Tįstant ir gyvoms, ir virtualioms eilėms pas viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančius gydytojus pacientai vis dažniau priversti praverti privačiai veikiančių medikų kabinetų duris.
Neretai tokie vizitai gerokai patuština ir ligonių kišenę, nes jiems tenka susimokėti už vadinamąsias papildomas paslaugas, už kurias realiai sumoka valstybė.
Seimas buvo įsidrąsinęs vieną šių kišenių užlopyti, bet prieš metus politikams netikėtai atsiradusi drąsa taip pat netikėtai parlamento koridoriuose ir išgaravo.
Ankstesnės politikų kalbos, kad papildomos priemokos bus uždraustos, nutilo. Užtat apie tai priminė didžiausių sostinėje veikiančių gydymo centrų vadovai, pareikalavę, kad ir valdiškoms gydymo įstaigoms būtų leidžiama imti priemokas už suteikiamas paslaugas.
Priemokos – dvigubos
Prieš kelias dienas valdžios atstovus pasiekė Vilniaus ligoninių ir poliklinikų direktorių ultimatumas: arba valstybė turi uždrausti privačioms gydymo įstaigoms pelnytis ligonių sąskaita, arba tai turi būti leidžiama visiems.
Kitaip tariant, viešosios gydymo įstaigos reikalauja vienodų sąlygų, mat dabar jos esą negali konkuruoti su privačiomis, kuriose už suteiktą valstybės apmokamą paslaugą neretai paprašoma ir primokėti.
Tokį reikalavimą aukščiausiems šalies pareigūnams iškėlė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktorius Rimvydas Turčinskas, taip pat Centro, Antakalnio bei Šeškinės poliklinikų vadovai.
Rašte, kurį pavyko gauti ir „Lietuvos rytui“, neįvardijant konkrečių gydymo įstaigų nurodoma, kad, pavyzdžiui, už ligonių kasų apmokamą gydytojo oftalmologo neišplėstinę konsultaciją, kurios bazinė kaina yra 23 eurai, privačiose įstaigose prašoma papildomai sumokėti beveik 57 eurus.
Tokia kaina taikoma, jei asmuo turi gydytojo siuntimą. Jei siuntimo pacientas neturi, tenka mokėti 80 eurų.
Kai kuriuose gydymo centruose už tokią konsultaciją esą netgi reikia atseikėti 85 eurus, nepriklausomai nuo to, ar pacientas turi siuntimą, ar ne. Taip esą lupikaujama įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su ligonių kasomis.
Bet, kaip teigiama medikų rašte valdžiai, dažnu atveju pacientai yra priversti pasirašyti sutikimą, kad moka už „aukštesnio standarto“ paslaugas, kitaip esą jas gaus prastesnės kokybės.
Iš tiesų, anot gydymo įstaigų vadovų, tai yra apgaulė, nes vadinamąsias aukštesnės kokybės paslaugas teikia tie patys specialistai, kurie dirba ir viešajame sektoriuje, o paciento ištyrimas atliekamas tokia pat ar net prastesne įranga.
Užsidegimas išgaravo
Įstatymai numato, kad už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas iš pacientų negali būti reikalaujama mokėti papildomai, vis dėlto realybė yra kitokia.
Prieš metus Seimo Sveikatos reikalų komitetas jau buvo užsimojęs panaikinti sveikatos sistemoje išsikerojusį „gyvulių ūkį“. Tada sudaryta darbo grupė buvo parengusi projektą, kad už iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamas paslaugas nebūtų galima gauti jokių priemokų.
Politikai siūlė, kad papildomas mokestis galėtų būti imamas tik už vadinamąsias komforto paslaugas, pavyzdžiui, atskirą palatą, televizorių jame ar arbatos puodelį prieš procedūrą. Nustačiusios piktnaudžiavimo atvejus ligonių kasos būtų galėjusios nutraukti sutartis su gydymo tvarką pažeidusiomis įstaigomis, nes dabar to padaryti negali.
Vis dėlto jau tada buvo nuogąstaujama, kad tai – viso labo kalbos. Šie nuogąstavimai pasitvirtino – per metus niekas nepasikeitė, politikai įjungė stabdžius.
Už tą patį, tik brangiau
Kol politikai trypčioja nesiryždami nustatyti aiškios tvarkos, pacientai trypčioja prie gydytojų kabinetų durų. Pastaruoju metu girdėti vis daugiau skundų, kad į juos žmonės taip ir nepatenka.
Tai tvirtina ir šalies valdžiai raštą pasirašę viešųjų gydymo įstaigų vadovai. Jų teigimu, imdami priemokas privatininkai turi daugiau galimybių prisivilioti papildomų specialistų ir taip daug lengviau sureguliuoja pacientų eiles.
Tuo metu viešosios gydymo įstaigos, pasak minėto rašto, tokių sąlygų neturi: „Todėl auga pacientų eilės, be to, pasigirsta nusivylimų, kad, susimokėjus už paslaugą, ją galima gauti čia ir dabar, o nemokant gali tekti laukti net ir kelis mėnesius.“
Anot ligoninių ir poliklinikų vadovų, ypač didelis netolygumas matomas teikiant dienos ir ambulatorinės chirurgijos paslaugas, kurioms privačios įstaigos esą taiko dideles priemokas: „Dažnu atveju gydytojas, dirbantis viešojoje įstaigoje ir joje suteikęs konsultaciją pacientui, tolesniam operaciniam gydymui siunčia į privačią, kurioje taip pat dirba, ir ten, atlikęs identišką paslaugą, už ją jau gauna kur kas didesnį užmokestį.“
Pasiekė galimybių ribas
Reikalavimą suvienodinti konkurencines sąlygas pasirašęs sostinės Antakalnio poliklinikos vadovas Evaldas Navickas neslėpė, kad šiuo raštu siekiama išjudinti politikus pagaliau aiškiai apsispręsti.
„Dabartinės sąlygos lemia ryškius skirtumus tarp privataus ir viešojo sektoriaus. Tas skirtumas gal ne tiek ryškus kalbant apie darbo užmokestį, kiek apie darbo sąlygas. Ten gydytojas gali darbuotis mažesniu tempu ir dažnu atveju tai lemia jo pasirinkimą, deja, ne mūsų naudai“, – sakė E.Navickas.
Medikas prognozavo, kad labiau komfortiškos sąlygos ir mažiau intensyvūs darbo krūviai, kuriuos medikams gali pasiūlyti privatininkai, didins spaudimą viešajam sektoriui. Pastarasis esą gali imti stokoti žmogiškųjų išteklių, o tai dar labiau didins eiles ir mažins sveikatos paslaugų prieinamumą.
„Leisti viešosioms įstaigoms nustatyti priemokas reikalinga milžiniška politinė valia. Labai panašu, kad jos niekada nebus, bet mūsų situacija darosi vis sudėtingesnė, todėl mūsų kreipimasis ir skirtas atkreipti politikų dėmesį į galimas pasekmes, jei nieko nebus daroma“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo E.Navickas.
Anot pašnekovo, tos pasekmės gali būti itin skaudžios: „Manau, kad paslaugų prieinamumas mažės, o didėsiančios valstybės ir pačių žmonių išlaidos sveikatos apsaugai pildys privačių gydymo įstaigų kišenes. Kaip matome, jų pelnas tik didėja. Tuo metu žmonės, net ir sumokėję daugiau, to pokyčio nepajus.“
Be to, poliklinikos direktorius teigė, kad nors išlaidos sveikatos apsaugai didėja ir dabar beveik pusę milijardo eurų siekiantis PSDF rezervas leidžia apmokėti vis daugiau paslaugų, susiduriama su kita aštrėsiančia problema.
„Yra tam tikros galimybių ribos. Anksčiau turėjome žmonių ir infrastruktūrą, bet trūko pinigų, o dabar jų yra, bet trūksta žmogiškųjų išteklių, todėl paslaugų galime suteikti tiek, kiek galime, ir nematyti, kad situacija pasikeistų. Tai reiškia, kad nors ir bus pinigų, bet nebus kam dirbti“, – kalbėjo E.Navickas.
Kita vertus, medikas sutiko, kad nelogiška kalbėti apie papildomas priemokas, kai yra toks milžiniškas PSDF rezervas. „Todėl politikai apie tai turėtų pamąstyti iš esmės, o ne užsiimti kosmetiniais dalykais“, – mano gydymo įstaigos vadovas.
Ministras dar analizuoja
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys „Lietuvos rytui“ atsakė, kad ministerijos specialistai gilinasi į gydymo įstaigų vadovų pateiktus faktus ir nuomones.
Ministras pripažino, kad didžiausia jų įvardyta problema – neteisėtos priemokos: „Dalis įstaigų, nors ir pasirašiusios sutartis su ligonių kasa dėl paslaugų, apmokamų iš PSDF lėšų, teikimo, papildomai ima priemokas iš pacientų.“
Tad kodėl ši problema nesprendžiama?
Į šį klausimą A.Dulkys atsakė aptakiai: „Už sutarčių su gydymo įstaigomis administravimą atsakinga Valstybinė ligonių kasa. Kviesiu jos vadovą, sėsime prie stalo ir aptarsime pačios problemos mastą, taip pat kokių priemonių galima imtis užtikrinant, kad būtų laikomasi sutarčių sąlygų, nesvarbu, kas jas pasirašė, – viešoji ar privati įstaiga. Sąlygos turi būti vienodos visiems.“
Priemokoms nepritars
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas buvo konkretesnis: „Kol aš vadovausiu komitetui, jokios priemokos nebus įteisintos.“
Tačiau komiteto vadovas pripažino, kad tokios jo deklaracijos mažai ką guodžia, ypač pacientus, nes politikų kalbos nevirsta darbais: „Rudens sesijoje bandėme tą problemą spręsti suteikiant daugiau instrumentų ligonių kasoms.
Buvo siūlyta leisti joms bent jau laikinai nutraukti sutartis su gydymo įstaigomis, kurios ims neteisėtas priemokas, tačiau prieš pat priėmimą kažkodėl nemaža dalis parlamentarų atsitraukė, ir projektas yra grąžintas Vyriausybei.“
A.Matulas mano, kad tokiems Seimo narių veiksmams turi įtakos ir lobistai. Vis dėlto politikas tikino, kad problema matoma ir bus bandoma ją išspręsti: „Tikrai yra faktų, kai ligonių kasos daugybę kartų įspėja gydymo įstaigas dėl neteisėtų priemokų, bet situacija nesikeičia, nes sankcijos nėra adekvačios. Bandysime tai kaip nors pakeisti.
Gal bus siūloma numatyti, kad privačios gydymo įstaigos į PSDF lėšas galės pretenduoti tik tada, jei sutiks dirbti vienodomis sąlygomis su viešosiomis. Nes dabar pastarosios negali imti priemokų ir taip atsiduria nelygiavertėje situacijoje.“
Kliūva ir viešosios įstaigos
Tiesa, Sveikatos reikalų komiteto vadovas pripažino, kad gudrauja ir viešosios gydymo įstaigos.
Politiko teigimu, būna taip, kad personalas pacientams esą ant lapelio užrašo, kokių priemonių jie patys turi įsigyti, nors ligonių kasos už jas irgi sumoka: „Tai neteisėta, žmonės, patekę į ligonines, neturi nieko pirkti papildomai. Bet taip vis dar yra, bijoma skųstis.“
Be to, Seimo komitetui kliūva prie viešųjų gydymo įstaigų veikiantys komerciniai padaliniai. Vienas tokių yra ir prie Santaros klinikų. „Dabar dažnu atveju nemokamai pas gydytoją gali patekti po dviejų ar trijų mėnesių, bet pas tą patį gydytoją, dirbantį komerciniame padalinyje, – nors ir po kelių dienų.
Taip neturi būti“, – kalbėjo politikas. A.Matulas žadėjo, kad tokių komercinių centrų veiklą bus bandoma riboti, nes dabartinis PSDF esą leidžia užtikrinti visas paslaugas: „Pinigų yra tiek, kad nereikia už nieką primokėti, todėl šią praktiką reikia užbaigti. Argumentų, kad eilės susidaro dėl eilių, neturi likti.“
Jaučiasi diskriminuojami
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (LPSPĮA) prezidentas Laimutis Paškevičius tvirtino, kad privačios įstaigos, kurios turi sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, valstybės kompensuojamas paslaugas teikia nemokamai, o pažeidimų šioje srityje yra itin mažai.
Asociacija pritaria, kad nuobaudos už bet kokius pažeidimus ir toliau turi būti taikomos vienodai tiek privačioms, tiek valstybinėms gydymo įstaigoms.
L.Paškevičiaus teigimu, įstatymai leidžia pacientams pasirinkti mokamas, papildomas ar brangesnes paslaugas tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose, o pastarosios iš tokių paslaugų generuoja pajamas ir uždirba pelno.
Kartu LPSPĮA vadovas pabrėžė, kad Lietuvoje sveikatos priežiūros sektorius yra nepakankamai finansuojamas iš viešųjų finansų, – vieno gyventojo sveikatos priežiūrai skiriama perpus mažiau lėšų nei ES šalių vidurkis.
Anot L.Paškevičiaus, papildomas paslaugas pacientai gali rinktis ir valstybinėse gydymo įstaigose už jas sumokėdami papildomai, todėl iš esmės konkurencinės sąlygos egzistuoja. Bet esą gana dažnai privačios gydymo įstaigos yra diskriminuojamos, pinigai iš ES struktūrinių fondų skiriami valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigoms.
LPSPĮA prezidentas taip pat priminė, kad Konstitucija ir Sveikatos sistemos įstatymo nuostatos aiškiai reglamentuoja, kokiais atvejais, kokiose įstaigose, kokia apimtimi medicinos pagalba turi būti užtikrinta nemokamai, o kokiais atvejais pacientas savo pasirinkimu gali prisidėti privačiais finansiniais ištekliais prie savo sveikatos priežiūros.
L.Paškevičius nesutinka su ligoninių ir poliklinikų vadovų rašte pateikta nuostata, kad „paciento ištyrimas privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliekamas su tokia pačia ar net žemesnės klasės įranga“. Anot jo, dažnai būtent šios įstaigos pirmosios įsidiegia moderniausias diagnostikos ir gydymo technologijas.
