipalaiduoti, bet darbo metu tiesiog tenka giliau įkvėpti ir iškvėpti išleidžiant vieną pacientą pro duris ir kitą vėl sutikti su šypsena.
– Viešojoje erdvėje pasigirsta istorijų, kai gydytojų darbu nepatenkinti pacientai kreipiasi į teismą. Ką manote apie šią praktiką?
– Adekvati ir teisinga kritika, objektyvus darbo įvertinimas – gerai. Tačiau abejoju ar teisinga, jeigu specalistas daug metų sėkmingai dirbo, turi daugybę dėkingų pacientų, bet kartą nutiko komplikacija, padaryta netyčinė klaida ir gydytojas jau toks blogas, kad jį reikia teisti.
Suprantama, kad už tyčinius veiksmus, kurie sužalojo pacientą, reikia bausti. Manau, už netyčinį veiksmą pakaktų įspėti. Žinoma, jei panašios klaidos kartojasi, derėtų vertinti mediko kompetenciją.
– Kartais atrodo, kad gydytojas privalo būti tobulybės įsikūnijimas. Galbūt visuomenės lūkesčiai medikams būna per dideli?
– Manau, tai reikėtų sieti su iš anksčiau atsinešta kultūra. Dabar iš gydytojų galima išsireikalauti žalos atlyginimo. Medikas padarė kažką blogo? Apie tai bus parašyta visose žiniasklaidos priemonėse. Keli nemalonūs atvejai užgožia daugybę kartų, kai darbas buvo atliktas pavyzdingai.
Mažuose miesteliuose, kur visi visus pažįsta, žmonės žino su kuo gydytojas gyvena, ką valgo, o didesniuose miestuose renkasi mediką pagal pavardę – asmeninio gyvenimo detalės mažiau įdomios.
Mūsų sveikatos sistema turi daug problemų, bet sprendimų ieškoma. Manau, judama gera kryptimi. Ar kitose šalyse tikrai geriau? Girdime, kad ir kitur medikai streikuoja, eina į gatves.
– Dažnai žmonės galvoja, kad atsidėkoti vien žodžiu gydytojui neužtenka?
– Pastebiu, kad tarp jaunesnės kartos pacientų atsiskaitymas daiktais ar pinigais yra vis labiau nepriimtinas. Problemos nėra, jei atsidėkojama visam skyriui. Juk dirba ne tik gydytojas, bet ir slaugytojas, valytoja ir elektrikas. Jie taip pat reikalingi sklandžiam ligoninės darbui. Todėl už šaunų darbą reikėtų padėkoti visiems.
Pritariu minčiai, kad su gydytojais nebūtų atsiskaitoma materialinėmis dovanomis. Šios profesijos atstovai išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų, atlyginimą jie gauna.
Padėką derėtų išreikšti gražiu žodžiu. Galima ir kritiką išsakyti, jei ji teisinga, pamatuota. Tai gali tapti paskata pasitempti.
Pacientams visada patariu parašyti gerą žodį. Man bus malonu perskaityti ir kiti pacientai matys. Laimingų žmonių atsiliepimai – geriausia reklama gydytojui.
– Nepaisant visų rūpesčių, kuo gydytojo darbas Jus džiugina?
– Man patinka sveikti pradėjusio žmogaus veide pamatyti šypseną. Artimieji tą pamatę irgi bendrauja maloniai, negaili gražių žodžių. Pacientų džiaugsmas, pozityvūs jų atsiliepimai suteikia jėgų ir įkvepia dirbti toliau.
***
Naujienų portalas lrytas.lt rengia projektą „Ačiū medikams“, kurio metu publikuojami pokalbiai su pacientų bėdoms jautriais gydytojais, slaugytojais, greitosios medicinos pagalbos darbuotojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais.
Padėką savo mylimiausiam medikui galima parašyti šiame puslapyje: Ačiū medikams.
